Lietuvoje

2019.12.14 10:41

Lietuviams pavyti kaimynus sudėtinga: kur slypi Estijos moksleivių pažangumo šaknys?

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.12.14 10:41

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenys rodo, kad Estijos moksleivių lyderystę šalyje lėmė įgyvendinta švietimo reforma. LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ dalyvės akcentuoja, kad įtakos ugdymo efektyvumui kaimyninėje šalyje turi ir šiuolaikinės technologijos.

Estija priklausė sovietiniam blokui, kaip ir Lietuva. Tai buvo dažnas pasiteisinimas Lietuvoje, kodėl mūsų švietimas negali būti toks, koks, tarkime, yra Suomijoje. Kyla klausimas, ką tokio sugebėjo padaryti estai, ko niekaip negali padaryti Lietuva, kurios moksleiviai atsilieka nuo EBPO vidurkio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, reaguodamas į šios savaitės naujieną apie Estiją, sakė: „Mūsų visuomenė formavosi kaip katalikiška ir mes beveik esame tame katalikiškų šalių klube. Galbūt čia ir yra tas protestantiškas charakteris – nebijoti, veikti ryžtingiau.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėjos, EBPO PISA valdybos narės Ritos Dukynaitės teigimu, EBPO PISA tyrimas neparodo, kiek minėtiems rodikliams įtakos turi religija. Kaip bebūtų, ši prielaida daroma ne vienoje valstybėje, sako ji.

„Reikėtų tikrinti visas prielaidas ir daryti antrines analizes“, – pažymi EBPO PISA valdybos narė.

R. Dukynaitės aiškinimu, Estija nuo pat nepriklausomybės pradžios skyrė labai daug dėmesio informacinių ir komunikacinių technologijų plėtrai, pasiskelbusi e. Estija.

„Tai buvo daroma ne tik švietimo, bet ir visos valstybės aprėptimi. Estija skiria daug dėmesio skaitmeniniam ugdymo turiniui. Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas nuo 2015-ų metų privalomai atliekamas elektroninėje erdvėje, o estai nuo 2012-ų metų savanoriškai dalyvavo elektroninėje erdvėje. 2015-ųjų tyrimas parodė, kad mūsų vaikams yra didžiulis iššūkis atlikti užduotis elektroninėje erdvėje“, – teigia R. Dukynaitė.

Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktorės pavaduotojos Linos Balėnaitės antrinimu, estams pavyko sutarti, jog tai yra nacionalinis prioritetas ir reikia reformuoti švietimą.

„Estai suskaičiavo, kiek jiems reikės mokyklų ir šis skaičius buvo daug mažesnis. Tada buvo kalbama su savivaldybėmis, kad reikėtų pertvarkyti švietimo sistemą. [...] Vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą, buvo pastatyta šiuolaikinė gimnazija su naujausiomis technologijomis. Galiausiai ėmė ryškėti pasiekimai ir tokių valstybinių mokyklų atsirado ir kitose savivaldybėse“, – sako R. Dukynaitė.

R. Dukynaitė pabrėžia – speciali mokymosi įranga yra labai svarbi. „Tose Estijos mokyklose buvo sudarytos geresnės sąlygos ugdymui. Tai yra labai svarbu. Nors Lietuvoje situacija gerėja, kuriami gamtos mokslų centrai ir yra perkami kompiuteriai, pasivyti tą lygį, kurį Estija kūrė nuo 1990-ųjų, yra gana sunku“, – sako R. Dukynaitė.

Anot L. Balenaitės, neužtenka vien pastatyti modernų pastatą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į pasiekimų atotrūkį tarp regionų ir miestų moksleivių, sako ji.

„Estai šią problemą išsprendė pasinaudodami informacinėmis technologijomis“, – kalba L. Balėnaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.