Lietuvoje

2019.12.05 11:55

Veiklą sustabdžiusio VU dėstytojai ir studentai susivienijo: nebeverkšlenkime ir nesitaikstykime

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.12.05 11:55

Prieš savaitę dalino diplomus „už ačių“, o dabar – užvėrė duris. Tokia situacija susiklostė didžiausiame ir seniausiame šalies universitete. Tiesa, duris Vilniaus universitetas (VU) užvėrė tik dviem dienoms, taip siekdamas, kad valdžia tesėtų pažadus ir susitarimus.

Apie tai, kad VU gali „išeiti atostogų“, rektorius Artūras Žukauskas prabilo prieš savaitę sostinėje esančioje Vinco Kudirkos aikštėje dalindamas diplomus veltui. Akademinė bendruomenė įsiutusi, kad valdžia nevykdo pažadų, o žibalo į ugnį įpylė ir pataisytos kolektyvinės sutarties pasirašymas, mat universiteto atstovai sako, kad tai tenkina tik pusę visų reikalavimų.

Taigi, VU dvi dienas nutarė nedirbti. Dar antradienį studentams buvo išplatinti elektroniniai laiškai, kuriuose nurodoma, jog neveiks visas universitetas, išskyrus vieną auditoriją – joje, siekiant atliepti studentų poreikius ir nenutraukti mokymosi proceso, ketvirtadienį dėstytojai savanoriškai skaito paskaitas. Galiausiai, vakarop rengiama diskusija apie gerovės valstybę – juk šia fraze pastaruoju metu apsiginklavo kone visi politikai.

Šiomis dienomis simboliškai atrodo tai, kad centriniai VU rūmai kartu su Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetais įsikūrę greta kito valstybei bene svarbiausio pastato – prezidentūros. Tik prezidentūros durys neužtvertos, o štai VU vartai užrakinti, prieš duris pastatyti užtvarai, šviesa nedega. Tokia situacija visuose VU priklausančiuose pastatuose, net ir Kaune, kur veikia vienas VU fakultetas.

Tiesa, šviesa dega, bet tik vienoje auditorijoje. Filosofijos fakultete ketvirtadienį veikia auditorija, kurioje profesoriai veda paskaitas, čia susirinkę kelios dešimtys studentų. Mums atvykus į universitetą paskaitai ruošiasi prof. dr. Kristupas Sabolius.

Reikia pagaliau atsižvelgti į tai, kas vyksta šioje valstybėje.

„Apie vaizduotę ir laisvę“, – paklaustas, apie ką bus jo paskaita, sakė K. Sabolius. Tiesa, jo paskaita ketvirtadienį – antroji. Prieš jį apie logiką, jos esmę, sąsają su dabartimi kalbėjo docentas Jonas Dagys. Laukia ir gyvybės mokslų atstovų paskaita intriguojančiu pavadinimu „Ar reikės žmogui smegenų ateityje?“ Planuojamos ir istorikų bei politikos mokslų ekspertų paskaitos.

Prieš paskaitą su portalu LRT.lt kalbėjęs K. Sabolius sakė, kad su tokia situacija taikstytis tiesiog nebegalima. Jis teigė į susiklosčiusią situaciją ir universiteto akciją žiūrintis labai rimtai ir sakė, kad toks pasipriešinimas yra labai svarbus ženklas, rodantis, kad užtenka verkšlenti ir skųstis.

„Reikia pagaliau atsižvelgti į tai, kas vyksta šioje valstybėje. Mes esame palikti paskutinio prioriteto vietoje po visokių kelių tvarkymo, po socialinių išmokų ir panašių dalykų. Žinote, yra labai paprastas dalykas – jeigu investuosime į švietimą, gali būti, kad daugiau atsiras pinigų ateityje kelių tvarkymui, socialinėms išmokoms, galbūt jų net nereikės, nes visuomenėje įdiegsime pokyčius, atrasime naujus dalykus“, – svarstė K. Sabolius auditorijoje, kur, net ir universitetui nevykdant veiklos, susirinko nemažai studentų.

