Lietuvoje

2019.12.03 14:04

Opozicijos atstovas iškėlė versiją: po biudžeto priėmimo Narkevičius ilgiau nebus laikomas

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.12.03 14:04

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad premjeras Saulius Skvernelis neskuba atleisti iš pareigų susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus dėl to, kad, Seime svarstant biudžetą, nenorima supykdyti koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS). Vėliau, politiko manymu, su ministru bus atsisveikinta. Tuo metu valdantieji ir toliau kartoja, kad J. Narkevičius niekuo nesikalto.

Apie J. Narkevičiaus situaciją ir kitų metų biudžetą diskutuota LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

LRT forumas. Valstybės situaciją atitinkanti valdančiųjų ir opozicijos diskusija: kaltinimai vieni kitiems ir senų klaidų prisiminimai

Primename, kad dėl J. Narkevičiaus sprendimų pasipiktinimas viešojoje erdvėje kilo po to, kai jis spalio pabaigoje atleido Lietuvos pašto valdybą. Vėliau 15min.lt paskelbė, kad J. Narkevičiaus komandiruotės Abu Dabyje metu už vakarienę jam sumokėjo Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ministras paskelbė vėliau pats padengęs išlaidas.

Praėjusią savaitę 15min.lt taip pat paskelbė, kad J. Narkevičiui, kaip Seimo nariui, skirtame bute Seimo viešbutyje gyvena jo dukra Karolina Narkevič. Šią savaitę LRT radijas paskelbė, kad naudodamasis nemokamomis Seimo viešbučio paslaugomis susisiekimo ministras J. Narkevičius su žmona užsiima ir butų nuoma sostinėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda per savo patarėjus pranešė manantis, kad J. Narkevičius turi trauktis, tačiau premjeras S. Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina nematantis pagrindo susisiekimo ministro atstatydinimui.

Įtaria, kad po biudžeto priėmimo J. Narkevičius neteks pareigų

LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ dalyvavęs LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis tikino, kad J. Narkevičius turi Seimo daugumos palaikymą ir opozicija neišdrįs imtis interpeliacijos jam.

„J. Narkevičių palaiko valdančioji dauguma, galima tikėtis ir viso Seimo palaikymo, o opozicija nesiryžta pateikti interpeliacijos. Jei bus interpeliacija, tai didelė tikimybė, kad visas Seimas palaikys J. Narkevičių, tai jis turi ramiai dirbti“, – aiškino politikas ir pridūrė, kad susisiekimo ministrui metami kaltinimai neturi pagrindo.

Liberalų sąjūdžio narys E. Gentvilas pritarė, kad J. Narkevičius gali būti ramus, tačiau, anot jo, tik dabar, kai Seime svarstomas kitų metų biudžeto projektas.

„J. Narkevičius tikrai yra reikalingas, kaip ir visa Lenkų rinkimų akcija, biudžeto priėmimo laikotarpiu. Tiesą sakant, tai yra suprantamas motyvas ir argumentas, žvelgiant iš premjero varpinės, bet Valdemaras (Tomaševskis – LRT.lt) turi suprasti – patvirtinus biudžetą arba tiesiog įvykus balsavimams dėl biudžeto, J. Narkevičius ilgiau nebus laikomas. Jūs galite skęsti iliuzijose, tačiau premjeras negali būti tokioje situacijoje, kokioje yra dabar, kai jis sako: „įstatymų pažeidimų nėra“. Politikams elementariai galioja ir moralinės atsakomybės, ir politinės atsakomybės kriterijai. S. Skvernelis šiandien priverstas taip pasakyti, tačiau praeis pora, trejetą savaičių ir sakys: „J. Narkevičius yra priverstas atsisveikinti su postu“, – komentavo opozicijos atstovas.

Tuo metu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, parlamentarė Agnė Širinskienė tikino, kad J. Narkevičiaus istorija dėl nesumokėtų pietų neturėtų būti sureikšminama. Opozicija, jos manymu, šiuo atveju elgiasi nesąžiningai.

„Ir ponas G. Landsbergis su R. Kurlianskiu (buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu – LRT.lt) pietavo. Kažkodėl niekas neklausė, kiek „Stikliuose“ pietūs kainavo, nors akivaizdu, kad ten mokėjo R. Kurlianskis. Lygiai taip pas ponus liberalus pietavo E. Masiulis, kiti Seimo nariai, L. Kasčiūnas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Politikė stebėjosi, kodėl J. Narkevičių kritikuojančiai opozicijai nekyla klausimų dėl anksčiau Susisiekimo ministerijos srityje priimtų sprendimų.

„Lygiai taip pat nekyla klausimai dėl to, kas pradeda aiškėti ir Susisiekimo ministerijos valdymo srityje, kada mes turime tą pačią Lietuvos pašto – tiesa, atleistą – valdybą, kuri puikiai išsinuomojo patalpas iš „MG Baltic“. Ir ten, kiek suprantu, yra milijoninės lėšos“, – aiškino „valstiečių“ frakcijos Seime atstovė.

