Lietuvoje

2019.12.05 10:59

Narkevičius išsisuko nuo atsakymo apie posto tvirtumą ir pareiškė: komanda ne tik dirba, o labai dirba

atnaujinta 11.48
Šarūnas Nekrošius, LRT.lt2019.12.05 10:59

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė geležinkelio elektrifikavimo projekto vidaus audito pirmines išvadas ir ES lėšų panaudojimo klausimus. Tiesa, žurnalistams buvo įdomu išgirsti ministro poziciją dėl jam žeriamos kritikos, tačiau J. Narkevičius į detales leistis nebuvo linkęs ir atsakė, kad komanda intensyviai dirba ir kol kas niekas nesikeičia.

Dar trečiadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis sakė, kad partijos deleguotas susisiekimo ministras negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkurso laimėtojo.

Nuo atsakymo apie posto tvirtumą išsisukęs Narkevičius: mūsų komanda ne tik dirba, bet tą daro intensyviai

Ministras apie „Lietuvos geležinkelių“ projektą: ypač svarbus, todėl siekiame gauti visus atsakymus

„Anksčiau buvo minima ir užduodami klausimai, kodėl projektas vėluoja, kodėl sujungti ruožai, todėl norint gauti atsakymus buvo pavesta situaciją išsiaiškinti Vidaus audito skyriui. <...> Šitas auditas neapima viešųjų pirkimų proceso, o nustato, kaip buvo organizuotas tas procesas“, – sakė J. Narkevičius.

Ministro teigimu, vidaus audito metu nustatyta, kad 2019 metais „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos valstybės investicijų programų lėšos beveik nepanaudotos.

„2019 metais LG projektams įgyvendinti buvo skirta 38,3 mln. eurų, iš kurių per 9 mėnesius panaudoti tik 2 mln. eurų“, – sakė ministras.

Ministras pažymėjo, kad projekto kai kurie darbai vėluoja ir atsilieka nuo plano.

„Kai kurie jo elementai turėtų būti tobulinami. Pareiškėjas laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja dokumentų pateikimas, o tai yra rizika laiku nepanaudoti ES fondų 2014–2020 metų investicijų. Pagal pirminį grafiką projektą planuota įgyvendinti iki 2023 m. gegužės, o pagal atnaujintą grafiką projekto įgyvendinimas numatomas 2024 m. rugsėjį“, – išvadas pateikė ministras.

Ministras pripažino, kad šis projektas yra itin svarbus Lietuvai, tačiau pirminės išvados rodo, kad kyla klausimų, ar projekto detalės parengtos tinkamai ir pačiu efektyviausiu būdu.

„Ar jungimo būdas, viešųjų pirkimo efektyvumo būdas yra efektyvus. Suvokiame, kad projektas – ypatingos svarbos, todėl siekiame gauti visus atsakymus. Kitą savaitę tikimės gauti visus atsakymus ir priimsime sprendimą. Tačiau terminas, kuris yra dabar, verčia galvoti dvejopai: viena vertus, rodo, kad būdas parinktas neefektyviai, iš kitos pusės – naujus pirkimus pradėti reikštų, kad mes neturėsime galimybės gauti ES finansuojamų lėšų“, – sakė ministras.

„Pirmas dalykas, ministras nepasirašo sutarties su rangovu. Dėl pačio konkurso skaičiai yra akivaizdūs, tačiau aš jais nenorėčiau manipuliuoti“, – konferencijoje kalbėjo J. Narkevičius.

Nenorėjo atskleisti, kas konkrečiai rengė audito išvadas

Auditą atliko Susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyrius. Tiesa, ministras nenorėjo atskleisti tų asmenų, kurie atliko šiuos skaičiavimus ir pateikė išvadas.

„Jokios paslapties, aš jums jau paminėjau. Nemanau, kad tai yra reikšminga, o dirbo ne vienas žmogus“, – trumpai nukirto ministras ir neįvardijo asmenų, kurie rengė ir pasirašė šias išvadas.

LRT.lt primena, kad konkurso dalis sudaro Vilniaus mazgas, ruožas nuo Kaišiadorių iki Radviliškio ir nuo Radviliškio iki Klaipėdos. Susisiekimo ministerijai pradėjęs vadovauti J.Narkevičius inicijavo konkurso procedūrų auditą. Ministras Seimo ekonomikos komitete trečiadienį sakė, kad jau yra parengtos preliminarios audito išvados, tačiau jų nedetalizavo.

Jose, be to, teigiama, kad yra grėsmė nespėti panaudoti maždaug 200 mln. eurų ES paramos. Norint gauti paramą, visos sutartys turi būti pasirašytos iki 2020 metų pabaigos, o darbai užbaigti iki 2023 metų rugsėjo, kad iki spalio 1 dienos būtų pateikti galutiniai mokėjimų prašymai.

„Lietuvos geležinkelių“ skelbtą elektrifikavimo konkursą lapkritį laimėjo „Elecnor“ kartu su partnere „Instalaciones Inabensa“, pasiūliusios 363 mln. eurų kainą. Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda darbų vertė sieks 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo – 52 mln. eurų.

Nuo atsakymo apie posto tvirtumą išsisuko

Spaudos konferencijos pabaigoje J. Narkevičius neišvengė keleto pastaruoju metu itin eskaluojamų klausimų. Vienas jų – kelių asfaltavimas Vilniaus regione.

Ministro teigimu, viskas atlikta laikantis numatytų teisės aktų, o Vilniaus regionas buvo išskirtas tik todėl, kad bene vieninteliai pareiškė, kad darbai bus atlikti iki numatyto termino.

„Minėtame nutarime yra apie 50 savivaldybių, kurioms yra skiriamos lėšos. Jos buvo skiriamos tokiu pačiu būdu kaip iki šiol. Skiriant likutį, rezervą pastebėjau, kad nėra nustatytos tvarkos. Kitais metais nauja tvarka jau yra patvirtinta ministerijoje. Kitos savivaldybės nepareiškė, kad turi atliktų darbų, kuriuos turi finansuoti arba spės atlikti darbus iki metų pabaigos“, – apie Vilniaus rajono kelių asfaltavimą pasisakė ministras.

Bandę pasitikslinti žurnalistai liko nieko nepešę – ministras išliko lakoniškas ir nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Mes jau ta tema pateikėme atsakymus, bet jeigu atsakymas netenkina, man belieka tik apgailestauti“, – lakoniškai atsakė ministras.

Žiniasklaidos atstovai dar bandė paklausti ministro, kaip jis vertina savo posto tvirtumą ir žiūri į valstybės vadovo griežtą kritiką bei pareikštą nepasitikėjimą juo. Tiesa, nuo šio klausimo politikas išsisuko sakydamas, kad Susisiekimo ministerijos komanda „ne tik dirba, o dirba intensyviai“. Platesnį komentarą apie atliekamus darbus ministras žadėjo pateikti jau kitą savaitę.

„Mes turbūt kalbame apie darbus, jie vykdomi, ministerija dirba. Mūsų komanda ne tik dirba, bet tą daro intensyviai. Apie mūsų darbus ir kitas temas galėsime pakalbėti kitą savaitę“, – sakė ministras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.