Profesorius kalbėjo, kad Lietuvoje nemąstoma apie mokslo ir studijų naudą, o planai dėliojami tik dviem ar trims metams į priekį. Tačiau, kaip sakė K. Sabolius, kalbant apie švietimą, kalbama apie pasikeitimą iš esmės, apie potencialo stiprinimą ir galimybių suteikimą: „Universiteto bendruomenė nusprendė nebesitaikstyti su esama padėtimi ir iš tų, kurie nuolatos verkšlena ir prašo, tapti tais, kurie nori veikti aktyviai.“

Universitetas pradeda reikalauti to, kas jam priklauso

Tačiau ne tik dėstytojai sukilo į kovą už geresnį rytojų. Prie jų prisijungė ir studentai, kai kurie jų ne tik atėjo į paskaitą, bet ir prisidėjo prie protesto akcijos organizavimo. Filosofijos magistrantūroje studijuojantis ir vėliau mokslų daktaru tapti norintis Adomas Šulcas portalui LRT.lt pasakojo susidūręs su situacijomis, kai magistro laipsnį turinčiam psichologui siūloma 400 eurų alga, o štai ką tik bakalaurą baigusiam marketingo srities atstovui – 1000 eurų į rankas.

„Manau, kad tai yra būtina (tokia protesto akcija – LRT.lt). Dar nuo bakalauro laikų, tik atėjęs mokytis girdėjau, kaip yra liūdna, kaip sunkiai gyvena dėstytojai. Jau per pirmus du kursus įpranti, kad dėstytojai turi du ar tris darbus, įskaitant ir darbą universitete. Tai atrodo visiškai normalu“, – kalbėjo studentas.

Visgi, pasak jo, kyla klausimų, ar tokiems dėstytojams, kurie laksto per kelis darbus, lieka laiko mokslinei veiklai, studentams. Tačiau A. Šulcas sakė suprantantis, kad jei žmogui reikia dirbti per tris darbus, jo finansinė situacija tikrai nėra džiuginanti.

„Kiek teko susidurti su Filosofijos ar kitų fakultetų dėstytojais, visi yra tikrai labai aukštus standartus atitinkantys žmonės“, – tikino studentas.

Jis pasakojo neseniai matęs darbo skelbimą, kuriuo mokykla ieškojo psichologo. Keliami reikalavimai – magistro diplomas, devynerių metų patirtis, galimybė viešinti Lietuvos patirtį pasaulyje. O siūlomas atlygis – 400 eurų. Tačiau jo pažįstami marketingo srityje vos baigę bakalaurą gauna daugiau nei dvigubai didesnę algą.

„Manau, kad akademinis personalas pats šiek tiek per mažai protestavo ir dabar yra labai svarbus laikotarpis, kai universitetas pradeda atsiimti tai, kas jam turėtų priklausyti.

Turi devynis išskirtinius profesorius

Filosofijos fakultete sutinkame ir VU rektorių A. Žukauską, pirmąjį prabilusį apie universiteto „atostogas“ ir pasirašinėjusį veltui praeitą savaitę dalintus diplomus. Paklaustas, ar tikisi, kad valdžia išgirs juos ir pamatys vykstančią akciją, A. Žukauskas sakė manantis, kad valdžios žmonės puikiai supranta, kas vyksta, kam skirta ši akcija.

Seniausio Lietuvos universiteto rektorius taip pat kalbėjo jaučiantis didžiulį visuomenės palaikymą, jį matantis tiek socialiniuose tinkluose, tiek iš skambučių, kurių, kaip teigė, sulaukia itin daug.

Aš neseniai Seime buvau vienoje frakcijoje ir jie sukluso, jie niekada nėra pagalvoję apie tokius dalykus.

„Tikslas ir yra ne vien konkrečius sprendimų priėmėjus šiandien paveikti. Tai yra, manau, ilgalaikių akcijų pradžia, jų tikslas yra pasiekti, kad atsirastų žymiai platesnis visuomenės supratimas, ypač artėjant Seimo rinkimams, apie tai, kad mokslas, studijos yra varančios visuomenės jėgos, kad investicijos į tai duoda didžiausią grąžą“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Jau anksčiau jis yra sakęs, kad, pavyzdžiui, paruošti informatiką valstybei kainuoja 9 tūkst. eurų, bet šią sumą jis atperka jau per pirmąjį darbo po studijų mėnesį. Gerokai didesnę grąžą duoda, pavyzdžiui, molekulinės biologijos specialistai. A. Žukauskas pabrėžė ir humanitarinių bei socialinių mokslų svarbą. Tačiau net ir esant tokiai grąžai, VU rektoriaus teigimu, aukštasis mokslas lieka paskutinėje vietoje.

