Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas švietimo tyrimas parodė, kad Lietuvos 15-mečių žinios pamažu kopia į viršų. Vis dėlto, kaip teigė portalo LRT.lt kalbinti ekspertai, džiaugtis nėra kuo, nes rezultatų gerėjimas nežymus, o ir išvadų po kas trejus metus vykstančio tyrimo mes nepasidarome. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius prastus lietuvių rezultatus linkęs aiškinti ir katalikiškumu.
Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) buvo pristatytas EBPO PISA tyrimas, kurio metu tikrinti 79-ių valstybių 15-mečių skaitymo gebėjimai bei matematinis ir gamtamokslinis raštingumas. Tyrimas vyksta kas trejus metus, o dabar buvo apžvelgti 2018-ųjų rezultatai.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos moksleiviai, palyginti su 2015 metais, pademonstravo kiek geresnius rezultatus. Pavyzdžiui, skaitymo gebėjimų rezultatai per pastaruosius trejus metus pakilo 4 taškais, o nuo 2009-ųjų – aštuoniais taškais.
Vertinant matematinio raštingumo gebėjimus matyti, kad Lietuvos rezultatai nuo praėjusio tyrimo pakilo 3 taškais, o nuo 2009 metų rezultatai išliko stabilūs. Kalbant apie gamtamokslinį raštingumą matyti, kad moksleivių rezultatai paskutinio tyrimo ciklo metu kilo septyniais taškais. Tačiau tokie rezultatai, kaip sakyta pristatymo metu, nėra statistiškai reikšmingi.
Be to, Lietuva vis dar smarkiai atsilieka ne tik nuo kaimyninės Lenkijos, bet ir nuo Estijos, kuri EBPO PISA tyrime yra pirmaujanti iš Europos valstybių. Kitą dieną po tyrimo pristatymo surengtame geriausių šalies bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingo pristatyme dalyvavęs žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas į vatą nevyniojo – estai mus lenkia šviesmečiais, o dėl to kalta dėmesio švietimui stoka.
Jis kalbėjo, kad Europoje pirmaujanti Estija ypatingą dėmesį pedagogų rengimui ir jų kvalifikacijos kėlimui pradėjo skirti prieš dešimt metų, o pertvarkyti mokyklų tinklą ėmėsi prieš 6–8 metus. „Atsiliekame šviesmečiais. Suomiai ir estai mus lenkia trimis galvomis“, – sakė G. Sarafinas.
Lietuvos švietimas įklimpęs pelkėje
Parlamentaras Mantas Adomėnas, portalui LRT.lt komentuodamas tyrimą sakė, kad Lietuvos moksleivių rezultatai iš esmės parodo, jog mūsų švietimas yra įstrigęs vietoje: „Nepaisant viso kalbėjimo apie idėją Lietuvai ir nuolat reiškiamo susirūpinimo, mes nepajėgiame išjudėti iš pelkės.“
Taip pat skaitykite
Kalbėdamas apie estus ir lenkus, kurie galutinėje tyrimo lentelėje užima gerokai aukštesnes vietas nei lietuviai, M. Adomėnas sakė, kad nėra būtinos nei labai didelės investicijos, nei itin drastiški sprendimai. Pasak jo, Europoje pirmą vietą užimanti Estija švietimui skiria vos daugiau lėšų nei Lietuva, bet rezultatai smarkiai skiriasi.
„Pavyzdžiui, Lenkija prieš dešimtmetį buvo vienoje kategorijoje, bet sugebėjo kryptingais veiksmais, be drastiškų reformų, o nuosekliu darbu, investavimu, darbu su programomis, mokytojais, išsiveržti į priekį ir dabar pateko į pirmaujančių Europos šalių grupę, yra reitingų lentelės viršuje“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, gilesnis žvilgsnis į pateiktus duomenis rodo, kad Lietuva išsiskiria ekstremumais. Pavyzdžiui, Lietuvoje 11,1 proc. mokinių pagal bent vieną iš testuojamų dalykų pasiekė aukščiausius įvertinimus, Estijoje šis skaičius – dvigubai didesnis (22,5 proc.). O štai 13,9 proc. lietuvaičių pasiekia tik pačius žemiausius lygmenis. Estijoje šis skaičius mažesnis beveik tris kartus (4,2 proc.). Anot M. Adomėno, abu šie rodikliai Lietuvą stumia žemyn reitingų lentelėje.
Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje mokymosi rezultatai kur kas ryškiau koreliuoja su socialine aplinka. Kitaip tariant, vaikai iš socialiai pažeidžiamų ar sunkiau besiverčiančių šeimų yra linkę prasčiau mokytis. Anot M. Adomėno, švietimas nesuteikia galimybės vaikams išsiveržti iš jų socialinės aplinkos gniaužtų. Kaip sakė parlamentaras, ši problema itin opi kaimiškose vietovėse esančiose mokyklose.
„Ten nėra pakankamos socialinės aplinkos, skatinančios mokytis, vaikai uždaromi panašios socialinės aplinkos žmonių rate. Kokybės užtikrinti ten neįmanoma, nes sunku motyvuoti mokytis, veikia jungtinės klasės ir pan. EBPO PISA tyrimo lentelėse matome neatlikto mokyklų tinklo optimizavimo tiesiogines pasekmes. Turėtumėme imtis tų mokyklų, kurios rodo prasčiausius rodiklius, ir tuomet individualiai spręsti, ką su jomis daryti“, – sakė M. Adomėnas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad prastos mokyklos nėra išskirtinai kaimiškų vietovių problema. Anot jo, net ir Vilnius susiduria su tokia situacija. Kaip sakė M. Adomėnas, sostinėje veikia ir pačios geriausios, ir vienos prasčiausių mokyklų.
Iš tyrimo reikėtų mokytis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos instituto mokslo darbuotoja, Nacionalinės UNESCO komisijos narė Laima Galkutė taip pat kalbėjo, kad dėl pristatytų rezultatų itin džiūgauti nereikėtų. Pasak jos, svarbu iš esmės pažvelgti į tai, kaip pasikeitė švietimo kokybė ir švietimo prieinamumas Lietuvoje.
„Vien kalbėti apie tam tikrų žinių ir gebėjimų lygį turbūt nėra prasmės, jeigu mes norime įvertinti, kas vyksta mūsų švietimo sistemoje. Manau, kad EBPO PISA tyrimas mums galėtų būti labai naudingas, jeigu mes tinkamai juo pasinaudotume. Jis atkreipia dėmesį į kelis kriterijus, kurie yra labai svarbūs apibūdinant švietimo sistemą, tai yra švietimo kokybė, lygios galimybės ir efektyvumas“, – kalbėjo L. Galkutė. Ji taip pat pridūrė, kad išvardinti kriterijai pasako, kuria kryptimi reikėtų tobulintis.
Pasak jos, įvertinę minėtus kriterijus ne tik matytume plikus moksleivių rezultatus, bet ir galėtume mėginti suprasti tendencijas ir priežastis, kodėl rezultatai yra būtent tokie ir ko būtų galima pasiekti, jei būtų imtasi atitinkamų priemonių. Kitaip tariant, anot L. Galkutės, PISA tyrimas naudingas kalbantis apie švietimo perspektyvą ir pokyčius.
Visgi, pašnekovė sutiko, kad į tyrimo rezultatus nėra tinkamai reaguojama, kartu nepadaromos ir išvados: „EBPO PISA yra labai kompleksiškas ir profesionalus tyrimas, kuris duoda daug duomenų, bet tuos duomenis reikia dar ir analizuoti bei adaptuoti tiek švietimo sistemos dabartinei būklei, tiek mūsų kultūrinei terpei, tiek atsižvelgti į mūsų išteklius. Vadinasi, mums reikia to, ką mokslininkai vadina antrine EBPO PISA analize.
Manau, kad EBPO PISA tyrimas mums galėtų būti labai naudingas, jeigu mes tinkamai juo pasinaudotume.
