Lietuvoje

2019.12.05 21:31

Nausėdos raginimo trauktis nepaisantis Narkevičius: yra ir kitų asmenų nuomonių

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.12.05 21:31

Prezidento trauktis iš pareigų paragintas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius nusprendė nesitraukti todėl, kad, kaip pats sako, yra puolamas, nes būdamas darbštus žmogus, pradėjo domėtis daugeliu dalykų. Savo dėmesį „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo konkursui ketvirtadienį ministras išdėstė sušauktoje spaudos konferencijoje. Susisiekimo ministras J. Narkevičius – „Dienos temoje“.

– Pone ministre, pati naujausia informacija: Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kuri yra prie Vyriausybės, pritarė šitam konkursui. Jums jau yra žinoma apie tai?

– Labai gerai, kad pritarė. Ne, ši informacija man dar nežinoma, nes komisija dirba atskirai. Taigi gerai, kad pritarė.

– Tai dabar kodėl jūs nurodote būtent šitą geležinkelio elektrifikavimo konkursą audituoti?

– Pirmiausia tai strateginės svarbos konkursas, ir darbai yra didžiuliai. Dėl to pradžioje nusprendžiau patikrinti auditu, kaip vyko pasiruošimas šiam konkursui.

– Ir kaip jis vyko, jūsų manymu?

– Pagal audito išvadas yra nustatyta, kad laiko prasme konkursas vyko ne 6 mėnesius, kaip buvo numatyta, o daugiau nei 2 metus. Tai vienas dalykas. Antras dalykas: buvo nustatyta, kad parinkimo būdas nesuteikė efektyvumo, nesuteikė ekonominio naudingumo pagal pateiktus duomenis. Taigi kalbu apie sujungimą 3 ruožų į vieną konkursą. Tai yra faktas.

Mes visi siekiame, kad konkursas įvyktų ir darbai būtų baigti laiku, bet būtent tas „laiku“ – turėtų būti pabaigti iki 2023 m., o pagal konkurso sąlygas ir pagal pateiktą informaciją tai bus iki 2024 m. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nebus galima įsisavinti ES lėšų, nes iki 2023 m. turi būti jau visi atsiskaitymai pateikti. Kyla grėsmė, ar iš viso bus gautos tos lėšos.

– Ministre, po to, kai jūs jau tą auditą įvykdėte, ES lėšų panaudojimas paspartės?

– Auditas buvo atliktas tam, kad įvertintume pasiruošimo procesą. Į pačią konkurso eigą nesikišome. Tai buvo komisijos darbas, ir tai nebuvo audito objektas. Tai bus tęsiama ir jau po paskelbimo. Bus galima nagrinėti.

– Po kokio paskelbimo?

– Po nugalėtojų paskelbimo, po pasirašymo sutarties, jeigu tokia bus pasirašyta.

– Ar jūs linkęs, kad ji būtų pasirašyta?

– Aš linkęs, kad tie darbai būtų atlikti. Dėl to keliami klausimai, į kuriuos laukiu atsakymų.

– Ministre, bet jūs norite pasakyti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nenori, jie nesuinteresuoti, kad tie darbai būtų atlikti? Jie sako, kad spės panaudoti visus pinigus, lėšas ir viską suspės laiku. O jeigu jūs dabar sustabdysite, nepasirašysite, tai ar tada konkursas įvyks?

– Sustabdyti nėra siekio. Yra siekis išaiškinti, ar viskas yra padaryta skaidriai ir ar užtikrins būtent bendrovė laiku darbų atlikimą. Tai yra faktas. Paminėsiu tik, kad iš viso kyla klausimas dėl ES lėšų gavimo, nes, sakykime, Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas, kuriam skirta apie 48 mln. eurų, – paraiška dar nepateikta, terminas buvo nukeltas 6 kartus.

– Ministre, jūs šitą visą sakėte spaudos konferencijoje, mes girdėjome. Dabar nebesikartokime dėl laiko stokos, bet žiūrėkite – konkursas kelis kartus neįvyko vien todėl, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nenorėjo labai aukštos kainos ir visą laiką tą kainą mažino, kaip jie sako, todėl konkursas 2 kartus išvis neįvyko, nes neatsirado, kas nori dalyvauti jame. Ar jums tai ne argumentas?

– Tame ir reikalas, kadangi buvo parinktas būdas – sujungimas 3 ruožų į vieną.

– Tai vėlgi yra atsakymas, todėl kad tai būtų vientisas ruožas, ir jeigu jo aptarnavimui nereikėtų tiek daug lėšų naudoti, nes jeigu, pavyzdžiui, taip atsitiktų, kad vienas ruožas būtų nesuderinamas, tai tada grėsė, kad jis stovėtų nenaudojamas, nes negalima būtų pakeisti lokomotyvų iš elektros į dyzelį.

