Lietuvoje

2019.12.08 22:06

Alytaus gaisrą gesinusiems ugniagesiams tyrimai bus atliekami užsienyje, nes Lietuvoje nėra tinkamos įrangos

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.08 22:06

Alytuje padangų gaisrą gesinusių ugniagesių kraujo tyrimai, dėl apsinuodijimo sunkiaisiais metalais ir sveikatai itin pavojingais dioksinais, kainuos mažiausiai 30 tūkst. eurų. Jie bus atliekami užsienyje, nes juos atlikti reikia specialiose laboratorijose, o jas turėti, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvai per brangu ir nėra poreikio.

Toksikologai primena, kad maisto ir veterinarijos tarnyba vien šiemet jau atliko mažiausiai kelis šimtus dioksinų tyrimų gyvūnų mėsoje, maiste, pašaruose. Stebėdamiesi atsainiu valdininkų požiūriu, specialistai pabrėžia, kad tokia laboratorija pagelbėtų tiriant kitus sunkius apsinuodijumus.

Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kone 10 dienų su ugnimi kovojusiems ugniagesiams dar vienas vizitas pas medikus. Atrinktiems 40 nuodingų padangų dūmų prisikvėpavusiems gelbėtojams pradedami papildomi tyrimai dėl vėžį sukeliančių medžiagų – sunkiųjų metalų.

Kai kurie jų stebisi, kodėl kraujo mėginiai imami tik dabar, po gaisro praėjus kone pusantro mėnesio. Sveikatos centro vadovas ramina: gaisre ūmių apsinuodijimų gelbėtojai nepatyrė, todėl skubos nėra. Tačiau pripažįsta, kad viskas vyktų greičiau, turint tokią laboratoriją.

Paskelbus supaprastintą konkursą paaiškėjo, kad tyrimai bus daromi užsienyje ir atsieis apie 8 tūkstančius eurų.

Kur kas ilgiau ir bent tris kartus daugiau kainuos ištirti ugniagesius dėl itin sveikatai pavojingų cheminių junginių – dioksinų ar furanų. Taupant lėšas bus tiriama 30 ugniagesių, tačiau konkursas dar nebaigtas, todėl tyrimų atsakymai galbūt paaiškės po mėnesio.

„Iki Kalėdų tai tikrai bus nustatytas laimėtojas ir, kai tik bus nustatytas laimėtojas, tada mes vėl kviesime ugniagesius. Ten yra šiek tiek kitokia metodologija paimti tuos tyrimus. Tai paimsime kraujo tyrimus ir siųsime į laimėtojo laboratoriją“, – sako Vidaus reikalų ministerijos centro vadovas Marius Buitkus.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad turėti panašias laboratorijas Lietuvai – prabanga, nes per menkas poreikis, nors dioksinų tyrimus jau keleri metai atliekantys Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos specialistai vos spėja suktis.

Per metus čia padaroma mažiausiai 100 panašių tyrimų: gyvūnų mėsoje, maiste, pašaruose. Po gaisro Alytuje krūviai išaugo tris kartus.

„Prabanga, yra turėti labai brangią įrangą, ją išlaikyti ir pastoviai keisti nepanaudotus regentus“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Sveikatos apsaugos viceministras pabrėžia, kad ieškoti dioksinų bioterpėje, žmogaus organizme, – daug sudėtingiau ir brangiau. Todėl tą daryti esą verčiau apsimoka užsienyje. Po gaisro Alytuje ministerijai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija sudarė sutartis su užsienio laboratorija, tačiau, tik dėl aplinkos tyrimų.

Ir sako, tirti, pavyzdžiui, žmogaus kraują kol kas reikalo nėra. O ugniagesių sveikata – Vidaus reikalų ministerijos reikalas, todėl jų tyrimais ir turi rūpintis šiai ministerijai pavaldus sveikatos centras.

„Labai džiugu, jeigu su jais ir pakalbėsite, kaip jie organizuoja savo veiklą, aš tikrai nežinau, kaip jie organizuoja, kuo motyvuoja. Tai jūs turėtumėte paklausti, o jeigu į mūsų laboratorija bus kreipiamasi arba bus paprašyta pagalbos, tai tikrai niekada nėra atsakoma“, – tikina A. Šešelgis.

Sveikatos apsaugos ministerijos netoliaregiškumu stebisi specialistai ir primena, kad ministerija kitąmet planuoja pradėti monitoringo tyrimą Alytaus gaisro paveiktoje teritorijose. Kelerius metus bus tiriama ne tik gyventojų, bet ir galbūt gaisrą gesinusių ugniagesių sveikata – kaip ją veikia galbūt į organizmą patekę sunkieji metalai, dioksinai. Šie tyrimai, planuojama, bus atliekami užsienyje.

Toksikologai sako, kad metas pagalvoti apie tokią laboratoriją Lietuvoje, nes baigus šiuos tyrimus, ji be darbo nestovėtų.

„Tai yra įvairūs nuodai, kurie labai palengvintų diagnostiką ir pagerintų gydymo rezultatus ir, aišku, atskira pozicija yra tos naujos aktyviosios medžiagos, kurių dabar Europoje daugiau nei 700 per šiuos metus užregistruota. Tad ir mūsų galimybės greitai ir kvalifikuotai ištirti ir diagnozuoti atsirastų. Tai rodo tam tikrus prioritetus, kad karvės svarbiau nei žmonės. Yra kaip yra, bet žmonėms ir reikia tos įrangos“, – sako klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras.

Gydytojui pritaria Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas. Jis teigia, kad valstybėje aiškiai neišdėlioti prioritetai.

„Nėra valstybės tęstinumo, nėra suvokimo, kokie yra prioritetai, nėra reaguojama ir pasimokoma iš situacijų, kurios jau buvo Lietuvoje, nėra analizuojama. Panašių objektų pasekmės kitose šalyse, kuriose vyko“, – teigia jis

Kaip tvarkytasi su gaisru Alytuje nagrinėjęs Seimo sveikatos reikalų komitetas konstatavo, kad institucijose vis dar negebama greitai reaguoti į krizes, trūksta koordinacijos.