Kitos šalys, kurios labiau rūpinasi švietimo pokyčių pagrindimu, tas antrines analizes daro. Mes pasižiūrime į tą ledkalnio viršūnę ir sakome, kad mūsų rezultatai tiek šalių pralenkė, o nuo tiek šalių atsiliekame. Bet svarbiau būtų suprasti gilumines priežastis, kodėl taip yra, ir tuomet apsispręsti, ką reikėtų daryti.“
Kaip sakė L. Galkutė, EBPO PISA tyrimas pabrėžia ne tai, ką mokinys žino, o tai, kaip jis turimas žinias sugeba pritaikyti. Ji kalbėjo, kad mes įstringame žinojimo lygmenyje, bet negalvojame, ką su tuo žinojimu galime padaryti, kad patobulėtume.
Pašnekovė pasakojo dalyvavusi seminare, kur Estijos atstovė sakė mananti, kad estų pasiekimai geri, nes jie jau prieš 20 metų pradėjo kalbėti ne apie plikas žinias, bet ką su tomis žiniomis reikia daryti. L. Galkutė taip pat kalbėjo ir apie mokytojų rengimą, kuris turėtų derėti su mokykloje keliamais tikslais. Ji priminė anksčiau minėtus tris svarbius dėmenis ir sakė, kad remiantis jais, analizuojant EBPO PISA tyrimo duomenis ir padarant išvadas būtų galima gerinti situaciją.
„Apie tai mums reikėtų diskutuoti pirmiausia. Įsigilinę į tai, ką pasiekia įvairios valstybės, remdamiesi PISA duomenimis, pasinaudoję jais kaip mokomąja medžiaga, mes turėtume atrasti savo kelią, kaip mes sugebėsime švietimo kokybę, lygias galimybes ir efektyvumą užtikrinti“, – komentavo L. Galkutė.
Religija dangstytis nerekomenduoja
Tiesa, M. Adomėno neįtikino ministro komentaras, kad rezultatams įtakos turėjo ir religinė aplinka. Po tyrimo rezultatų pristatymo švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius žurnalistams komentavo, kad estai į priekį išsiveržė dėl to, kad yra protestantai: „Skandinavų pavyzdys susijęs, kaip rodo sociologiniai tyrimai, su charakteriu, kurį lemia net ir religijos forma. Mūsų visuomenė formavosi kaip katalikiška ir mes esame tame katalikiškų šalių klube beveik. Galbūt čia ir yra tas protestantiškas charakteris – nebijoti, veikti ryžtingiau.“
Kitaip tariant, ministras A. Monkevičius nori pasakyti, kad lietuviams Dievo neduota.
Vis dėlto M. Adomėno tokia teorija neįtikino. Jis kalbėjo, kad Lenkija yra kur kas labiau katalikiška šalis nei Lietuva, bet jos moksleiviai savo rezultatais lenkia lietuvaičius. Politikas juokaudamas tokį rezultatų pateisinimą prilygino pasakymui apie šokėją, kuriam trukdo tam tikros jo kūno dalys.
„Kitaip tariant, ministras A. Monkevičius nori pasakyti, kad lietuviams Dievo neduota, ir nurodo faktorių, kurio pakeisti neįmanoma. Katalikiška Lenkija sugebėjo puikiai iš panašios švietimo vidutiniokų pelkės išlipti į pirmąsias gretas, jie labiau katalikai, nei lietuviai, ir jiems tai nesutrukdė“, – sakė M. Adomėnas, ragindamas ministrą matyti, kur yra tikrosios Lietuvos švietimo problemos.
Religijos argumentas neįtikino ir L. Galkutės. Ji sakė, kad tikslingiau būtų kalbėti apie kultūrinę terpę, nes būtent ji yra labai svarbi. Pasak pašnekovės, bendraujant su estais jautėsi jų nusiteikimas rimtai ir intensyviai dirbti. Be to, kaip sakė L. Galkutė, žiūrint į praėjusius amžius matyti, kad tiek Estijoje, tiek Suomijoje visada buvo itin svarbus išsilavinimas.
„Vadinasi, kultūrinė terpė, kurioje švietimas plėtojamas, irgi turėtų vertybiškai orientuoti mus į geresnius rezultatus ir tai turbūt labiau siečiau su kultūriniais dalykais, bet ne su religiniais“, – sakė pašnekovė.