– Ne, absoliučiai ne taip. Atvirkščiai galbūt. Jeigu būtų atskirai daromi 3 ruožai, tai, apskundus kažkokį vieną, galima būtų tęsti kitą, o technologiškai visi šitie 3 ruožai buvo suderinami. Taigi jokio technologinio trukdžio tam nebūtų.

– Jūs nematote trukdžių?

– Taigi čia atvirkštinis variantas, ir faktas yra, kad terminas nuo 6 mėnesių išsiplėtė 2 metams, ir tikrai yra grėsmė.

– Pone ministre, vis dėlto mūsų geležinkelių elektrifikavimo lygis ES yra pats žemiausias. Šis projektas kaip tik Lietuvai reikštų 2 dalykus: 30 proc. sektoriaus efektyvumą ir taršos mažėjimą. Kaip sako patys „Lietuvos geležinkeliai“, sektoriui atneštų apie 0,5 mlrd. eurų naudos. Jums tokie skaičiai ką nors reiškia? Jūs – matematikos mokytojas, kiek atsimenu, tai skaičiai kažką turėtų reikšti?

– Reiškia šitie skaičiai. Reiškia ir kiti skaičiai, kad buvo numatyta 250 mln. geležinkelių pateiktame plane, o konkursas laimėtas už 363 mln. Kitas skaičius, tai, ką pateikė patys „Lietuvos geležinkeliai“, – kad kitas laimėtas 41 mln. mažiau. Ar 41 mln. ir 113 mln. – tai yra dideli ar maži skaičiai?

– Bet jeigu kreipiame dėmesį į efektyvumą, o ne į kainą, tai yra ne į pigumą, tai galbūt tada galima tą paaiškinti?

– Tai yra būtent pirkimo sąlygose, dėl kurių ir turėtų paaiškinti geležinkeliai.

– Pone ministre, jūs vis dėlto manote, kad jūs rašysitės, leisite rašytis šią sutartį geležinkeliams, ar ne? Kaip jūs linkęs daryti?

– Aš esu linkęs, kad šitas konkursas įvyktų, kad darbai būtų padaryti laiku ir kad mes neprarastume, kas yra ir grėsmė netgi pasirašant šitą sutartį, kad mes gautume ES lėšas. Tai yra faktas.

– Pone ministre, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba yra pritarusi šiam projektui. Ar tai reiškia, kad jūs nepasitikite valdyba ir jai gresia Lietuvos pašto valdybos likimas?

– Ką jūs turite omeny „Lietuvos pašto valdybos likimas“?

– Tai yra, kad ji bus pakeista.

– Ne, dėl įvairių spekuliavimų dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdybos aš jau minėjau ir pakartosiu: klausimas dėl Lietuvos valdybos paleidimo išvis nebuvo nagrinėjamas. Mes koncentruojamės į darbus. Su direktoriumi mes susitinkame gana dažnai ir aptariame įvairiausius darbus.

– Tai jūs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos keisti kol kas neketinate?

– Aš dar kartą pakartosiu: šis klausimas gana dažnai užduodamas, ir kyla klausimas, dėl ko jis užduodamas. Tokio klausimo nėra ir nebuvo iki šiol.

– Gerai, dabar žiūrėkite. Vadinasi, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba kaip ir tenkina jūsų lūkesčius, o štai Lietuvos pašto valdyba jūsų lūkesčių netenkino – nei jūsų, nei premjero. Ir tai buvo susiję pirmiausia su pastatų pardavimu.

– Ne tik.

– Bet ir su tuo. Bet jūsų rašte, pavyzdžiui, dėl valstybės lūkesčių Lietuvos pašto valdyboje nėra nė vieno sakinio apie tuos reikalavimus išsaugoti Lietuvos pašto nuosavybę.

– Netiesa. Lūkesčių rašte yra pakeitimas, kad valdyba turi išsaugoti, kad turi atsikratyti, kitaip kalbant, nereikalingo turto. Mes šitą prievolę panaikinome. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad valdyba gali ir, mano manymu, turi žvelgti ne tiktai į finansinį naudingumą, bet ir į turto pritaikymą įvairiems poreikiams.

– Bet jeigu tai yra našta ir valgo pinigus, tai ar ne paprasčiau parduoti ir palikti naudoti, nes tai yra paveldas ir negali būti pakeista jo paskirtis?

– Manau, kompetentingi valdybos nariai galėtų ieškoti priemonių, galėtų ieškoti būdų, tai mes dabar ir darome – jau sudaryta ne tiktai darbo grupė, bet jau viešinamas procesas, kaip tuos pastatus išsaugoti, kad jie būtų visuomenės poreikiams panaudoti. Tai yra procesas, ir mes pamatėme, kad jis pilnai nebuvo išnaudotas.