Jis svarstė, kad apie aukštojo mokslo grąžą tiesiog nėra susimąstoma: „Aš neseniai Seime buvau vienoje frakcijoje ir jie sukluso, jie niekada nėra pagalvoję apie tokius dalykus.“ Anot A. Žukausko, nėra apskaičiuota, kiek vienas euras, investuotas į aukštąjį mokslą, duoda grąžos, nors akivaizdu, kad „sėdime ant aukso krūvos“.

A. Žukauskas kalbėjo, kad šiuo metu pareiginis VU profesoriaus atlyginimas yra apie 1300 eurų į rankas. Tai yra aukščiausias akademinio darbuotojo pareiginis atlyginimas. Tiesa, VU yra devyni išskirtiniai profesoriai, kurie, kaip pasakojo rektorius, yra pasaulinio lygio, turintys tokius pasiekimus, kuriantys dešimtgubai didesnę vertę, ir jiems, anot A. Žukausko, negalima neatsidėkoti. Jiems mokamas dvigubai didesnis pareiginis atlyginimas.

Ką tik apsigynęs disertaciją mokslo darbuotojas uždirba apie 800 eurų po mokesčių.

Tačiau A. Žukauskas prisiminė prezidento Gitano Nausėdos žodžius, kuriuos šis ištarė prieš penkerius metus, dar būdamas banko analitiku. Pasak rektoriaus, tuomet G. Nausėda kalbėjo, kad universiteto profesorius turėtų uždirbti, atskaičiavus tuomečius mokesčius, apie 2000 eurų į rankas, tai šių laikų sistemoje, išaugus vidutiniam darbo užmokesčiui, būtų lygu 2500 eurų. Kitaip tariant, beveik dvigubai daugiau, nei uždirbama dabar.

Susitarimas akademinei bendruomenei neatstovauja

Dar šią savaitę Vyriausybė su džiaugsmu paskelbė susitarusi su švietimo srities atstovais ir pasirašiusi atnaujintą kolektyvinę sutartį. Visgi, tokia sutartis tenkina toli gražu ne visus akademinio pasaulio atstovus. VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė Rūta Žiliukaitė pasakojo, kad susitarime atspindima tik mažoji dalis keliamų reikalavimų.

„Reikalavimai buvo suformuluoti dalyvaujant labai skirtingų institucijų mokslininkams ir dėstytojams, ko gi reikia tam mokslininkui, kad galų gale mokslo griūtis Lietuvoje būtų sustabdyta. Buvo suformuluota, kaip turėtų didėti atlyginimai, kokie jie turėtų būti, kad mes galėtume siekti, kad mokslas ir švietimas taptų prioritetu, prisidėtų prie visuomenės gerovės kūrimo.

Visa tai surašėme ir tiems aštuoniems punktams pritarė ne tik VU bendruomenė, pritarė daug kitų universitetų, mokslo institutų. Dabartinis pasirašymas yra kaip patyčios. Atėjo grupelė žmonių, toks jausmas, ir susitarė su valdančiaisiais, valdantieji paprašė padėti parašėlį, jie ir padėjo“, – apmaudo neslėpė R. Žiliukaitė.

Pasak jos, ši Vyriausybė parodė, kad nusiplauna rankas ir dėl mokslo daugiau nieko nepadarys, o tam pritarė ir pasirašiusieji susitarimą. Kaip sakė R. Žiliukaitė, tampa neaišku, kaip pasirašiusieji dar gali teigti, kad atstovauja mokslininkams ir dėstytojams.

Be to, jos teigimu, susitarime esančios formuluotės negarantuoja jokių valdžios įsipareigojimų net žvelgiant į 2025 metų perspektyvą. Ji spėjo, kad pasirašiusiesiems trūko žinių arba jie turi kitų tikslų.

„Liūdniausia, kad yra skelbiama, jog pavyko susitarti su švietimo bendruomene. Tai yra tiesiog netiesa. Švietimo bendruomenė yra sukrėsta“, – kalbėjo R. Žiliukaitė, sakydama, kad visada galimi pokyčiai, todėl universiteto ir akademikų reikalavimai gali būti vykdomi, jei Vyriausybė turės noro ir valios pripažinti, kad problema yra.