Lietuvoje

2019.12.05 22:13

Ligoniai skundžiasi, kad sveikatos apsaugos biudžetas auga, tačiau kompensuojamų vaistų trūksta

Iš teismo į Seimą persikėlė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir Seimo opozicijos ginčas dėl kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarkos. Tačiau pasak pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos, pamirštama kompensuojamųjų vaistų prieinamumo problema, pagal tai Lietuva Europos Sąjungoje esą lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją. Ir nors sveikatos sistemos biudžetas auga sparčiai, šimtai milijonų iš jo atidedama į rezervą, o ne skiriama šiandienos pacientų poreikiams.

Nori kompensuojamo vaisto – rinkis pigiausią. Teismui nusprendus, kad tokiu įsaku A. Veryga viršijo įgaliojimus, mūšis dėl pirmojo vaistų skyrimo tvarkos keliasi į Seimą. Jei ministro įsaką Seimo dauguma vis dėlto pavers įstatymu, opozicija žada vėl kreiptis į teismą.

„Aš tokį Seimo narių kreipimąsi į teismą vertinu kaip trukdymą diegti tinkamas konkurencijos priemones, nes jos yra ne pacientams skirtos, jos yra skirtos tam, kad gamintojai konkuruotų dėl kainos“, – tikina ministras.

Renkantis pigiausią vaistą sutaupo ir pacientas, ir valstybė, sako jis. Tačiau pasak pacientų organizacijų, ignoruojama daug svarbesnė: kompensuojamų vaistų prieinamumo problema. Sveikatos apsaugos biudžetas auga kaip ant mielių, tačiau lėšos taupomos.

„Dabar turime tikrai didelį biudžeto augimą – 12 procentų, 250 milijonų daugiau. Ką mes darome su tais pinigais? Ką iš to pajaučia pacientai? Nejaučia. Mes dabar pagal vaistų prieinamumą esam apačioje Europos Sąjungos, prasčiau – Rumunijoje ir Bulgarijoje“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas.

Panorama. Auksinis plaukimas – Europos čempionate Danas Rapšys pelnė dar vieną medalį

Didžioji augimo dalis keliauja ateičiai – į rezervą. Likučiai – medikų algų didėjimui ir papildomam vaistų kompensavimui. Paskutinę minutę biudžeto projekte dar didelė dalis vaistų milijonų perrašyti medikų algoms. Šios dėl to kils nežymiai, o pacientai esą nukentės daug labiau.

„Sako 200 milijonų, kad ir 100 milijonų, tai mes jau galėtume pradėti lygiuotis, kompensuoti tuos vaistus, kurie yra kompensuojami Prancūzijoje, Vokietijoje“, – tikina Š. Narbutas.

Kol sveikatos apsaugos sistemos pinigai kaupiami rezerve, sunkiausiomis ligomis sergantys pacientai gydosi savo lėšomis. Krūties vėžį įveikusi Vaiva už gydymą sumokėjo septynis tūkstančius eurų, nes kompensuojamas jis nebuvo.

„Tikrai žinau, kad daug kas važiuoja į Vokietiją, gydosi, tam tikri vaistai tikrai ten yra kompensuojami. Kai mes lyginame, ką gauname Lietuvoje, ir ką gauna kitose šalyse, tai tikrai kaip diena ir naktis skiriasi“, – sako iniciatyvos „Vėžys – ne sloga“ įkūrėja Vaiva Mickuvienė.

Kompensuojamų vaistų prieinamumas gerėja, tikina sveikatos apsaugos ministras.

„Tikrai jiems nereikia nuogąstauti: ir šiemet turėjome situaciją, kuomet įtraukėme daugiau nei planavom vaistų į kompensavimą“, – teigia ministras.

Per finansų krizę Estiją išgelbėjęs sveikatos sistemos rezervas buvo mažesnis nei šiandien Lietuvoje, piktinasi opozicija.

„15 procentų jiems užteko, kad nemažinti nieko, sėkmingai pragyventi krizę. Mes dabar turėsime beveik 30 procentų rezervą“, – piktinasi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.

Kad neproporcingai taupoma pacientų poreikių sąskaita, finansų ministras Vilius Šapoka nesutinka.

„Sveikatos apsaugos sektoriui didėja tos išlaidos kitais metais taip pat gan smarkiai, dėl to, aš manau, tie argumentai neturi svaraus pagrindo“, – sako jis.

Pataisytame kitų metų biudžeto projekte išlaidos sveikatos apsaugai didėja 12 procentų. Dalis, skirta kompensuojamiems vaistams, – 3 procentais.