Neseniai parlamentarai nusprendė padidinti biudžetininkų algas, o tai reiškia, kad atlyginimai augs ir patiems Seimo nariams. Tačiau, kai iškyla klausimas dėl posėdžių nelankančių tautos išrinktųjų kontrolės, sprendimų priimti neskubama, nepaisant to, kad šiuo metu parlamentarai iš esmės gali praleisti dalį Seimo posėdžių, bet dėl to jų alga nemažės.
Praėjusią savaitę Seimo valdyba, sulaukusi parlamento Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) rašto, kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą su raginimu per kuo trumpesnį laiką pateikti Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų numatytos finansinės sankcijos parlamentarams, nuolat be pateisinamos priežasties praleidžiantiems Seimo posėdžius.
EPK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas, pasirašęs kreipimąsi į Seimo valdybą, LRT.lt pasakojo, kad diskusiją dėl finansinių sankcijų įvedimo posėdžių nelankantiems parlamentarams įplieskė Seimo nario Petro Gražulio istorija. Lapkritį EPK nusprendė, kad P. Gražulis, be Seimo valdybos leidimo išvykęs į Kiniją, pažeidė Seimo statutą.
A. Matulas priminė, kad EPK išvadoje buvo pažymėta, kad P. Gražulis, išvykęs į Kiniją, praleido 5 Seimo plenarinius posėdžius, taip pat Audito komiteto posėdį, tačiau EPK jo algos dėl praleistų posėdžių sumažinti negalėjo, nes to padaryti dabar neleidžia Seimo statutas.
„P. Gražulis pažeidė įstatymus ir (Seimo – LRT.lt) statutą dėl to, kad išvažiavo be leidimo, praleido kelis Seimo plenarinius, komiteto posėdžius ir mes iš esmės negalime nieko padaryti, o tik konstatuoti faktą. Anksčiau buvo galima nemokėti dalies atlyginimo, bet prieš kelis metus Konstitucinis Teismas (KT – LRT.lt) paaiškino, kad ta tvarka, kuri buvo nustatyta anksčiau, prieštarauja Konstitucijai. Seimas ėmėsi iniciatyvos keisti tą tvarką, reglamentuoti ir numatyti atsakomybę už praleistus posėdžius, bet projektui nebuvo pritarta, o dabar jis užstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – pasakojo A. Matulas.
„Ar surastumėte tokį darbą, kuriame žmogus, neidamas į darbą dvi savaites, vis tiek gautų algą?“, – stebėjosi EPK pirmininkas.
Dabartinė tvarka – kaip palaida bala
2016 m. spalį KT priimtu nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Seimo statuto nuostatą, kuria numatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas trečdaliu.
Po šio KT nutarimo parlamente pristatytos Juliaus Sabatausko Seimo statuto pataisos, kuriomis socdemas siekė numatyti, kad už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį – plenarinį, komiteto, komisijos bei kitus – Seimo nariui atlyginimas būtų sumažintas 5 proc. Tąkart parlamentaras siūlė 5 proc. mažinti ne tik posėdžių nelankančių Seimo narių algą, bet ir parlamentinės veiklos išlaidas. Vis dėlto Seimas nepritarė šioms pataisoms ir nusprendė grąžintis jas tobulinti.
Formaliai po minėto KT nutarimo Seimo statuto norma, kad be pateisinamos priežasties posėdžių nelankančiam Seimo nariui atlyginimas gali būti mažinamas tik vienu trečdaliu, nustojo galioti, tačiau, nepakeitus statuto, šiuo metu realiai parlamentarams ir toliau taikoma ta pati statuto norma.
Pasak EPK vadovo E. Matulo, iki šiol išlikusi Seimo statuto nuostata, kad „Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu“ galima traktuoti kaip spragą, mat ši nuostata leidžia parlamentarams nelankyti tų Seimo plenarinių posėdžių, kuriuose pateikiami, svarstomi įstatymo projektai. Be to, kaip teigė A. Matulas, dabartinė tvarka leidžia parlamentarams nelankyti komitetų, komisijų posėdžių. Dėl to jų algos nebus sumažintos.
„Yra norma, kad Seimo narys privalo lankyti komitetų, komisijų posėdžius, bet Jūs teisus – jis finansiškai dėl to nenukentės“, – pripažino A. Matulas.
Galėtų netekti ir visos algos
LRT.lt kalbintas J. Sabatauskas teigė sieksiantis, kad jo Seimo statuto pakeitimo projektas, kuriuo būtų numatyta, jog parlamentarai, be pateisinamos priežasties praleidę tiek Seimo plenarinius, tiek ir komitetų ar komisijų posėdžius, būtų nubausti, sumažinant jų algą 5 proc., grįžtų į plenarinių posėdžių salę.