I. Šiaulienė: netikiu, kad ministras parsidavė už vakarienę

Laidoje dalyvavusi opozicinių konservatorių frakcijos Seime narė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie J. Narkevičiaus situaciją, stebėjosi, kodėl premjeras kalba apie tai, kad teisinio pagrindo atleisti ministrą nėra, nors anksčiau S. Skvernelis buvo atleidęs ne vieną ministrą tiesiog dėl to, kad jis prarado Vyriausybės vadovo pasitikėjimą. Konservatorių atstovė priminė, kad, pavyzdžiui, aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo atleistas, ne prarado pasitikėjimą.

„Tada jokio teisinio pagrindo premjerui nereikėjo. Premjeras tiesiog išreiškė nepasitikėjimą ministru. Kai šiandien aš girdžiu kažkokius samprotavimus apie tai, kad ministrui atstatydinti reikalingas teisinis pagrindas, tai prisimenu klasiką ir tokią frazę „vsio zakonno“, nes niekaip kitaip to paaiškinti negaliu“, – dėstė I. Šimonytė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas, paklaustas apie interpeliacijos J. Narkevičiui galimybę, pripažino, kad toks kelias yra netinkamas, nes interpeliacija tiesiog žlugtų dėl balsų trūkumo, o ministro, kuris, socdemo teigimu, atlaikytų procesą, pozicijos sustiprėtų.

G. Paluckas savo ruožtu antrino I. Šimonytei, pabrėždamas, kad ministrai gali būti atleisti, kai praranda premjero ar prezidento pasitikėjimą.

„Nepamenu ministro bent jau iš moderniosios politinės istorijos, kuris būtų atstatydintas už kažkokius grubius teisės akto pažeidimus, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Visi atstatydinimai buvo, praradus pasitikėjimą – arba prezidento, arba premjero. Todėl šiandien aš matau, kaip premjeras sukasi iš padėties. Be abejo, balsų tikrai reikia, tvirtinant biudžetą. Ir koalicijos partneriai yra išreiškę tvirtą palaikymą ir premjeras elgiasi racionaliai“, – aiškino G. Paluckas.

Vis dėlto, anot LSDP pirmininko, prezidento ir premjero nuomonių dėl J. Narkevičiaus išsiskyrimas turi labai blogų padarinių.

„Manau, kad visuomenėje tai kelia įtampas ir aš girdžiu žmonių pyktį“, – pažymėjo G. Paluckas.

Valdančiajai koalicijai priklausančių „socialdarbiečių“ atstovė Irena Šiaulienė neslėpė mananti, kad J. Narkevičiui trauktis nėra pagrindo, tačiau, anot jos, opozicija į ministro istoriją nori įvelti ir premjerą, ir prezidentą, ir koaliciją.

„Jeigu įvyko vakarienė, tai negerai, bet nemanau, kad už vakarienę ministras parsiduoda. Čia yra primityvu, čia yra smulkmenos. Kita vertus, jeigu tos nuodėmės buvo žinomos – Seimo viešbutis ir taip toliau – jos buvo komplektuojamos ir buvo laukiama rimtesnio paslydimo, kad būtų galima, sukomplektavus, daryti presingą. Tame viešajame lauke yra atsidūrusi koalicija, premjeras ir tuo pačiu įtraukiamas prezidentas“, – dėstė I. Šiaulienė.

Duria pirštu į rezervo fondo lėšas

Su valdančiąja koalicija bendradarbiaujančios Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius laidoje aiškino manantis, kad susisiekimo ministrą J. Narkevičių galėjo tiesiog „pakišti“.

„Kada gerbiamas J. Narkevičius tapo ministru ir jis pradėjo gvildenti Lietuvos pašto ir „Lietuvos geležinkelių“ problemas, mes tada nusprendėme – baigėsi jo karjera. [...]

Kada buvo tie pietūs... Yra protokolo tarnyba. Ji viską seka, kas tuo momentu darosi. Nejaugi būtų taip atsitikę, kad ministras išsitraukė pinigus prie princo ir užmoka už vakarienę? Atsako tarnybos. Aš galvoju, ar jis buvo pakištas sąmoningai“, – savo versiją pateikė politikas.

G. Paluckas, reaguodamas į V. Kamblevičiaus teiginius, pabrėžė, kad didžiausios abejonės kyla ne dėl J. Narkevičiaus vakarienių, o dėl Susisiekimo ministerijos atsakomybės srityje esančio Kelių rezervo fondo lėšų skirstymo. Socdemų lyderis tikino žinantis, kad minėto fondo lėšos buvo skiriamos valdantiesiems palankioms savivaldybėms, tai yra toms, kuriose valdančiųjų atstovai laimėjo Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose.

Apie tai prabilo ir I. Šimonytė. Parlamentarei abejonių kilo ir dėl gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remonto darbų.

