Seimo salėje girdėjosi sprendimai, kurių čia pat buvo atsisakoma, mokesčių įstatymai buvo siūlomi vieni, o registruojami kiti. Opozicija užblokavo valdančiųjų norą nuleisti rinkimų kartelę iki 3 procentų partijoms ir 5 komitetams, bet laukiama naujo mėginimo. Ištikimiausi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partneriai „socdarbiečiai“ Juozą Bernatonį pasiūlė į Konstitucinio Teismo teisėjus, esą buvo dar viena teisininkė – Rimantė Šalaševičiūtė, bet ji atsisakė.
Nepamirštas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranciekits. LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė nusprendė, kad reikia išbraukti jį iš saugomų asmenų sąrašo, bet tam pasipriešino Vidaus reikalų ministerija, dar daugiau – Valdemaras Tomaševskis pasakė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija nepalaikys šitos idėjos. V. Pranckietis – „Savaitėje“.
– Šią savaitę buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, jau anksčiau sakęs, kad posto neteko dėl „valstiečių“ keršto, pasakė, kad ir toliau „valstiečiai“ jį persekioja ir toliau keršija. Po dviejų nesėkmingų bandymų jus nuimti, ar jūs sietumėte šitą siūlymą atimti iš jūsų apsaugą su noru ir toliau kerštauti ir jums kenkti, nes nepavyko pašalinti?
– Turbūt reikėtų atskirti du dalykus – asmenį ir pareigas. Ir nepagarba pareigoms tai tikrai neturėtų tokia atsirasti, ir taip, tai yra pareiškimas į nepagarbą pareigoms. O kova su asmeniu, tai vyko ir toliau vyksta.
– Tai jums naujiena, juk ne pirmus metus pažinojote Ramūną Karbauskį ir visą jo draugiją?
– Aš manau, tų žmonių galvose pokyčiai vyko per šiuos metus, kada mes esame Seime. Ten daug protingų žmonių yra ir partijoje, ir frakcijoje, ir už juos visada yra pasakoma dviejų asmenų lūpomis. Tai manau, kad tie žmonės vieną dieną pasakys, mes ir patys už save žinome, ką turime kalbėti.
– Kas tie du žmonės, kurių lūpomis kalbama, ką jūs turite galvoje?
– Tai pabandykite atspėti, iš kokio... vieno karto.
– Gerai, bandau jūsų prašymu – tai yra Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė.
– Taip.
– Gerai, bet jūs šitoje kovoje vis tiek, kad ir su dviem asmenimis, esate toks pakankamai vienišas, nes valdantieji yra prieš jus, jie – dauguma – balsavo, keletas buvo žmonių, kurie vis dėlto nebalsavo prieš jūsų atstatydinimą, bet dauguma buvo už, o opozicija sako, kad palaikė ne jus, o tiesiog prieš R. Karbauskį ėjo?
– Taip, yra tiesos, bet šiuo atveju aš buvau turbūt toks žaidimo objektas, bet iš tikro tai buvo taip, buvo balsuojama prieš R. Karbauskio savivalę ir prieš bandymą užvaldyti bet ką ir bet kur valstybėje – tai jau yra labai rimta. Ir manau, kad supratę žmonės, jog negalima duoti užvaldyti vienam asmeniui visų, dirbant per kitų rankas, padėtį tokią taip išsprendė ir manau, kad tas pasitikėjimo pareiškimas arba nepasitikėjimo ne pareiškimas, taip, jūs teisi, nesusiję vien su mano asmeniu.
– Bet jūs vis dėlto galite pasakyti, kad jūs kontroliuojate situaciją Seime? Nes, pavyzdžiui, A. Širinskienė dabar tiria įtaką politikams ir nepabaigiamas procesas, dabar mačiau, vėl nori dar penkiems mėnesiams pratęsti. Tai, ką ten tiria, kas ten vyksta?
– Aš galvoju, kad istorikai gal kada nors išnagrinės, kas buvo tose galvose, kurie norėjo visą laiką tirti, visą laiką matė aplink priešus ir visą laiką turbūt labiausiai kūrė savo, kaip ne Lietuvos draugų, įvaizdį. Tai tas yra prasmė, turbūt, o kad ji nori tirti, tegul tiria, bet būtų daug geriau turbūt, kad ji savo jėgas ir savo protą naudotų pozityviai veiklai. Dabar atrodo, kad visą laiką galvoja, ką padaryti, kažkokį veiksmą, kuris tikrai bus ne teigiamas.
– Arba, pavyzdžiui, žiūrėkit, kiti koalicijos partneriai „socdarbiečiai“ pasiūlo į Konstitucinio Teismo teisėjus savo partijos, frakcijos narį, politiką. Tai kaip apskritai jūs vertinate tokį požiūrį – politiką sodinti į Konstitucinio Teismo teisėjo kėdę?
– „Sodinti“ gražiai skamba žodis, bet vertinu labai negerai. Tai buvo koalicinis susitarimas, matyt, labai jau seniai, pats procesas gegužės 30 dienos, kada buvo paskelbta, kad naują kurs koaliciją, tai buvo irgi jų inicijuotas tiktai tam, kad Gediminą Kirkilą pasodintų į Seimo pirmininko kėdę, kad jis toliau siūlytų J. Bernatonį į Konstitucinį Teismą. Taip neįvyko ir ačiū, Dievui, ir tokiu būdu aš aiškiai pasakiau, kad aš neteiksiu J. Bernatonio, nors gavau teikimą raštu iš tos frakcijos.