Yra ir kitos temos. Mobilaus paštininko projektas – jis yra tobulintinas. Skyrių uždarymas, Šilumos skyrių uždarymas. Pasakyčiau, kad keista, jog valdybos nariai nerado galimybės, kad Šiluvoje atsirastų ir liktų Lietuvos pašto kažkoks padalinys – ten, kur yra daug piligrimų, daug turistų. Šiandien kalbėjome su vienu Seimo nariu, jis kalba apie prie Šiaulių uždaromą tinklą. Taigi čia yra spręstinų klausimų, ir reikia atsižvelgti ne vien į finansinį efektyvumą, bet ir į žmonių lūkesčius bei interesus.

– Pone ministre, dar dėl to premjero keliuko. Jūs iš tiesų apkartinote premjerui dienas, nes nepranešėte jam apie tai, kad visi pinigai bus skirti jo keliukui. Žmogus po ligos, bando išsivaduoti iš ligos, o jūs dar jį taip pakišate. Kodėl taip neatsakingai elgiatės?

– Pirmas dalykas, kur, kokioje gatvėje bus skirti šie pinigai, sprendė savivaldybės taryba. Jie priėmė beveik vienbalsiai. Dabar nenorėčiau cituoti, 29, berods, balsai už tai, kad būtent šitas kelias būtų rekonstruotas.

– Ir jums nepranešė?

– Ne, nepranešė, aš šituo jau nesidomėjau. Tai klausimas, ar mes pasitikime taryba, ar ne. Pinigai buvo Vyriausybės.

– Pone ministre, jeigu jūs nekontroliuojate situacijos ir nežinote, kam taryba skiria pinigus, bet tos perskirstytos kelių rezervo lėšos turėtų būti skirtos ir panaudotos iki kalendorinių metų pabaigos, ministerija turi tą patikrinti?

– Visiškai teisingai.

– Tai kaip jūs skyrėte? Nežinojote kam ir nežinote, ar bus patikrinta? Tai jūs nekontroliuojate situacijos ministerijoje?

– Savivaldybė, taip kaip ir kitos savivaldybės, kreipiasi su tam tikru lėšų poreikiu arba darbams jau atliktiems – ten, kur yra padaryti darbai, bet galbūt pritrūko pinigų arba tiems darbams, kur bus darbai atlikti. Savivaldybė garantavo, kad tie darbai bus atlikti, o kokiai gatvei – sprendė būtent savivaldybės taryba.

– Ir jums visiškai neįdomu?

– Maža to, aš paminėsiu, kad skirstymas, paruošimas to Vyriausybės nutarimo, pagal kurį buvo skirtas rezervo likutis, buvo tokio paties būdo kaip iki šiol, o tvarkos nebuvo.

Dienos tema. Nausėdos raginimo trauktis nepaisantis Narkevičius: yra ir kitų asmenų nuomonių

– Ministre, mūsų laikas baigiasi, jeigu galima trumpiau.

– Mes paruošėme tvarką, pagal kurią ateičiai bus būtent pagal kriterijus skirta.

– Ministre, bet faktas tas, kad jūs iš tiesų pakišote premjerą. Dabar prezidentas reikalauja pasitikrinti Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, girdisi kalbos, kad jam išvis reikia atsistatydinti, jūs už tai gaunate pylos, ir prezidentas reikalauja jūsų atsistatydinimo. Jūs sakote – ne. Kaip įsivaizduojate dirbti, kai prezidentas atviru tekstu liepia trauktis?

– Na, yra ir kitų asmenų, kurie mano darbus...

– Kurių nuomonė jums svarbesnė?

– Visų nuomonė svarbi, tikrai vertinu visų nuomonę, tačiau aš ir šitą nelabai lengvą laiką koncentruojuosi į darbus. Darbų tikrai yra atlikta daug, darbai nestovi, darbai atlikinėjami ir apie juos mes irgi pakalbėsime. Labai gaila, kad apie juos mažai kalbama, o kalbama apie neesminius dalykus.

– Pone ministre, tai jūs nesitrauksite ir prezidento nuomonė jums mažiau svarbi negu tų kitų asmenų, kaip jūs sakote?

– Nenorėčiau dabar gilintis ir interpretuoti visokiausių nuomonių pareiškimo. Aš vertinu, dar kartą pakartosiu, visų išsakytą nuomonę, koncentruojuosi į darbus, ir kur turiu ką atlikinėti, tai mes ir darom.

– Ir trauktis jūs neketinate vis dėlto? Aš tą noriu išgirsti.

– Šiandien aš matau, kad ne.

– Net jeigu prezidentas ir sako, kad jūs esate lengvai tampomas už virvučių ir labai patogus. Ačiū, pone ministre.