Lietuvoje

2019.12.05 15:10

Japonijos pavyzdys Lietuvai: kaip tabu krečiama šalis išlipo iš savižudybių liūno

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.12.05 15:10

Ketvirtadienį Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija surengė viešą diskusiją savižudybių prevencijos tema. Kaip vienas sėkmės pavyzdžių pristatytas Japonijos atvejis, kur per 16 metų savižudybių skaičius sumažėjo apie 40 proc. 

Konferencijoje dalyvavęs Yasuyuki Shimizu, Japonijos mokslininkas, nevyriausybinės organizacijos „Lifelink“ įkūrėjas pasakojo, kad pati pradžia diegiant šalyje savižudybių prevencijos priemones buvo ypač sunki. Tam įtakos turėjo visuomenėje vyravusi stigma, kad savižudis asmuo yra silpnas. Nusižudžiusių tėvų vaikai visuomenėje nesulaukdavo paramos, pagalbos ar paguodos. Apie šeimą sukrėtusią nelaimę viešai kalbėti buvo nepriimtina.

„Patį pirmąjį žingsnį, kuris paskatino viso programos atsiradimą, žengė vaikai, netekę dėl savižudybės artimųjų, tėvų. Jie pradėjo viešai kalbėti apie savo patirtį ir tokiu būdu bandė paneigti visuomenėje įsišaknijusį tabu. Tuo metu buvau jaunas televizijos prodiuseris ir šia tema kūriau dokumentinį filmą. Iki tol šalyje nebuvo taikoma jokia savižudybių prevencijos programa. Su dideliais savižudybių mastais visuomenė tarsi buvo susitaikiusi, manė, kad dėl to nieko negalima padaryti. Į tai buvo žvelgiama kone kaip į normalų dalyką“, – pasakojo Y. Shimizu.

Filme buvo kalbama apie savižudžių tėvų vaikus, kurie po tragedijos liko vieni ne tik su savo skausmu, bet ir su didesnėmis pareigomis bei nuolatiniu kaltės jausmu. Tėvo netekęs jaunuolis ne tik kad nesulaukė užuojautos iš visuomenės, tačiau turėjo perimti šeimos maitintojo pareigą, išlaikyti du jaunesnius brolius bei močiutę ir kartu studijuoti universitete. Vaikinas niekada iki tol nepasakojo, kokią asmeninę kaltę jaučia dėl tėvo netekties, kaip krito jo paties pasitikėjimas savimi bei aplinkiniais.

Savižudžių tėvų vaikai – rizikos grupėje

Japonijoje apie 2002 m. buvo apie 90 tūkst. vaikų, netekusių tėvų dėl savižudybės. Visi jie pateko į savižudybės rizikos grupę, ir jiems skubiai buvo reikalinga pagalba.

„Žmonės, matę filmą, sako, kad tai graži istorija. Filmą matęs vienas berniukas dėl tėvo savižudybės atsidūręs kritinėje situacijoje, jis taip pat bandė nusižudyti“, – staiga Y. Shimizu nutyla. Net ir po 15 metų anų laikų prisiminimai yra gyvi. Vyras pranešimo metu stipriau suspaudžia vandens stiklinę rankoje ir ryžtas kalbėti toliau. – „Jį sulaikė motina. Taip atsitinka dažnai, kad vaikai, praradę dėl savižudybės tėvus, ryžtasi patys nusižudyti. Aš negalėjau visko pabaigti tokiu filmu“, – pasakojo Y. Shimizu.

Iš pradžių jaunasis televizijos prodiuseris tikėjo, kad daugiau filmų šia tema privers visuomenę atsigręžti veidu į problemą ir imtis priemonių, tačiau stigma buvusi tokia gili, kad jai perlaužti vien kalbų apie savižudybių problemą nepakako.

Kovai su didėjančiais savižudybių mastais 2004 m. Y. Shimizu įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Lifelink“. Būtent šios organizacijos dėka buvo padėti savižudybių prevencijos įstatymo pagrindai Japonijoje, parengta kovos su savižudybėmis programa, jos įgyvendinimo gairės. Į programą įsitraukė 300 šalies savivaldybių iš 1700, sukurtas nevyriausybinių organizacijų tinklas. Savižudybių prevencijos priemonių planus turinčioms savivaldybėms bei prefektūroms skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Parengti planai bei numatytos priemonės peržiūrimos kas 5 metus.

