Lietuvoje

2019.12.04 10:01

Pristatytas geriausių mokyklų ir universitetų reitingas: lyderiai pozicijų neužleidžia

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.12.04 10:01

Žurnalas „Reitingai“ vėl skelbia geriausių šalies bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingus. Taip pat pagal tai, kokie yra moksleivių rezultatai, išreitinguotos ir savivaldybės.

Dalykinis gimnazijų vertinimas

Kaip ir anksčiau, taip ir šįkart, „Reitingai“ pateikia dalykinį gimnazijų reitingą, t. y. mokyklos rikiuojamos pagal įvairių disciplinų mokymą. Gimnazijos įvertintos pagal abiturientų laikytų brandos egzaminų rezultatus. Pasak žurnalo rengėjų, toks reitingas sudarytas tam, kad mokiniams būtų padedama pasirinkti mokyklą, kuri geriausiai išmoko disciplinų, reikalingų stojant į aukštąsias mokyklas. Iš 350 mokyklų „Reitingai“ išskyrė 50 gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kuriose abiturientai geriausiai išlaikė brandos egzaminus.

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus ir Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija.

Anglų kalbos geriausiai moko Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos bei Klaipėdos licėjaus mokytojai.

Įdomu tai, kad rusų kalbos puikiai išmoko iš esmės visų mokyklų, kuriose ši disciplina dėstoma, pedagogai. Net dešimties mokyklų mokiniai, laikę šį egzaminą, pasiekė 100 balų įvertinimą. Tokios mokyklos yra Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Plungės „Saulės“ gimnazija, LSMU gimnazija, Veisiejų S. Gedos gimnazija, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Vokiečių kalbos valstybinė bei tarptautinį egzaminą 2019-aisiais laikė 42-ejų šalies mokyklų abiturientai, o 12 iš 42 mokyklų abiturientai šį egzaminą išlaikė šimtukais. Geriausiai vokiečių kalbos egzaminą laikė šių mokyklų abiturientai: Kauno jėzuitų gimnazijos, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje, Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių J. Janonio, KTU gimnazijos, Biržų „Saulės“ gimnazijos, Jonavos J. Ralio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Telšių Žemaitės gimnazijos. Tiesa, kiekvienoje šių mokyklų vokiečių kalbos egzaminą arba tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą laiko nuo vieno iki vos keleto abiturientų.

Prancūzų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė tik 9-ių šalies gimnazijų abiturientai. O geriausiai šį egzaminą išlaikė Vilniaus licėjaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientai.

Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir Vilniaus licėjaus pedagogai. Visose šiose trijose mokyklose geriausiai išmokoma ir matematikos.

Informacinių technologijų egzaminą geriausiai išlaikė Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos dvyliktokai.

Fizikos egzamine geriausius rezultatus demonstravo Klaipėdos licėjaus, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos ir Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos abiturientai. Chemijos geriausiai išmokoma Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, Vilniaus „Saulės“ privačioje gimnazijoje ir Alytaus „Jotvingių“ gimnazijoje.

Biologijos geriausiai išmokė Kauno dailės gimnazijos, Klaipėdos licėjaus ir KTU gimnazijos mokytojai. Geografijos VBE sėkmingiausiai išlaikė: Vilniaus licėjaus, Šilalės r. Kaltinėnų A. Stulginskio gimnazijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai.

„Pirmą kartą pažvelgėme į tai, kurios mokyklos ugdo mokinius visapusiškai, tai yra geri ne tik mokinių vienos srities, pavyzdžiui, sporto ar tik meninio skaitymo, arba tik matematikos pasiekimai, bet visų disciplinų: nuo menų ir sporto iki akademinių dalykų. Deja, tokių mokyklų šalyje tėra vos keliasdešimt“, – pranešime spaudai teigė „Reitingų“ rengėjai.

Savivaldybių reitingas pagal mokinių mokymosi rezultatus

Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2019 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatais, sudarė savivaldybių reitingą. Jis, deja, rodo, kad netolygumai tarp savivaldybių pagal mokinių pasiekimus, vis didėja. Kai kurios savivaldybės ištisus dešimtmečius nieko nedaro, kad mokinių pasiekimai gerėtų.

Savivaldybių reitingas atrodo taip:

Pirma vieta – Kauno miestas (pernai buvo antroje vietoje)

Antra vieta – Vilniaus miestas (pernai buvo pirmoje vietoje)

Trečia vieta – Palanga (pernai buvo ketvirtoje vietoje)

Ketvirta vieta – Kaišiadorių r. (pernai buvo 29-oje vietoje)

Penkta vieta – Klaipėdos miestas (pernai buvo septintoje vietoje)

<...>

59 vieta – Skuodo r. (pernai buvo 46 vietoje)

60 vieta – Neringa (išliko toje pačioje vietoje)

Olimpiadų reitingas

Tarp pradinių mokyklų aukščiausiais pasiekimais ugdant gabius mokinius išsiskiria: Alytaus Sakalėlio pradinė mokykla, Panevėžio r. Dembavos progimnazija, Pradinė mokykla „Žiniukas“ Vilniuje, Vilniaus vaikų meninės studija „Diemedis“, Kauno Šv. Kazimiero progimnazija.

