Sąvoka „gerovės valstybė“ pastaruoju metu tapo bene dažniausiai politikų lūpose skambančia fraze. Jau kuriasi frakcijos ir partijos, kurių pavadinimuose žiba šie žodžiai, o ką jau kalbėti apie prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampaniją, kuri, panašu, ir užvedė šią dainą. Tačiau kas yra gerovės valstybė ir, kaip sakoma, su kuo ji valgoma?
Panašūs klausimai kelti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) surengtoje metinėje politologų konferencijoje. Čia savo idėjomis apie gerovės valstybę dalijosi skirtingų politinių jėgų atstovai – nuo kairės, iki dešinės. O panašu, kad visiems jiems gerovės valstybė yra vis kitokia.
Pasikeitė kryptis
Liberalas Simonas Gentvilas kalbėdamas apie gerovės valstybę priminė, kad visai neseniai Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, todėl politikoje pradėjo trūkti idėjų, į ką orientuotis toliau. Ir čia į viešąją erdvę iššoko gerovės valstybės idėja.
„Man atrodo, tie, kas ją įvardijo, geriausiai galėtų ją apibrėžti, ne tik politologiškai, bet konkrečiai politiškai. Po 15-os metų dalyvavimo Europos Sąjungoje (ES), yra eilė sričių, kurios yra aiškiai ir gana gerai sureguliuotos. Per įsipareigojimus ES mes susireguliavome finansų sistemą, žemės ūkį, mokestinę, aplinkosauginę sistemą. Per dalyvavimą NATO susireguliavom šiek tiek užsienio politiką, iš esmės krašto gynybą“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Ir visgi, trijose srityse susireguliavimo jam pristigo – socialinėje apsaugoje, švietime ir sveikatoje. Tai, pasak S. Gentvilo, yra trys banginiai, kuriems skiriama daugiausia biudžeto lėšų, bet jie mažiausiai reguliuojami per ES ir tarptautines sutartis. O kaip susitarti, jo manymu, yra politikų klausimas.
Prezidento pasiūlyta gerovės valstybės vizija, kaip sakė S. Gentvilas, nėra išpildoma, o jo pasiūlymai šioje sesijoje yra smulkmeniški. Anot liberalo, mažai kalbama apie gaires, kalbama apie didesnį mokestinį perskirstymą, bet ne apie žmogaus, socialines ir pilietines teises.
„Kas yra mums pavyzdys? Prie Dalios Grybauskaitės ilgai pavyzdžiu buvo Skandinavija. Staiga, prie „valstiečių“ daugumos mes persiorientavome į Lenkiją, jos socialinę, mokestinę politiką, kaip pavyzdinę sistemą, šalies lyderiai to nekvestionuoja. Važiuojama į Lenkiją vilioti bankų, kalbama apie Lenkijos vaikų išmokų sistemą ir tai tampa mums pavyzdžiu, nors tai nėra įvardinama, kaip gerovės valstybė“, – sakė S. Gentvilas.
Jis kalbėjo, kad gerovės valstybėje skleidžiama žinutė, kad už mus mūsų gerove pasirūpins valstybė duodama išmokas, o patiems užsidirbti jau nebe prioritetas.
Pasigedo vieno klausimo
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sakė pasigendantis klausimo „kodėl?“. Kitaip tariant, visi kalba apie gerovės valstybės svarbą, bet niekas neklausia – o kodėl mums jos reikia? Anot G. Landsbergio, gerovės valstybė pateikta kaip duotybė, kryptis, kuria turime eiti, bet nėra jau minėto klausimo.
„Ar tai yra socialinė teisė? Mes tikime kažkokiu socialinės teisės idealu? Prancūzijos revoliucijos tąsa, kad valstybė turi, privalo garantuoti, nes mes visi gimėme su šia teise? Universaliai yra tikima, kad kiekvienas turi tą teisę, o valstybė yra paslaugos tiekėja, kuri privalo tai atnešti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak konservatoriaus, jei atsakytume sau į klausimą, kodėl tai darome, būtų aiškiau ir ką turime daryti. Jeigu tai daroma dėl pinigų, pasak jo, turime kelti idėją, kad Lietuva šiai dienai atsilieka finansais ir ji gali surinkti kur kas daugiau pinigų.