Taip pat 2005 m. įkurtas Nacionalinis savižudybių prevencijos centras, kur renkama ir analizuojama šalies savižudybių statistika, jų priežastys.

„Japonijoje manoma, kad savižudybę renkasi silpni žmonės. Tačiau iš tiesų žmogus prieš save ranką pakelia ne todėl, kad taip jaučiasi, o todėl, kad mano esąs priverstas taip elgtis. Tą parodė ir atliktas tyrimas, kurio metu detaliai išanalizuoti 523 savižudybių atvejai.

Taip, link savižudybės veda depresija, socialinė izoliacija, alkoholio vartojimas. Tačiau yra ir kita pusė – kai žmogus susiduria su rimta problema, pavyzdžiui, praranda darbą, tai jo gyvenime tampa rimtu iššūkiu. Šalia šitos problemos pradeda kauptis daug kitų, ir jų visų asmuo nebesugeba išspręsti. Tai yra procesas, kuris priveda prie savižudybės. Įsikišus į situaciją proceso pabaigoje šansų išgelbėti žmogų mažai, tačiau galima jį sustabdyti ir gyvybę išgelbėti, jei į procesą įsiterptume anksčiau“, – tikino Y. Shimizu.

Finansavimas išaugo 15 kartų

Nevyriausybinės organizacijos „Lifelink“ įkūrėjas pabrėžia, kad tiksli duomenų bazė bei kokybiška jos analizė yra vienas ir pagrindinių įrankių, kuris leidžia tinkamai identifikuoti problemą, jos priežastis ir pagal tai parinkti pačias efektyviausias kovos priemones. Nenustačius priežasties, kova primintų šaudymą patamsyje, nematant taikinio.

Kova taip pat neteks prasmės, jeigu bus taikomos vienkartinės prevencijos priemonės. Pranešėjas pabrėžė, kad kova su savižudybėmis turi būti nuolatinė, periodiškai peržiūrint statistiką, skiriant adekvatų finansavimą prevencinėms priemonėms taikyti.

Pavyzdžiui, vos įkūrus Nacionalinį savižudybių prevencijos centrą, jam iš Japonijos valstybės biudžeto buvo skirta apie 244 tūkst. eurų. Po dešimtmečio finansavimas išaugo iki 1,4 mln. eurų, o nuo kitų metų centro veiklai finansuoti bus skiriama 3,6 mln. eurų. Be šių lėšų Japonijos valstybė prevencinių priemonių įgyvendinimui savivaldybėse kasmet skiria apie 29 mln. eurų per metus.

Taikant savižudybių prevencijos priemones Japonijoje nuo 2002 m. iki praėjusių metų savižudybių skaičius nukrito 40 proc. Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas tikino, kad Japonijos geroji praktika gali būti taikoma ir Lietuvoje, ypač praverstų panaši teisinė bazė.

„Japonija turi labai gerą pavyzdį. Per pastaruosius 9 metus ji padarė didelius stebuklus. Galime pasakyti, kad tai yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri turi instrumentą, gerą pasiūlymą visoms šalims, kurios turi šią problemą. Per pastaruosius metus Lietuvoje galime matyti teigiamus pokyčius, savižudybių rodikliai nukrito nuo 1,5 tūkst. iki 600, tačiau sustoti nevalia. Japonijos pavyzdys padėtų spręsti problemas Lietuvoje, jeigu mes turėtume tokią įstatyminę bazę. Būtų lengviau dirbti kartu“, – sakė R. Šarknickas.

LRT.lt primena, kad Lietuva, Eurostato duomenimis, visoje Europos Sąjungoje pirmauja pagal savižudybių skaičių ir net 3,5 karto dažniau prieš save ranką pakelia vyrai. Tiesa, pagal Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, lyginant Lietuvos vidaus rodiklius, nuo 2000 m. savižudybių skaičius sumažėjo trečdaliu, nuo 45 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, iki 31.

Sveikatos aspaugos ministerijos duomenimis šiuo metu Lietuvoje veikia 114 psichikos sveikatos centrų, kurie teikia nemokamas psichologų ir psichiatrų konsultacijas ir pagalbą. Be to, gydymo įstaigų Skubiosios pagalbos skyriuose teikiama nemokama emocinė pagalba.