Tarp progimnazistų daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų ir prizininkų: Valkininkų gimnazijoje, Vilniaus progimnazijoje „Magis“, Kauno jėzuitų gimnazijoje, Klaipėdos licėjuje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Daugiausia nacionalinių olimpiadų nugalėtojų gimnazinėse klasėse: Vilniaus licėjuje, KTU gimnazijoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje, Kauno jėzuitų gimnazijoje bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje.

Na, o tarptautinėse olimpiadose sėkmė dažniausiai lydėjo: Mažeikių M. Račkausko, Panevėžio J. Balčikonio ir Kretingos pranciškonų gimnazijos mokinius. Jie tarptautinėse olimpiadose Lietuvai pelnė aukso medalius.

Kolegijų ir universitetų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ pristatė ir universitetų bei kolegijų reitingus, sudarytus vertinant skirtingus kriterijus, tarp kurių ir darbdavių nuomonė, realus darbdavių elgesys, priimtų mokytis pirmakursių balo vidurkis, geriausių abiturientų pasirinkimai, žemiausias stojamasis balas, kiek pirmakursių priimta, kiek studijų programų pasiūlyta, Studijų kokybės vertinimo centro įvertinimas.

Atkreipiamas dėmesį, kad nors kolegijų ir universitetų bakalaurų rengimą vertino pagal tuos pačius parametrus, gretinti kolegijų su universitetais negalima, nes darbdaviai atskirai vertino universitetų ir atskirai kolegijų alumnus.

Dalykinis kolegijų reitingas:

Vilniaus kolegija šiemet yra pirma 19-oje (pernai buvo 17-oje, o užpernai pirmavo 18-oje) vertintų studijų krypčių.

Kauno kolegija šiemet pirma yra 12-oje (pernai pirmavo 14-oje, užpernai 15-oje) vertintų studijų krypčių.

Kauno technikos kolegija pirma trijose (pernai pirmavo dviejose, o užpernai 4-iose) vertintose studijų kryptyse.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 2-ose (pernai pirmavo 4-iose, užpernai 2-ose) studijų kryptyse.

Vilniaus dizaino kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) vertintose studijų kryptyse.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla trečius metus pirmauja dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja dviejose (pernai ir užpernai pirmavo vienoje) studijų kryptyse.

Klaipėdos valstybinė kolegija pirmauja vienoje (pernai ir užpernai pirmavo 2-ose) studijų kryptyje.

Šiaulių valstybinė kolegija, kaip ir pernai pirmauja vienoje vertintoje kryptyje.

Panevėžio kolegija pirmauja vienoje iš visų vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.

Dalykinis universitetų bakalaurų reitingas:

Vilniaus universitetas yra pirmas 30-yje (pernai 29-iose, užpernai 26-iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Kauno technologijos universitetas pirmas yra 14-oje (pernai buvo 12-oje, užpernai - 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra 5-iose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse (pernai LSMU pirmavo taip pat 5-iose, o užpernai 4-iose kryptyse). Be to, LSMU pirmauja dar ir keturiose vientisųjų studijų programų kryptyse.

Klaipėdos universitetas yra pirmas 2-ose (pernai buvo 5-iose, o užpernai taip pat pirmavo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 7-iose (pernai buvo 8-iose, užpernai pirmas buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 7-iose (pernai jis pirmavo 4-iose, o užpernai pirmas buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 4-iose (pernai pirmavo 3-ose, užpernai pirma buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 2-ose (pernai pirmavo 4-iose, o užpernai pirmas taip pat buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Vilniaus dailės akademija pirma 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai bei užpernai) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.

Mykolo Romerio universitetas pirmas 2-ose srityse.

Dalykinis universitetų magistrų reitingas:

Vilniaus universitetas yra pirmas 34-iose (pernai taip pat pirmavo 34-iose, o užpernai pirmas buvo trisdešimt vienoje) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Kauno technologijos universitetas pirmas yra 12-oje (o pernai ir užpernai pirmavo 8-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra pirmas 10-yje (pernai taip pat pirmavo 10-yje, o užpernai pirmas buvo 7-iose) magistrų rengimo studijų krypčių.

Vytauto Didžiojo universitetas yra pirmas 7-iose (pernai pirmas buvo 5-ose, o užpernai pirmavo tik dviejose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Mykolo Romerio universitetas trečius metus turi 3 pirmaujančias magistrų rengimo studijų kryptis.

Vilniaus dailės akademija trečius metus pirmauja 3-ose vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra 2-ose (o pernai pirmavo 6-iose, užpernai 5-iose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 2-ose (pernai pirma buvo 3-ose, o užpernai - 2-ose) vertintose magistrų rengimo studijų kryptyse.

Klaipėdos universitetas kaip ir pernai pirmas yra 1-oje (užpernai pirmavo keturiose) vertintoje magistrų rengimo studijų kryptyje.

Šiaulių universitetas pirmas, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje studijų kryptyje.

Lietuvos sporto universitetas, kaip ir pernai, pirmauja vienoje kryptyje.