Lietuvoje

2019.12.04 08:21

Korepetitoriai keičia mokyklų paskirtį – vaikai ateina atsipūsti, norintys įstoti į mediciną turi mokytis papildomai

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.12.04 08:21

Trečiadienį pristatomas tyrimas, kaip korepetitoriai keičia mokymosi kultūrą. Kaip teigia Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, korepetitorių paslaugomis naudojasi vis daugiau moksleivių, tačiau tai didina takoskyrą tarp miesto ir kaimo mokinių, kurių šeimos neišgali samdyti korepetitoriaus.

Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje dabar 40 proc. šeimų samdo korepetitorius, šis skaičius žymiai didesnis didmiesčiuose, kur korepetitorius samdo apie 50 proc. šeimų. Išsiskiria tai, kad apie 60 proc mokinių, kurie gauna 9–10 pažymius, turi korepetitorius.

Kaip tegia G. Sarafinas, tai rodo besikeičiančią mokyklos rolę.

„Vaikai, kurie lanko korepetitorius, jie mąsto kitaip, jie ateina į mokyklą pailsėti, nes būna pavargę. Jie mokosi nuo 15 val. su korepetitoriumi iki 19 val. Jie padaro kartu namų darbus ir ateina į mokyklą jau pavargę, skundžiasi nepakeliamais krūviais ir stresu, ir taip ir yra, bet jie mokykloje ilsisi, pramogauja, bando atsipūsti. Jie demoralizuoja tuos, kurie neturi korepetitorių ir bando mokytis, klasėje tvyro toks chaosėlis“, – sako jis.

Didžiausias skirtumas matomas tarp kaimo ir miesto mokyklų. Net ketvirtadalis tėvų, ypač miesteliuose ir kaimuose, neišgali samdyti korepetitorių, o tai atsiliepia mokinių ugdymo procesui.

„Prasideda disproporcijos ir kaimo vaikams nelieka šansų įstoti į mediciną, ar kitas studijų programas, kurioms reikalingi geresni pažymiai, nes jų lygis skiriasi nuo miestiečių, kurie turėjo korepetitorius“, – pastebi G. Sarafinas