Premjeras Algirdas Butkevičius pirmą kartą oficialaus vizito atvykęs į Ukrainą sakė, kad Lietuva niekada nepripažins Krymo aneksijos ir siūlė Lietuvos ekspertų pagalbą reformoms Ukrainoje.
Premjeras Algirdas Butkevičius pirmą kartą oficialaus vizito atvykęs į Ukrainą sakė, kad Lietuva niekada nepripažins Krymo aneksijos ir siūlė Lietuvos ekspertų pagalbą reformoms Ukrainoje.
Prie Nežinomo kareivio kapo padėjęs gėlių, vėliau A. Butkevičius susitiko su premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir ragino Ukrainą kovoti su korupcija, reformuoti teismų, valstybės tarnybos, energetikos sektoriaus darbą, gerinti verslo aplinką, stabilizuojant šalies ekonomiką.
„Ir Lietuva, noriu aiškiai pabrėžti, rėmė ir tvirtai remia Ukrainos ir jos vyriausybės pasiryžimą eiti demokratijos, reformų ir teisės vienybės keliu. Lietuva smerkia Rusijos įvykdytus tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainoje ir Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos“, – teigė Lietuvos Ministras Pirmininkas.
Verslo forume Ukrainoje dalyvaujančių Lietuvos pramonininkų teigimu, pastaruoju metu Lietuvos ir Ukrainos prekyba mažėja, vien šiemet ji sumenko penktadaliu. Ukrainoje dirbantys Lietuvos verslininkai sako, kad korupcija yra didžiausia problema, po karo Rytų Ukrainoje. Jie pripažįsta, kad situacija šalyje sudėtinga, tačiau esą investicijos galėtų atsipirkti ateityje. Juolab, kad Ukrainos premjeras patikino, kad, nepaisant Rusijos spaudimo, laisvosios prekybos sutartis su Europos sąjunga įsigalios kitąmet.
„Rusija jau yra paskelbusi, kad nuo sausio pirmosios įsigalios naujasis prekybos draudimas. Aš dabar Rusijai noriu pasakyti, kad asociacijos sutartis su Europos sąjunga įsigalios. Mes savo ruožtu sakome, kad tie draudimai bus ne prekėms, o Rusijos piliečiams. Jūs, būdami ES nariai, suprantate, kaip svarbu ieškotis kitų rinkų. Mums ES rinka yra labai svarbi. Todėl tikimės jūsų pagalbos derantis dėl mažesnių kvotų mūsų prekėms į Europos rinką“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo Ukrainos premjeras.
Pasiūlė eksporto tiltą per Lietuvą
A. Butkevičius sakė Kijeve gavęs patikinimą, kad Ukrainos laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES) įsigalios kitų metų pradžioje, nepaisant Maskvos grasinimų tuo atveju dar labiau apriboti importą iš Ukrainos.
„Susitikimuose su Rados pirmininku, ministru pirmininku ir prezidentu Petro Porošenka buvo patvirtinta, kad nuo sausio 1 dienos ši sutartis įsigalios“, – BNS telefonu iš Kijevo penktadienio vakarą sakė premjeras.
„Mes pasiūlėme, kad Rusijai uždraudus maisto produktų ir kitų prekių importą, būtų kuo greičiau panaudotas (konteinerių traukinys) „Vikingas“. Lietuva pasiruošusi bendradarbiauti jiems padedant surasti naujas rinkas per geležinkelius, per mūsų Klaipėdos jūrų uostą, išeinant į Skandinavijos rinką, į Europą. Taip pat buvo kalbama apie produktų sertifikavimą europiniu lygiu“, – kalbėjo premjeras.
Pasak jo, rūpintis prekybos klausimais Lietuva pasiūlė Ukrainai įkurti dvišalę eksporto tarybą.
Premjero teigimu, Lietuvos verslininkai taip pat domisi Ukrainos rinka, tačiau „investicijų aplinka dar nėra labai gera“.
Ukraina ketvirtadienį paskelbė sudariusi svarbų susitarimą dėl skolų restruktūrizavimo, pagal kurį šalies skolintojai sutinka nurašyti 3,8 mlrd. JAV dolerių, arba penktadalį jų valdomų obligacijų nominaliosios vertės.
Prognozuojama, kad Ukrainos ekonomika šiemet smuks apie 10 proc., prie to daug prisideda ir svarbių gamyklų praradimas šalies rytuose, kur įsitvirtinę Rusijos remiami separatistai.
Komentuodamas saugumo situaciją, A.Butkevičius teigė, kad „Minsko paliaubų laikosi tik viena pusė – Ukraina“, beveik kasdien prarandanti karių per susišaudymus.
„Susitikime su prezidentu P. Porošenka pabrėžta, kad turi būti aiškiai užbrėžta vieną kartą vadinamoji linija, kuri, jeigu yra peržengiama, tai turėtų būti taikomos ir dar papildomos sankcijos Rusijai“, – sakė premjeras.
BNS paklaustas, ar susitikime su prezidentu P.Porošenka aptarė galimybę įvesti tarptautinius taikdarius, A.Butkevičius atsakė: „Mes kalbėjomės apie tam tikrus dalykus, bet esam sutarę, kad tam tikros informacijos šiuo metu viešai neskelbsim“.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją kurstant neramumus Rytų Ukrainoje, taip keršijant už Kijevo siekius ištrūkti iš Maskvos įtakos ir susieti ateitį su ES. Jungtinių Tautų duomenimis, per konfliktą nuo pernai balandžio žuvo daugiau kaip 6800 žmonių.
