Švietimo sistema jau kelis dešimtmečius nesutvarkyta, kaimo mokyklos neefektyvios, trečdalyje Lietuvos mokyklų vis dar yra jungtinės klasės. Naujausi tarptautiniai švietimo reitingai rodo, kad Lietuvos 15-mečiai – vidutiniokai. Juos visa galva lenkia Estijos bendraamžiai. Apie švietimo problemas garsiau kalbėti pradėjo ne tik mokytojai, bet ir dėstytojai.
Dėstytojų nenuramino valdžios rasti papildomi 40 milijonų eurų algoms kelti. Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją pats sustabdė universiteto veiklą. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pinigų algoms kelti universitetas gali rasti iš vidinių resursų, veiksmingiau išnaudodamas turimą infrastruktūrą. Tačiau pripažįsta, kad visai švietimo sistemai būtina reforma, kurią ir bandė įgyvendinti ši Vyriausybė, bet nesėkmingai.
Prezidentūra visus kviečia susėsti prie diskusijų stalo. Mokytojai, dėstytojai vienijasi ir žada nenurimti, kol nebus atsižvelgta į jų reikalavimus.
Estijos mokiniai – geriausi Europoje. Atrodo tokios užsienio spaudos antraštės tik su Lietuvos vardu pasirodys dar negreitai. Ekspertai prognozuoja – geriausiu atveju tam prireiktų aštuonerių metų. Pasauliniu egzaminu vadinamos skaitymo, gamtos mokslų ir matematikos užduotys parodė, kad Lietuvos penkiolikmečiai išlieka vidutiniokai. Dabar jie 29–36 kartu su Latvijos, Kroatijos, Rusijos, Italijos, Vengrijos, Islandijos, Baltarusijos, Izraelio paaugliais.
Dar nuo 2006 metų, kai lietuviai pradėjo dalyvauti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrime, – pasaulio vidurkio taip ir nepasiekė. Ekspertai sako, tokie rezultatai liūdina, bet nestebina.
„Jie nušuoliavo didžiuliais žingsniais į priekį, o mes kažkodėl trypčiojame“, – sako Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Ekspertai teigia, kad norint nustoti trypčioti ir pradėti žingsniuoti reikia lyderio, kuris nebijotų imtis ryžtingų veiksmų. Pasak jų, mokyklose gausu problemų: trečdalyje veikia jungtinės klasės, regionuose mokyklos mažos, lėšos naudojamos neefektyviai – beveik 40 procentų švietimui skirtų pinigų išleidžiami į orą – dideliems pastatams šildyti ir administruoti.
„Tam reikia proto, remtis ekspertų išvadomis, ir remtis lyderyste, kurios visiškai nėra šiuo metu“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Nerija Putinaitė.
Šią savaitę paskelbtas ir kitas – žurnalo „Reitingai“ – atliktas ugdymo įstaigų tyrimas. Jis parodė, kad šalies Konstitucijoje įtvirtintas nemokamas mokslas – nemokamas tik iš dalies. Kas antras moksleivis prastą ugdymo kokybę siekia pagerinti korepetitorių pagalba. Daugėja tėvų, kurie vaikams geresnio mokslo ieško privačiose mokyklose.
„Tai kainuoja milžiniškus pinigus tėvams, bet dar daugiau kainuoja patiems tėvams ir visuomenei – prarastos jų galimybės. Tiesa, aišku, jie net ir su korepetitorių pagalba nepasiekia to, ką turėtų išmokti mokyklose“, – pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Atrodo, kad už prarastas galimybes švietimo sektoriuje bando atsigriebti mokytojai bei dėstytojai. Nuskambėjo įspėjamasis mokytojų streikas, kurį valdžia, atrodo, išgirdo – naujame Vyriausybės biudžeto projekte papildomai mokytojų ir dėstytojų bei mokslininkų algoms pažadėta 40 milijonų eurų daugiau.
Tačiau ne visus mokytojus bei dėstytojus nuramino ir papildomi milijonai. VU paskelbė pirmą kartą istorijoje savo noru stabdantis veiklą. Vietoje paskaitų dvi dienas organizuotos viešos diskusijos. Universiteto bendruomenę palaiko ir mokytojai – dar pernai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje streikavusi Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga taip ir nepasirašė kolektyvinės švietimo sutarties su ministerija.
