Nors Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos moksleivių rezultatai gerėja, nuo estų atsiliekame dešimtmečiais. Todėl, kaip sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius, džiaugtis nėra kuo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) antradienį pristatė EBPO PISA tyrimo rezultatus. Tyrimo metu vertintos 79 šalių 15-mečių žinios skaitymo, matematinio ir gamtamokslio raštingumo srityse. Visose šiose srityse Lietuva yra netoli EBPO vidurkio.
Tačiau tyrimas parodė, kad estai pirmauja ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje. Ministras Algirdas Monkevičius bandė tokius skirtumus aiškinti ir religine aplinka, tačiau „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas į vatą nevyniojo – estai mus lenkia šviesmečiais, o dėl to kalta dėmesio švietimui stoka.
G. Sarafinas kalbėjo, kad optimistas galėtų džiaugtis kylančias rezultatais, bet iš tikro juos reikėtų vertinti realistiškai. O vertinant taip, pasak jo, džiaugsmo ne tiek jau ir daug.
„Jeigu žvelgia realistas, džiaugsmo labai mažai, o jei pasilyginsime su Estija, tai ir iki ašarų. Atsiliekame šviesmečiais, dešimtmečiais. Suomiai ir estai mus lenkia trimis galvomis. Tai, ką mes darome švietime šiandien, estai darė prieš 10 metų, todėl rezultatai neturėtų stebinti“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.
Pavyzdžiui, pasak jo, estai ypatingą dėmesį pedagogų rengimui, jų kvalifikacijos kėlimui ir šios profesijos prestižo didinimui pradėjo skirti prieš dešimtmetį. O mokyklų tinklo pertvarkos ėmėsi prieš 6-8 metus: „Mes tik dabar pradedame, o kai kas ir nepradeda, yra savivaldybių, kurios nieko neketina keisti, mano, kad tai išsispręs savaime.“
Atsiliekame šviesmečiais, dešimtmečiais. Suomiai ir estai mus lenkia trimis galvomis.
Žurnalo redaktorius taip pat kalbėjo, kad estai jau seniai mokyklas aprūpino kompiuteriais, tam skirdami 11 mln. eurų. Anot jo, žiūrint į tokius skaičius atrodo, kad Lietuva kompiuteriams turėjo skirti apie 22 mln. eurų. Bet skirta buvo tik 6 mln. eurų. G. Sarafino teigimu, pažiūrėjus į mokyklų kompiuterių bendrą ūkį, akivaizdu, kad jie pasenę „ir morališkai, ir fiziškai“.
G. Sarafinas taip pat kalbėjo, kad estai jau seniai gimnazijas aprūpino moderniausia gyvybės mokslų technika, gamtos mokslų laboratorijomis, bet Lietuvoje kol kas situacija liūdnesė.
Taip pat, estai dar 2012 metais visus vaikus, kuriems nesiseka mokslai, apstatė pagalbos specialistais, bet Lietuvoje tai pradedama daryti tik šiemet. „Tik šiemet pradedama vaikams, kuriems sunkiai sekasi, teikti pagalbą, vadinamosios silpnos mokyklos gauna pagalbos krepšelius“, – teigė „Reitingų“ redaktorius.
Tikslieji mokslai mokinių netraukia
Kaip kalbėjo G. Sarafinas, mokiniai vengia mokytis tiksliųjų mokslų pakraipos dalykus mokyklose. Pavyzdžiui, baigę 10 klasių mokiniai atsisako mokytis fizikos ar chemijos, o šių dalykų valstybinius egzaminus laiko itin mažas skaičius moksleivių, palyginus su humanitariniais ar socialiniais dalykais.
Ne itin aukštus mokinių rezultatus G. Sarafinas grindė ir keliais kitais aspektais: neoptimizuotu mokyklų tinklu, neefektyviu finansų naudojimu, vaikų motyvacija ir pastangomis. Kalbėdamas apie moksleivius G. Sarafinas sakė, kad svarbu moksleiviams praleidinėti mažiau pamokų, mažiau ir vėluoti į jas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje 50 proc. vaikų sistemingai praleidinėja pamokas ir tai lemia, kad per metus Lietuvoje mokiniai praleidžia 28-30 mln. pamokų.
„Tai yra stulbinamas skaičius. Tas pats PISA tyrimas atskleidžia, kad vaikui praleidus savaitę, tai yra 40 pamokų, labai atsiliepia mokinių pasiekimams įvairiuose gebėjimų patikrinimuose. Reikėtų dar pasiūlyti gimnazistams nuo 11 klasės nesirinkti lengviausio kelio, nes dauguma 11-okų atsisako visų sunkiųjų fundamentaliųjų dalykų ir renkasi lengvuosius“, – kalbėjo žurnalo vyr. redaktorius.
Pavyzdžiui, šiemet, chemijos egzaminą laikė 1600 iš 24 tūkst. abiturientų. Fizikos egzaminą laikė 2,8 tūkst., o informatikos tik 3 tūkst. dvyliktokų.
Kai kuriose savivaldybėse, anot G. Sarafino, situacija ypatingai kelianti nerimą. Jis kalbėjo apie Skuodą, kur šiemet mokyklą baigė 100 abiturientų ir tik 1 proc., kitaip tariant, tik vienas mokinys, matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė itin geru įvertinimu.
„Mokinys šiandienos Lietuvos mokykloje yra ne pirmas veikėjas, o trečias ar ketvirtas. <...> Skuode šiemet buvo 100 abiturientų, matematikos mokymus šiame regione yra nulinis, tik 1 proc. išlaikusių gavo aukštus įvertinimus, tai reiškia, vienas mokinys. 18 proc. buvo įvertinti balais nuo 36 iki 85, o 81 proc. gavo įvertinimus mažesnius, negu 35 balai ir daugybė apskritai neišlaikė matematikos egzamino“, – komentavo G. Sarafinas, pridurdamas, kad Skuode problemos kyla ir su kitais mokyklose mokomais dalykais, todėl šioje savivaldybėje reikalinga pagalba.
Tačiau jis teigė, kad Skuodo savivaldybė toli gražu nėra vienintelė savivaldybė, susidurianti su panašiomis problemomis, pavyzdžiui, minėjo ir Kazlų Rūdą, Pasvalį.
