Šią savaitę Seimas 3 eurais padidino politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinės pareiginės algos dydį, pagal kurį darbo užmokestis skaičiuojamas 300 tūkst. žmonių – ketvirtadaliui visų dirbančiųjų. Dėl to alga labiausiai augs prezidentui – 100-tu eurų iki 5856 eurų. Beveik 50 eurų didės Seimo pirmininkui, premjerui, ministrams, kiek mažiau eiliniams Seimo nariams.
Tačiau opozicija kritikuoja, kad valdantieji „valstiečiai“ neįvykdė pažado bazinį dydį grąžinti į prieškrizinį lygį – valdininkai sako, kad norinčiųjų dirbti valstybės tarnyboje dėl to toliau mažės. „Valstiečiai“ teigia atskirais įstatymais pasirūpinę skurdžiausiais.
Kitų metų biudžetas sotesnį gyvenimą žada ne tik pensininkams, medikams, mokytojams ir ugniagesiams, bet ir patiems politikams. Seimas šią savaitę nusprendė pareiginės algos bazinį dydį nuo naujų metų pakelti 3 eurais – nuo 173 iki 176 eurų.
Dėl to labiausiai augs prezidento darbo užmokestis – 100 eurų. Jo alga į rankas nuo 5756 eurų kils iki 5856 eurų. Seimo pirmininko ir premjero atlyginimas didės 47 eurais – nuo 2700 iki 2747 eurų. Ministrų darbo užmokestis didės 43 eurais – nuo 2491 iki 2534. Eilinio Seimo nario alga didės 35 eurais nuo 2030 iki 2065 eurų. Seimo vicepirmininkų, komitetų ir komisijų pirmininkų ir vicepirmininkų alga augs labiau. Be to, politikams iš biudžeto prie algos skiriama pinigų reprezentacinėms ar parlamentinėms išlaidoms.
Valstiečių žaliųjų sąjungos vicepirmininkas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pabrėžia, kad politikams algos didėja kartu su visais biudžetininkais.
„Politikai gauna algas taip pat, kaip ir visi kiti pagal bazinį dydį, kuris keliamas visiems vienodai. Galima, žinoma, nekelti, bet ar nuo to pagerės politiko darbo kokybė? Ne, dėl to pasikeis tik viena – lobistai turės daugiau galimybių papirkti politikus“, – LRT TELEVIZIJAI sako jis.
Seimo opozicijos atstovas Socialinių reikalų ir darbo komitete – socialdemokratas Algirdas Sysas kritikuoja, kad valdantieji nesiryžo bazinio pareiginės algos dydžio grąžinti į prieškrizinį lygį – pakelti 10 eurų iki 183 eurų.
„Šitą dydį žalieji ir valstiečiai žadėjo per savo kadenciją atstatyti į prieškrizinį lygį, deja, jie savo esminio pažado netęsi – vien šiais metais lieka 7 eurų skolos kiekvienam. Taip iškreipiama visa apmokėjimo sistema – atskiros darbuotojų grupės pradeda bėgti iš bendros sistemos, nori turėti atskirus jų darbo užmokestį reglamentuojančius įstatymus. To, pavyzdžiui, dabar siekia vadovybės apsaugos departamentas“, – dėsto A. Sysas.
Dėl neįvykdyto pažado grąžinti bazinį dydį į prieškrizinį lygį nepatenkinti ir valstybės tarnautojų atstovai. Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkas Zigmas Medingis primena, kad per krizę 2008-taisiais buvo žadama tik ekonomikai pradėjus augti sugrąžinti buvusius atlyginimus biudžetininkams, bet tai buvo užmiršta.
„Paradoksas – ekonomika, lyginant su 2007-taisiais, išaugo apie pusantro karto, tai visų atlyginimai turėtų ūgtelėti mažiausiai pusantro karto, bet to nėra“, – pastebi valstybės tarnautojas.
Valstiečių žaliųjų vicepirmininkas T. Tomilinas mano, kad bazinė alga keliama daugiau nei pernai, o mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams papildomai bus pridėta priimant kitus įstatymus.
„Papildomais įstatymais koeficientus, nuo kurių taip pat priklauso alga keliama A, B, C ir D kategorijoms asmenims. Tam yra skiriama 120 milijonų eurų. Profsąjungos išsiderėjo, kad ne direktoriams, ne vadovams, o būtent mažiausiai uždirbantiems – bibliotekininkams, kultūros, socialinės srities darbuotojams algos būtų pakeltos ne 10, ne 15, o 100, 140 ar 150 eurų. Taip mes kovojam su skurdu ir nelygybe“, – aiškina parlamentaras.
Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkas Z. Medingis apgailestauja, kad valstybės tarnautojai nesugebėjo taip susitelkti, kaip protestus surengę mokytojai, medikai ar akademinė bendruomenė. Kai kuriems valstybės tarnautojams algos nuo naujųjų didės vos keliolika eurų.
„Dabar žemės ūkio ministerijoje turime labai daug laisvų etatų – tai parodo, kad valstybės tarnyba nėra patraukli. Bendrai, iš viso į valstybės tarnybą konkursuose labai vargiai kas dalyvauja. Tai parodo, kad tikrai trūksta norinčių čia dirbti, nes valstybės tarnyboje keliami labai aukšti reikalavimai, o atlyginimai tų reikalavimų tikrai neatitinka“, – teigia valstybės tarnautojas.
Pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimas trimis eurais valstybės biudžetui kitais metais papildomai kainuos 60 milijonų eurų.