VU atstovai sako, kad sutartyje patenkinta tik pusė reikalavimų ir ją vadina kapituliacija. Švietimo ministro teigimu, akademinė bendruomenė turi teisę reikšti savo poziciją, tačiau pabrėžia, kad Vyriausybės patikslintame biudžete švietimui papildomai numatyta beveik 110 milijonų eurų.
„Taip, reikėtų didinti greičiau, daugiau, tačiau tos galimybės nėra beribės. Valstybė turi ribotus išteklius ir, mano galva, labai svarbu, kad Seimas patvirtintų tą projektą, kurį Vyriausybė teikia“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Finansų ministras V. Šapoka universitetus ragina efektyviau išnaudoti pastatus, jų infrastruktūrą. Pasak jo, siekiant pagerinti švietimo padėtį reikia ilgalaikių reformų.
„Jeigu norime pasiekti proveržį – reikia reformų ir susitarti ilgesniam laikui tarp partijų, kad tos reformos yra būtinos, nes tik bet kuri Vyriausybė pradeda tvarkyti, viskas stoja, nes bendruomenė priešinasi“, – teigia V. Šapoka.
Tiesa, ta pati Vyriausybė inicijavo šešias reformas, iš kurių viena ir buvo švietimo. Dar tada žadėta įgyvendinti programą MEDUS, pagal kurią įvestas etatinis mokytojų apmokėjimo modelis. Taip pat užsimota iš 14 aukštųjų ugdymo įstaigų padaryti 9. Mokytojų atlyginimų klausimas vis dar tobulinimas, o šiuo metu sujungti tik trys – Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos – universitetai.
„Reforma, ji yra įstrigusi šiuo metu, tai, kas yra daroma, tiesiog maišoma ir, tiesą sakant, neaišku, apie ką šnekame“, – teigia VU Filosofijos fakulteto profsąjungos vadovė Rūta Žiliukaitė.
Praėjusią savaitę protestavę ir diplomus „už ačių“ daliję dėstytojai sako, kad sunku tikėti Vyriausybe. VU TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno išplatintas laiškas valdantiesiems sukėlė daug diskusijų viešojoje erdvėje.
„Tie protestai iš tikrųjų gimsta ne šiaip iš dyko buvimo, nes vienaip ar kitaip, tai yra tam tikras nevilties ženklas, kada jau atrodo nebegali pasitikėti net ir sutartais dalykais“, – tikina jis.
Kol pašonėje dvi dienas buvo uždarytas seniausias universitetas Lietuvoje, prezidentūra pasiūlė tik diskutuoti.
„Manytume, kad vienas teisingiausių sprendimo būdų ateityje kitą forumą organizuoti būtent aukštojo mokslo problematikai ir aptarti aukštojo mokslo klausimą ir kartu aptarti ir finansavimo, ir mokslinių tyrimų, ir institutų klausimą iš įvairių perspektyvų“, – pasakoja prezidento patarėja Sonata Šulcė.
Ekspertai jau ne vienerius metus kartoja – reikia sisteminių pokyčių.
„Reikia žiūrėti sistemiškai, daryti monitoringą, kokios mokyklos neveikia, kodėl neveikia, reikia ten intervencijos, pasižiūrėti, ar suveikė“, – sako Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
VU TSPMI politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad reikia permainų pradiniuose švietimo etapuose.
„Jeigu kažkur kažkas kenčia pradiniuose etapuose, tai blogai ir galutiniame etape, aukštojo mokslo situacijoje“, – teigia jis.
O juk gerovės valstybę kurs jaunoji karta, kuriai skiriama per mažai dėmesio.
„Labai retai išgirstame, kad vienas iš šešių moksleivių, o tai yra milžiniška dalis, nepasiekia jokių bazinių gebėjimų – nieko neišmoksta ir negali toliau mokytis nei aukštosiose mokyklose, nei universitetuose. Ir tai jau yra ta vieta, kur užprogramuojamos problemos visam gyvenimui – ir pajamų nelygybė, ir visa socialinė atskirtis“, – sako N. Mačiulis.
