Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, ko gero, tapo vienu iš populiariausių pastarųjų dienų politologų. Jo laiškas valdantiesiems, kuriame jie vadinami valstybės parazitais, sulaukė daugybės reakcijų. Pats jis tikina, kad tai emocinis tekstas, jo tikslas – „šiek tiek kitaip išsakyti tam tikros nevilties žodžius“.
Pasidalintame aiške autorius rašė: „Taip, šis laiškas jums, Ramūnai Karbauski, Agne Širinskiene, Sauliau Skverneli ir visiems kitiems, kurie vis dar manote, kad turite valdžią. Beje, valdžios jūs jau nebeturite. Tai tik iliuzija. Taip, jūs užimate postus. Jūs galite balsuoti dėl įstatymų, siūlyti vis keistesnius projektus. Bet jūs jau nebe valdžia. Jūs darote viską, kad tą valdžią išsaugotumėte. Desperatiškai kabinatės į ją, tarsi tai būtų jūsų išsigelbėjimas. Bet jūs jau jos neturite. Tik laiko klausimas, kada prarasite ir postus. Bet valdžią jūs praradote jau kažkada praeityje. [...] Taip valdžia nesielgia. Taip elgiasi tik parazitai. Būtent jūs šiuo metu esate valstybės parazitai. Jūs nebe valdžia.“
Šį įrašą feisbuke pasidalijo daugiau nei keturi tūkstančiai vartotojų, o beveik visos žiniasklaidos priemonės laišką citavo. T. Janeliūnas pripažįsta nustebęs tokia visuomenės reakcija, tačiau norėjęs, kad ši žinia plistų.
„Norėjau, kad tai skaitytų kiek įmanoma daugiau žmonių. Tikslas buvo šiek tiek kitaip išsakyti tam tikros nevilties žodžius, kad reikėtų atsikvošėti, nes tai, kas vyksta pastarosiomis savaitėmis, yra labai toli nuo to, kaip valdžia turėtų elgtis. Valdžia elgiasi ne vardan valstybės interesų ar rinkėjų lūkesčių, o vien tam, kad galėtų pateisinti savo buvimą ir suteikti kokias nors papildomas progas išlikti valdžioje.
Bandoma sumažinti rinkimų kartelę, kad partijos galėtų patekti į Seimą po kitų rinkimų, į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlomas Bernatonis, kurio kandidatūra visiškai nesuvokiama, vien tik tam, kad būtų galima patenkinti savo partnerių lūkesčius. „Socialdarbiečiai“ taip elgiasi ne tam, kad atliktų darbus, kurių tikisi žmones, bet išsaugotų savo postus“, – pabrėžia politologas.
T. Janeliūno teigimu, tai – emocinis tekstas, o emocijos yra svarbios, kuomet norima sulaukti kitų dėmesio.
„Labai dažnai mes, ypač mokslininkai, stengiamės viską tiksliai argumentuoti. Tikslumas turi savyje talpinti daug detalių, įrodymų ir tezių, kurios ne kiekvienam yra greitai suprantamos, todėl diskusija tampa siaura. Reikia pripažinti, kad mes patys kartais užsidarome akademinės retorikos gniaužtuose ir nepasiekiame didesnės dalies visuomenės“, – argumentuoja jis.
VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė išanalizavo, kodėl minėtas įrašas sulaukė tokio populiarumo. Jos aiškinimu, laiške perteiktas pyktis tampa virusiniu.
„Jeigu Tomas būtų parašęs kupiną melancholiško liūdesio laišką, niekas nebūtų taip sureagavę, nes viena iš emocijų, kuri sujaudina, yra pyktis. Su ja daug lengviau susitapatinama“, – pažymi profesorė.
T. Janeliūno įrašas sulaukė ir politikų reakcijos. Vienas ryškiausių pasisakymų – Seimo narės Agnės Širinskienės atsakas, kuomet ši atkirto, jog sunku tikėtis objektyvaus vertinimo iš politologo, parašiusio knygą apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Tai yra tipinė reakcija į kritiką, kada nesikalbama apie turinį, dėl ko yra kritikuojama, o bandoma paniekinti ir pažeminti kritikuojantįjį. Taip užsidaroma tvirtovėje, kuomet visi, kurie kritikuoja, yra kažkuo kalti, priešininkai ir konservatoriai. [...] Tai tampa politiniu reiškiniu. Politinės partijos tolsta nuo esminių tikslų, kuriuos deklaruoja prieš patekdamos į valdžią. Aš gana blaiviai žiūriu ir į kitas politines partijas, kurias „valstiečiai“ laiko opozicinėmis“, – teigia A. Janeliūnas.
