Profesinio mokymo įstaigose likę apie 2 tūkst. laisvų vietų. Dalies jų vadovai sako, kad Ukrainos jaunimas norėtų mokytis Lietuvoje, tačiau sustabdo reikalavimas sąskaitose turėti daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Migracijos departamento teigimu, toks reikalavimas užtikrina, kad jaunuoliai turės iš ko gyventi Lietuvoje.
Elektrėnų profesinio mokymo centre, pastaraisiais metais mokėsi septyni jaunuoliai iš Ukrainos, pirmakursis Danijylas yra vienas iš jų.
Programavimą studijuojantis vaikinas sako, kad reikalingus dokumentus gyventi Lietuvoje susitvarkė per mėnesį, neatbaidė ir reikalavimas sąskaitoje turėti beveik 3,5 tūkst. eurų.
„Vasarą buvau ekskursijoje po Lietuvą ir kaip tik svarsčiau, kur man mokytis. Planavau studijuoti Ukrainoje, bet persigalvojau ir atvažiavau mokytis čia. Galvoju, kad liksiu Lietuvoje, stosiu į aukštąją mokyklą, bet neatmetu galimybės grįžti į tėvynę“, – pasakoja D. Maryjčukas.
Ukrainietis Mykyta į gimtinę grįžti neplanuoja – baigęs profesinio mokymo centrą, dabar gyvena ir dirba Kaune. Jaunuolis sako, jei ne tėvų parama, jis mūsų šalyje negalėtų gyventi.
„Aš studentas, kad gaučiau savo leidimą gyventi, aš turiu pragyvenimui Lietuvoje turėti 3700 eurų. Mano mąstymu, kad studentui uždirbti labai sunku uždirbti ir turėti sąskaitoje 3700, nors pragyvenimui užtenka ir mažiau“, – teigia M. Beznosko.
Migracijos departamento atstovai sako, kad lėšos – šįmet kiek daugiau kaip 3,3 tūkst. eurų – studentų iš užsienio sąskaitose reikalingos patvirtinti, kad jie turės iš ko gyventi Lietuvoje, sumokėti už būstą ir, jei reikia, už mokslą.
„Yra numatyta šiokia tokia alternatyva, yra numatyta teisės aktuose, kuomet mokslo ir studijų institucija savo tarpininkavimo rašte nurodo, kad studentas ar moksleivis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir turi lėšų grįžti atgal kelionės dokumentams padengti. Tada migracijos departamento darbuotojai neprašo papildomo dokumento, bet dažniausiai tos institucijos nepatvirtina, būtent tokio svarbaus sakinio“, – teigia Migracijos departamento Kauno skyriaus vedėja Vilma Venclovienė.
Užimtų laisvas vietas
Dabar profesinio mokymo įstaigose yra 2 tūkst. laisvų vietų. Elektrėnų profesinio mokymo centro vadovė sako, tuščius suolus galėtų užimti studentai iš Ukrainos, bet juos, ypač gyvenančius karo zonoje, stabdo šis migracijos departamento reikalavimas.
„Su darbdaviais kalbant, trūksta darbo jėgos, juk ne paslaptis, kiek vežam iš Ukrainos, iš Baltarusijos, iš kitų šalių. Čia būtų galimybė paruošti kvalifikuotą darbuotoją, padarius trišalę sutartį: darbdavys, mokinys ir mokyklos“, – sako Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorė Silva Lengvinienė.
„Jeigu jie neturėtų pragyvenimo lėšų ir nebūtų prašomas valstybės garantas, kad jie turi kažkokias pragyvenimo lėšas, būna tokių atvejų, (...) kad jie tarkime, nutraukia savo studijas, tuomet reikia spręsti jų grąžinimo arba išvykimo klausimą ir tada susiduria su situacija, kadangi tie studentai tampa našta mūsų valstybei“, – nurodo V. Venclovienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada tartis su kitomis institucijomis, kad toks reikalavimas būtų persvarstytas, nes esą ukrainiečiams, ypač iš karo zonos, turėtų būti sudarytos palankios sąlygos mokytis Lietuvoje. Šįmet profesinio mokymo įstaigose mokosi daugiau kaip 7 tūkst. ukrainiečių.
