Lietuvoje

2019.12.10 18:04

Studijų programos likimą gali lemti net ir vienintelis studentas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.12.10 18:04

Vilniaus universitetas (VU) kai kurių programų neatsisakytų, net jei jose mokytis tenorėtų trys studentai. Tačiau aukštosiose mokyklose priėmimas į programas stabdomas, jei iki numatyto priimti skaičiaus pritrūksta bent vieno stojančiojo. Nors universitetų ir kolegijų vadovai norėtų, kad aukštosios mokyklos pačios priimtų sprendimus dėl programos uždarymo, ministerija mano, kad valstybei nederėtų atsisakyti dalyvauti priimant sprendimus.

Kaip jau skelbta anksčiau, šiemet 52-ose aukštosiose mokyklose siūlytos studijų programos nepasiekė numatyto studentų skaičiaus. Tokių programų daugiausia buvo Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetuose bei Panevėžio kolegijoje. Iš viso nerentabilių programų šiemet būta 15-oje aukštųjų mokyklų – ir universitetuose, ir kolegijose.

Kai kurių jų vadovai sakė manantys, kad pačios aukštosios mokyklos turėtų spręsti, ar uždaryti populiarumo nesulaukusias studijų programas. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mano, kad kol valstybė finansuoja studijas pagal priimtų studentų skaičių, tol ir turėtų dalyvauti sprendime dėl programų ateities.

Kai kurių programų vykdymas – socialinė atsakomybė

VU rektorius A. Žukauskas sakė, kad jo vadovaujamame universitete pradėta intensyviau valdyti studijų programas, jų rentabilumą. Po šių metų stojimo VU nerentabiliomis pripažintos iš viso trys studijų programos, tiesa, dvi iš jų – Kauno fakultete. Ir nors, pasak A. Žukausko, dar kai kurios programos, pritraukiančios mažai stojančiųjų, uždarytos vykstant priėmimui, svarbu kelti ir socialinės atsakomybės klausimą. Pasak jo, yra studijų programų, kurių VU niekada neatsisakys, nepaisant to, kiek mažai stojančiųjų į jas bebūtų.

„Pavyzdžiui, VU vienintelis rengia geologus. Ta programa nėra rentabili ir jų tiek, galų gale, nereikia šaliai. Mano galva, į metus rengti 20 geologų yra netgi per daug, 10 užtektų. Arba klasikinė filologija. Nėra į ją daug besiveržiančių, bet mes tikrai niekada šitos programos neuždarysime. Vilniaus universitetas turi turėti klasikinę filologiją. Jei į filosofiją įstos trys žmonės, mes filosofijos programą vis tiek vykdysime“, – kalbėjo VU rektorius.

Anot A. Žukausko, programų rentabilumo klausimas yra sudėtingas, reikalaujantis atsižvelgti į socialinę atsakomybę ir lengviau sprendžiamas didesniuose universitetuose. Kitaip tariant, mažam universitetui ar kolegijai, susidūrusiems su nerentabiliomis studijų programomis, sunkiau tai išgyventi finansiškai.

„Tai nėra taip paprasta. Kita vertus, yra besidubliuojančių, pasenusių programų, tad tas programų atsinaujinimo procesas nuolat vyksta. Kone kiekviename VU senato posėdyje yra uždaroma ar atidaroma programų. Tai yra gyvas procesas, programų kaita yra natūralus dalykas“, – sakė A. Žukauskas.

Visgi jis teigė, kad ar uždaryti mažai studentų surenkančią programą, ar palikti ją gyvuoti, turėtų spręsti pačios aukštosios mokyklos, o ne valdžios institucijos. Jo teigimu, jei aukštoji mokykla mato, kad turi pakankamai lėšų programai vykdyti, ji turėtų turėti teisę priimti sprendimą pati.

Pritrūko vieno studento

Tokiam požiūriu pritarė ir Utenos kolegijos direktorius Raimundas Čepukas. Jo vadovaujamoje kolegijoje nerentabiliomis buvo pripažintos dvi studijų programos. Abiem programoms, jo teigimu, pagrindinio priėmimo pirmajame etape pritrūko vieno studento, kad programa būtų vykdoma. Trūkstant norinčiųjų ten mokytis, priėmimas į programas buvo sustabdytas.

„Nors per antrą etapą, per papildomą priėmimą tikrai būtų atsiradęs tas vienas studentas. Stojantieji į kolegijas per pirmą etapą išbando savo galimybes kitur, stodami į universitetus ar pan.“, – sakė R. Čepukas ir pridūrė, kad nors programose numatytas minimalus studentų skaičius yra 15, jau su 14 stojančiųjų priėmimas į programas buvo stabdomas.

Be to, Utenos kolegijos vadovo manymu, nėra sąžininga, kad vienodi programų rentabilumo reikalavimai taikomi ir universitetams, ypač tokiems, kaip VU, ir kolegijoms. Tokius taikomus reikalavimus jis vadino „prokrustiškais“.

Dalyvavimo priimant sprendimą atsisakyti nederėtų

Kaip komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, mažiausią studentų skaičių studijų programai – kitaip tariant, rentabilumą – nustato ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus. Minimalus studentų skaičius nustatomas siekiant užtikrinti, kad studentų grupės būtų pakankamo dydžio, kad užtektų lėšų išlaikyti dėstytojus bei studijoms reikalingą infrastruktūrą.

„Atsižvelgiama į adekvatų dėstytojų ir studentų santykį, studijų kainą ir kitus rodiklius. Tai reikalinga tam, kad finansavimas studijoms būtų paskirstomas efektyviai, kad priimtų studentų skaičius būtų pakankamas sklandžiam studijų procesui. Smulkiose kelių aukštųjų mokyklų dubliuojamose programose sunku užtikrinti aukštą studijų kokybę, pritraukti geriausius dėstytojus ir sudominti stojančiuosius“, – rašoma ministerijos komentare.

Portalas LRT.lt paklausė ir kodėl kolegijų bei universitetų studijų programoms taikomi vienodi rentabilumo reikalavimai. Kaip aiškino ŠMSM atstovai, minimalus studijų programos vietų skaičius valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatomas pagal studijų kryptis, krypčių grupes bei pakopas, neišskiriant, ar programa siūloma kolegijoje, ar universitete.

Tiesa, rentabilumo kartelė skiriasi priklausomai nuo studijų krypties, nes tai, anot ministerijos, yra esminis atskaitos taškas vertinant, su kiek studentų gali dirbti dėstytojas pagal tos programos specifiką: „Pavyzdžiui, mokant muzikos, menų, užsienio kalbų, geriau mažesnis studentų skaičius, bet programoms, kur daugiau projektinio, grupinio darbo, tinkamas didesnis studentų skaičius.“

Galimas, anot ministerijos, būtų ir variantas, kai aukštosios mokyklos pačios spręstų, ar palikti studijų programą, ar ją uždaryti. Pasak ŠMSM atstovų, tai būtų įmanoma, jeigu būtų pereita prie valstybės ir aukštųjų mokyklų sutarčių, kur numatyti abiejų šalių įsipareigojimai, finansai ir pan.

„Tačiau kol valstybės finansavimas studijoms aukštosioms mokykloms skiriamas pagal priimtųjų studentų skaičius, valstybės dalyvavimo sprendžiant dėl programų rentabilumo nederėtų atsisakyti“, – teigė ministerijos atstovai.