„Plenarinių Seimo posėdžių lankymas yra tik viena iš Seimo narių darbo sričių. Plenariniai posėdžiai yra tik baigiamoji fazė, bet dar yra komitetų, komisijų posėdžiai, todėl mano projekte ir buvo įvertintas ne tik Seimo plenarinių, bet ir komitetų, komisijų posėdžių lankymas. Iš to ir atsirado siūlymas sumažinti Seimo nario algą 5 procentais už vieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį. Taip gaunasi, kad, jei Seimo narys per mėnesį neapsilanko nė viename Seimo posėdyje, tai toks parlamentaras nieko ir negaus“, – griežtai kalbėjo parlamento opozicijos lyderis.
Socdemas tikino suprantantis, kad Seimo nario darbo negalima įvertinti vien tik per posėdžių lankymo prizmę, tačiau, anot J. Sabatausko, kito kriterijaus iš esmės nėra.
„Nustatyti kažkokį universalų matą, kuriuo būtų vertinamas Seimo nario darbas, yra sudėtinga. Bet prisiminkime, kad vienai Seimo narei, tai yra Neringai Venckienei, buvo atimtas Seimo nario mandatas dėl nedalyvavimo Seimo posėdžiuose. Ji nebandė gintis, kad tai nėra visiškai 100-tu procentų teisingas pagrindas atimti mandatą, bet, deja, kol kas kito mato nėra“, – aiškino Seimo narys.
Jam pritaria ir EPK pirmininkas A. Matulas. Konservatorius pastebėjo, kad neretai dalis parlamentarų posėdžiuose sudalyvauja tik epizodiškai, tam tikra prasme gudraudami. Tokius atvejus, Seimo etikos sargų vadovo manymu, reikėtų taip pat įvertinti.
„Turėtų būti nustatytas minimumas, kiek Seimo narys turi dalyvauti tos dienos posėdyje. Jeigu jis posėdyje sudalyvauja epizodiškai, tai yra tik pasižymi, kad dalyvavo, tai už tai Seimo nariui alga neturėtų būti mokama arba jo atlyginimas turėtų būti ženkliai sumažinamas. [...]
Jeigu Seimo narys nesugeba dalyvauti Seimo posėdžiuose, tai bent trečdalio savo pareigų jis nesugeba vykdyti. Dėl to Seimo nariui nuo trečdalio iki viso atlyginimo neturėtų būti mokama“, – tvirtino A. Matulas.
„Valstietė“: Seimo nariai patenka į didelį interesų konfliktą
TTK pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė LRT.lt patvirtino, kad komitetas gavo Seimo valdybos kreipimąsi su raginimu kuo greičiau patobulinti teisės akto pataisas, kuriomis būtų numatyta, kaip kontroliuoti Seimo posėdžių nelankančius parlamentarus. Vis dėlto politikė teigė, kad ši tema yra kebli, mat patys parlamentarai nesugeba susitarti tarpusavyje, nedrįsta skubėti įvesti finansines sankcijas sau.
„Problema ta, kad Seime nėra konsensuso. Panašus (į J. Sabatausko inicijuotą – LRT.lt) projektas buvo neseniai svarstytas, bet Seimo nariai net nesugebėjo į plenarinį posėdį visi susirinkti, tai tas projektas posėdžių salėje krito.
Seimo nariai šiuo atveju turi labai didelį interesų konfliktą, nes tikrai dalis kolegų labai aplaidžiai žiūri į posėdžius, bijo sankcijų ir tada balsuoja „prieš“ arba neateina į posėdžių salę. Ką komitetas beparengtų, kol nebus Seimo narių sąmoningumo, jokių rezultatų nebus. Deja, bet tokia yra realybė“, – aiškino TTK pirmininkė.
A. Širinskienė teigė pritarianti J. Sabatausko pozicijai, kad finansines sankcijas Seimo nariams reikėtų pritaikyti ne tik už plenarinių Seimo posėdžių nelankymą, bet ir už komitetų, komisijų posėdžių ignoravimą. Vis dėlto, TTK pirmininkės manymu, socdemo siūlymas karpyti parlamentarų algas po 5 proc. už praleistą posėdį yra diskutuotinas.
