Lietuvoje

2019.12.07 08:05

Ekspertas apie Bernatonio kandidatūrą į KT: tai pavojinga ir prieštarauja Konstitucijai

Benas Brunalas, ELTA2019.12.07 08:05

Tai, kad valdantiesiems „socialdarbiečiams“ priklausančio Juozo Bernatonio kandidatūra į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus yra netinkama, tvirtina ne tik opozicija. Konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad galimybė ilgamečiam Seimo nariui tapti Konstitucinio Teismo teisėju yra ne tik pavojinga, tačiau, pabrėžia profesorius, yra akivaizdu, kad J. Bernatonio kandidatūra neatlaiko reikalavimų, kuriuos nustato šalies Konstitucija.

Pasak V. Sinkevičiaus, valdantieji, keldami J. Bernatonio kandidatūrą, ko gero, remiasi Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu, kuriuo buvo patvirtintas teisinių pareigybių sąrašas. Šiame nutarime, akcentuoja V. Sinkevičius, prie teisinių pareigybių priskiriamos ir politinio pobūdžio pareigybės.

„Yra Vyriausybės nutarimas, kurį keičiant dalyvavo tas pats Juozas Bernatonis, kai buvo Vyriausybės narys. Šiame Vyriausybės nutarime prie teisinių pareigybių priskiriamos Respublikos prezidentas, ministras pirmininkas, ministras, viceministras, ministerijos kancleris, Seimo narys, Seimo nario padėjėjas, sekretorius, ambasadorius, kultūros atašė ir t.t. Tačiau Konstitucija reikalauja, kad asmuo dirbtų 10 metų teisinį darbą pagal teisininko specialybę. Konstitucija reikalauja, kad jis eitų tokias pareigas, kurias galima užimti tik turint aukštąjį teisinį išsilavinimą“, – aiškino konstitucinės teisės ekspertas.

Jo teigimu, šis Vyriausybės nutarimas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir kartu sukuria absurdišką situaciją, kai padirbęs dešimtmetį Seimo nariu ar ministru, asmuo gali pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjus. Kitaip tariant, pasak profesorius, šis Vyriausybės nutarimas sukuria galimybę aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgijusiam, tačiau nė dienos jokio teisinio darbo nedirbusiam asmeniui pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, jei jis, pavyzdžiui, buvo išrinktas Seimo nariu ar paskirtas ministru.

„Šis Vyriausybės nutarimas reiškia, kad tau skaičiuojasi teisinio darbo stažas, nors tu dirbi, pavyzdžiui, kultūros atašė. Tai absurdas...“, – teigė profesorius.

MRU profesorius akcentuoja, kad Konstitucijoje aiškiai nurodoma, kad siekiant Konstitucinio Teismo teisėjo pareigybės, būtina turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą, pagal teisininko specialybę. Tad, tęsė jis, darbo stažas, įgytas dirbant politinio pobūdžio pareigybėse, yra tiesiog nepakankamas.

V. Sinkevičiaus teigimu, tik ilgametis teisinio darbo stažas pagal teisininko specialybę sudaro prielaidas asmeniui sukaupti teisinių žinių, būtinų Konstitucinio Teismo teisėjo darbui.

„J. Bernatonis tikriausiai remiasi Vyriausybės nutarimu... Tačiau jis nedirba teisinio darbo pagal teisininko specialybę (...), jis neturi 10 metų teisinio darbo stažo, jis apskritai negali būti siūlomas į teisėjus“, – apibendrino ekspertas.

Nors, pabrėžė V. Sinkevičius, šie deklaruoti argumentai yra esminiai, sprendžiant dėl J. Bernatonio kandidatūros į Konstitucinio Teismo teisėjus tinkamumo, galima išskirti ir dar vieną svarbų, valdančiųjų užmoju suabejoti verčiantį akcentą. Pasak MRU profesoriaus, politikai, ir ypač angažuoti politikai, apskritai neturėtų siekti tokių pareigų, jei norima išlaikyti teismų neutralumą ir visuomenės pasitikėjimą jais.

„Politikai apskritai neturėtų būti siūlomi į Konstitucinio Teismo teisėjus, ypač tie, kurie yra politiškai angažuoti. Juk rizikuojama sugriauti pasitikėjimą teismu. Visuomenė gali tiesiog nepasitikėti tokiu teismu. Kaip Konstitucinio Teismo teisėju tapęs politikas nagrinės savo anksčiau priimtų įstatymų atitiktį Konstitucijai, už kuriuos jis balsavo. Jis neturės tiesiog darbo“, – svarstė V. Sinkevičius ir valdančiųjų pozityvų nusiteikimą J. Bernatonį deleguoti į Konstitucinio Teismo teisėjus įvardino tiesiog cinizmu.

Paklaustas, kokia įvykių eiga šviestųsi, jei visgi J. Bernatonis būtų paskirtas į Konstitucinio Teismo teisėjus, V. Sinkevičius teigė neabejojantis, kad užklausą dėl J. Bernatonio kandidatūros konstitucingumo gavęs Konstitucinis Teismas pripažintų, jog „socialdarbietis“ negali užimti tokių pareigų.

„Vienas penktadalis Seimo narių gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ginčyti tokį nutarimą. Aš neabejoju, kad Konstitucinis Teismas pripažintų nutarimus dėl teisėjų paskyrimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Iš neteisės teisė neatsiranda“, – apibendrino konstitucinės teisės ekspertas.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį patvirtino, jog iš Socialdemokratų darbo partijos yra gavęs pasiūlymą į KT teisėjus skirti J. Bernatonį.

Tačiau tiek pats J. Bernatonis, tiek jam paramą deklaravęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia abejojantys, ar V. Pranckietis teiks šią kandidatūrą.

Seimo pirmininkas, prezidentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kandidatus į KT teisėjus turi pateikti iki gruodžio 19 dienos.