Ir „valstiečių“ frakcijoje taip pat buvo beveik primygtinai pasakyta palaikyti šitą kandidatūrą, bet žmonės jau šitos frakcijos atėjo pas mane, pasakė, mes tikrai jo nepalaikysim, mes neturime už ką jo palaikyti. O šiaip visos kitos frakcijos, aš su visais pasikalbėjau, kaip jūs sakote, ar kontroliuoju situaciją, gal nebūtinas žodis „kontroliuoti“, bet sužinoti situaciją man buvo labai įdomu, apklausiau daugelio frakcijų seniūnus, jie visi aiškiai pasakė, kad jis neturi perspektyvos jokios. Tai manau, kad padėjau J. Bernatoniui tuo, kad nepateikėme jo ant to aukuro, kad jis būtų susideginęs per tuos tris mėnesius, kol „kabėtų ore“.
– Pone V. Pranckieti, ką jūs apskritai manote apie šią valdančiąją koaliciją, dėl kurios jūs, beje, netekote partijos, dabar esate nebe valstiečių žaliųjų narys? Ar jums tinkamas atrodo LLRA-KŠS ir LVŽS pirmininko reagavimas į prezidento pareiškimą dėl ministro Jaroslavo Narkevičiaus, kai ministras leidžia sau pasakyti, kad yra ir kitų nuomonių, jam svarbių, ir toli gražu ne vienas čia prezidentas gali nulemti, tai normalu yra?
– Tai jūs jau ir atsakėte.
– Jūs sutinkate su manimi?
– Taip, aš sutinku su jumis.
– Bet premjeras yra ministro pusėje, jis tarsi irgi pasakė, kad neturi teisinio pagrindo, o kaip su tuo tada moraliniu pagrindu, aš galvoju?
– Taip, moralė ir teisė dažnai nebūna sankirtoje, ir čia yra problemos. Tai moralinis klausimas yra labai svarbus, teisinis – jis toks, koks yra.
– Jūs linkęs būtumėte kurią pusę palaikyti, kad ministras gali sėdėti, ar vis dėlto prezidentas šiuo atveju yra teisus?
– Žinote, Vyriausybė yra vis dėlto Vyriausybės vadovo dalykas ir man dabar reikšti savo nuomonę, kada Vyriausybę formuoja prezidentas ir ministras pirmininkas, tai būtų gal irgi taip pat nelabai etiška ir galbūt net nelabai moralu. Bet aš manau, kad visi moraliniai dalykai turėtų būti visiškai atskirti, prisiimta atsakomybė už moralinius dalykus taip pat.
– Na, jūs esate vienas iš trijų, turėtumėte savo nuomonę reikšti ir, kita vertus, ką tik, regis, ir pasakėte, ką galvojote, kad moralė yra svarbu. Kaip ten bebūtų premjeras su R. Karbauskiu, šiuo atveju ir su visa valdančiąja koalicija, tarsi yra vienoje valtyje, nes biudžetą juk reikia priimti?
– Taip, biudžetą reikia priimti ir čia jau suinteresuota visa Lietuva, kad biudžetas būtų priimtas ir, manau, kad 17 dieną mes jį priimsime. Tų pasistumdymų visokių yra, diskusijų yra, keistų įstatymų taip pat atsirado ir jie vėl kai kurie dingo, kai kurie skinasi kelią. Manau, kad vis tiek turim išspręsti biudžetą, o tada gali būti... visokių gali būti tada atsiradę iniciatyvų po biudžeto priėmimo.
– Aš ir noriu dar paklausti, kadangi jūs bendraujate su premjeru, jis gynė jus per konfliktą su R. Karbausku, jis atvirai stojo į jūsų pusę, ar galimas toks variantas, kad, priėmus biudžetą, premjeras vis dėlto sugalvotų pasitraukti?
– Mes turime, premjeras, palinkėkime jam sveikatos, bet jis pirmiausia turi sužinoti galutinius rezultatus. Ir mes tikimės, ir jis tikisi, kad jie bus patys geriausi, o tada jau kiti sprendimai bus iš to, gyvenimas vis tiktai padiktuos sąlygas. Tai, manau, kad po Naujų metų, po biudžeto viskas bus labiau, aiškiau matyti, gal mes tada pakalbėsime atskirai.
– Gerai, bet, ką jūs turėjote galvoje, kad gali būti dar kažkokių iniciatyvų? Tai viena, tarkime, šita, kad premjeras galėtų sugalvoti, kad jam atsibodo, kad jis dabar vis dėlto galvos apie save daugiau ir pasitraukti, kokių dar?
– Iniciatyvos yra, kuriamos, kaip girdėjote, partijos naujos, gal kas nors sugalvos prisijungti, gal kam nors nusibos diktatas, gal susikurs dar koks nors darinys.
– Ar gali taip būti, kad premjeras gali vis dėlto imtis kurti naują politinę jėgą?
– Manau, kad tai būtų ir gerai, ir kryptinga, ir teisinga.
– Ar jūs prisijungtumėte, nes dabar esate be partijos?
– Aš neabejoju, kad mes su premjeru esame viena jėga.
– Jūs, ateidamas į Seimą, sakėte, kad ateinate gerinti jo įvaizdžio, sustiprinti pasitikėjimą Seimu. Pripažįstate nepavyko?
– Pripažįstu, kad man asmeniškai pavyko, užimant šias pareigas, taip, Seimo pirmininko reitingai yra visiškai tokie, sakykime, ne visai kuklūs, jie netgi perdėtai, gal per aukšti, bet viso Seimo, tai jis koks buvo, toks ir yra. Žinote, galvoti vienaip, o gauti rezultatą kitą, kuris priklauso ne vien nuo tavęs, tai visada yra įmanoma.
– Ką gi, linkiu, kad per tą likusį laiką reitingas netaptų dar žemesnis.
– Ačiū už linkėjimus, labai reikia jo tikėtis.