Visgi, atsakymo į klausimą „kodėl?“, jo manymu, šiandien mes neturime: „Viena mintis nuskambėjo, kuri man pasirodė įdomi – ar tarpukario Lietuvoje buvo gerovės valstybė?“ Visgi, jis citavo tyrimą, kuris parodė, kad gerovės valstybės tarpukario Lietuvoje nebuvo.
G. Landsbergis kalbėjo, kad šiuo metu, bent dešinieji, kalbėtų apie valstybės tvarumą ir ko reikia jam užtikrinti.
Gerovės valstybė – kairiųjų idėja
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sakė, kad gerovės valstybė pirmiausia ir gimė politinėje kairėje, tai yra, toje politinėje pusėje, kurioje yra jo vadovaujama partija. Anot jo, jei kas ir girdėta apie gerybės valstybę, tai du principai – sąžiningas sukuriamos vertės padalijimas ir lygios galimybės visiems.
„Vadinasi, čia mes jau turime moralinį, vertybinį naratyvą – kas yra gera, kas yra bloga? Kas yra teisinga, o kas – neteisinga? Todėl klausimo, kodėl gerovės valstybė tokia, normaliai ideologinei partijai nekyla“, – sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad kalbėdami apie gerovės valstybę dešinieji šiandien turi surasti savo tapatybę.
Anot jo, paradoksas tas, kad Konstitucijoje matyti kairioji gerovės valstybės koncepcija. Tačiau turinys neatitinka formos ir tai, pasak G. Palucko, yra iššūkis, nes socialdemokratams gerovės valstybė yra neatsiejama nuo didesnių galimybių, negu yra dabar.
„Prezidento Gitano Nausėdos valstybės deklaruojamą koncepciją reikia labai stipriai taisyti. Taip, didesnis perskirstymas yra neišvengiamas, teisinga mokesčių sistemos pertvarka ir socialinės investicijos, kad mes pasiektume ES vidurkį. Ar tai reikalauja politinių partijų sutarimo? Drįsčiau pasakyti, kad ne. Aš siekiu susitarimo su visuomene. Šiandien matome ne vieną partijų susitarimą, kuriam prieštarauja visuomenė“, – sakė G. Paluckas.
Idėja netapo nuvalkiota
Valdančiųjų valstiečių atstovas Tomas Tomilinas sakė manantis, kad gerovės valstybės idėja nėra nuvalkiota ir nereikėtų kalbėti, kad šis terminas yra nuvalkiotas. Anot jo, yra aiški teorija, aiškus politinių partijų vizijų pasiskirstymas ir nereikėtų sakyti, kad ši idėja nuėjo klystkeliais.
„Tai yra perskirstymas ir jo rezultatai. 2016 metais aš šioje auditorijoje kartu su Sauliumi Skverneliu ir Ramūnu Karbauskiu pristatinėjau mūsų politinę programą ir joje parašytas tikslas didinti perskirstymą ir didinti išlaidas socialinei politikai. Tai padaryti yra labai sunku. <...>
Buvo pasiūlyta paprasta idėja, kuri aiški ir suprantama, temps socialines išlaidas į viršų, į ją bus sudėta šimtai milijonų, daug daugiau pinigų nei į visas kitas sritis. Ta idėja turi absoliučiai skandinaviško modelio tikslą, mes norėjome sumažinti skurdą Lietuvoje“, – kalbėjo „valstietis“ T. Tomilinas, turėdamas galvoje vaiko pinigus.
Jis sakė, kad stiprinant šeimą galima pagerinti bendrą valstybės situaciją. Be kita ko, jis minėjo ir mažinamus mokesčius, ir socialinės paramos politikos pokyčius. Anot jo, traukiamasi nuo liberalios politikos, kai vienu euru padidėjus paramoms, šeimos netenka paramos.