„Komitetų, komisijų posėdžiai yra tos darbo vietos, kuriose reikia būti, nes ten priimami sprendimai. Dažnai komitetų posėdžių laikas, sakyčiau, yra prasmingesnis, nes ten daugiausiai konsensuso ieškoma. [...]
Ar tikrai vienas posėdis sudaro 5 procentus Seimo nario krūvio? Mano galva, iš tikrųjų reikėtų nemokėti atlyginimo už tą dieną, kada žmogus nedirba, kada jo nėra posėdžiuose“, – svarstė A. Širinskienė.
Ji tvirtino, kad komitetas apsvarstys J. Sabatausko projektą dėl finansinių sankcijų posėdžių nelankantiems parlamentarams įvedimo ir teiks Seimui. A. Širinskienė žadėjo, kad dėl šios idėjos tarsis ir su parlamento frakcijomis, tačiau didelių vilčių, jog teisės akto pataisos bus priimtos Seime, politikė teigė neturinti.
„Tiesiog konsensuso nėra. Niekas nenori sau pritaikyti baudų ir visi nori patogiai gyventi“, – tikino „valstietė“.
Teisininkas: Seimo nariai piktnaudžiauja savo įgaliojimais
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius LRT.lt teigė, kad 2016 m. KT savo nutarimu iš esmės konstatavo, kad laikas, kurį Seimo narys praleido, nedalyvaudamas Seimo plenariniuose, komitetų, komisijų posėdžiuose, negali būti laikomas laiku, kai jis dirbo darbą, už kurį mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto.
„KT sako, kad tai, kad Seimo nariui alga sumažinama trečdaliu, blogai, nes turi būti numatytos realios sankcijos ne tik už plenarinių posėdžių nelankymą, bet ir už komitetų, komisijų, kitų struktūrinių Seimo padalinių posėdžių nelankymą“, – KT nutarimą aiškino teisininkas.
V. Sinkevičiaus teigimu, tai, kad Seimas po KT nutarimo paskelbimo nepriėmė jokios naujos tvarkos, numatančios finansines sankcijas posėdžių nelankantiems parlamentarams, reiškia, jog parlamentarai ignoruoja KT ir toliau piktnaudžiauja savo įgaliojimais.
„Ką mes dabar turime? Seimas ignoruoja Konstituciją ir KT nutarimą – jis jo nevykdo, jo nepaiso. Kas blogiausia, kad šiuo atveju nėra nei daugumos, nei mažumos, nei pozicijos, nei opozicijos. Kažkaip vieningai visi balsuoja, kad nebūtų priimta ta nuostata, kuri kyla iš Konstitucijos. Tada turime situaciją, kai Seimo nariai piktnaudžiauja savo įgaliojimais, jie savo grupinius, asmeninius interesus iškelia aukščiau visuomenės, valstybės interesų. Taigi visą laiką reikia galvoti, ką mes renkame į Seimą“, – kalbėjo buvęs KT teisėjas.
Anot jo, šiuo atveju reikia pakeisti Seimo statutą, o tai gali padaryti tik parlamentarai.
MRU profesorius pabrėžė, kad, kaip yra akcentavęs KT, Seimo nariai privalo atsakyti ne tik už nedalyvavimą Seimo plenariniuose posėdžiuose, kuriuose priimami įstatymai, bet ir už nedalyvavimą plenariniuose posėdžiuose, kuriuose pateikiami ar svarstomi įstatymo projektai. V. Sinkevičiaus teigimu, išimtimi neturėtų tapti ir Seimo komitetų, komisijų posėdžiai.
„KT neskirsto Seimo posėdžių į svarbius ir mažiau svarbius. Seimo nariai privalo dalyvauti visuose posėdžiuose, tai yra jų konstitucinė pareiga. Šiuo atveju tas reguliavimas turi būti toks, kad už nedalyvavimą plenariniame posėdyje – nesvarbu, ar jame priimami įstatymai, ar ne – už nedalyvavimą komitetų, komisijų posėdžiuose turi būti finansinės sankcijos. Ir tos finansinės sankcijos turi būti reikšmingos“, – dėstė teisininkas.
V. Sinkevičius tiksliai neįvardijo, kokios finansinės sankcijos turėtų būti taikomos posėdžių nelankantiems parlamentarams, tačiau pažymėjo, kad jos turėtų skatinti Seimo narius lankyti posėdžius.
„Tarkime, Europos Parlamente nustatyta, kad, jeigu posėdyje ryte ir vakare neužsiregistruoji, tai atlyginimas už tos dienos posėdį ar posėdžius nėra mokamas“, – pavyzdį pateikė teisininkas.