„Ar morali politika, kuomet skirstomi rezervo pinigai tokiu būdu, kai Vilniaus rajone esant tikrai ne vienam keliui, kuriam reikalingas remontas, kur žmonės kreipiasi į tą pačią Kelių direkciją šešerius ar septynerius metus, prioritetas yra suteikiamas, pavyzdžiui, tai gatvei, kuri veda į premjero namus. Kelios savivaldybės kažkaip paradoksaliai labiau susijusios su viena politinė jėga koalicijoje negu su kitomis arba kažkokiais bendrais pagrindais gauna didžiąją dalį rezervo, kitoms savivaldybėms net nežinant, kad galima pretenduoti. Čia nėra normalu, ką besakytumėme. Tai yra naudojimasis tarnybine padėtimi“, – kalbėjo konservatorių atstovė.

LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis rėžė, kad skandalas dėl prie S. Skvernelio namų remontuojamo kelio yra dirbtinai išpūstas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl šio kelio remonto, Vilniaus rajono savivaldybėje sprendimą asfaltuoti minėtą kelią palaikė ir konservatorių bei liberalų atstovai.

„Tas kelias jau pradėtas remontuoti nuosavomis gyventojų lėšomis. Ten gyventojų labai daug. Tokioms gatvėms skiriamas prioritetas“, – tikino V. Tomaševskis.

I. Šimonytė: Vyriausybė imasi G. Kirkilo išbandyto pokšto

I. Šiaulienė, paklausta apie vaiko pinigų didinimą, tikino neturinti dėl to priekaištų Vyriausybei, nors anksčiau „socialdarbiečiai“ piktinosi, kad minėta išmoka nedidinama tiek, kiek nori partija.

„Jie negalėjo priimti a priori kitokio sprendimo, kol Seime nėra priimti nei Transporto arba vadinamasis ekologinis įstatymas, nei turto, nei balsuota dėl bankų, prekybos tinklų mokesčio. Sudėjus tą sumą, padengiami vaiko pinigai, ką siūlėme, tai yra 70 eurų“, – tikino valdančiųjų atstovė.

V. Tomaševskis ir A. Širinskienė savo ruožtu aiškino, kad kai kurie mokestiniai įstatymai Seime stringa dėl opozicijos veiksmų.

„Mokesčiai yra opozicijos užvelti, kada patys pasiprašo ekspertinio vertinimo ir valdybos posėdis yra šaukiamas, o opozicijos lyderis neateina“, – tikino A. Širinskienė.

LSDP vadovas G. Paluckas, prisiminęs apie protestuojančias profesines sąjungas, ragino valdančiuosius trečią kartą nelipti ant to paties grėblio.

„2017 metais – nacionalinis susitarimas, 2018 metais – nacionalinis susitarimas, lūkesčiai į priekį, algos prižadėtos į priekį kokios tik nori, kurios jau praėjusiais metais ir šiemet išprovokavo streikus. Dabar dar kartą išdalinti pinigai į priekį, neturint pajamų plano“, – apie duotus įsipareigojimus profesinėms sąjungoms valdantiesiems priminė G. Paluckas.

Konservatorių frakcijos atstovė I. Šimonytė teigė mananti, kad valdančioji koalicija, išdalinusi pažadus dėl didinamų algų ir išmokų, panašu, elgiasi taip, kaip anksčiau yra pasielgęs Gediminas Kirkilas, kuomet vadovavo Vyriausybei.

„Vyriausybė imasi tokio G. Kirkilo išbandyto pokšto, kuris vadinasi „mes padidinsime pajamas nuo kitų metų rugsėjo 1-os, susimažinsime sau biudžeto poreikį ateinantiems metams taip, kad kažkaip išvairuotumėme į tą deficitą“, bet 2021 metais kažkam reikės tą sąskaitą apmokėti už visus keturis ketvirčius“, – akcentavo parlamentarė.

A. Širinskienė ramino, pabrėždamas, kad, jei opozicija netrukdys, mokestiniai įstatymai bus priimti ir lėšų pakaks visiems poreikiams.

G. Paluckas, kalbėdamas apie valdančiųjų planuojamą bankų apmokestinimą, tikino, kad jie vengia pripažinti labai pavojingą tendenciją.

„Atmetate faktą ir tendenciją, kad per septynerius metus Lietuvoje dvigubai ar net daugiau sumažėjo bankų. Kodėl? Todėl, kad vieni bankrutavo, kiti dėl kitų priežasčių išėjo. Kiek atėjo bankų į Lietuvą? Nė vieno“, – perspėjo socdemų lyderis.

Kodėl protestuoja profesinės sąjungos?

Frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas V. Kamblevičius dėstė manantis, kad už pastaruoju metu vis dažniau protestuojančių profsąjungų gali kyšoti politikų ausys.

„Pačios stambiausios mūsų partijos turi kiekvienoje srityje po profsąjungą. [...] Jie dirba normaliai, jie išnaudoja situaciją“, – komentavo politikas.

G. Paluckas replikavo, kad žmonės protestuoja iš tikrųjų dėl to, kad jie mato, jog valdantieji nevyko duotų įsipareigojimų. LLRA lyderis V. Tomaševskis savo ruožtu tvirtino, kad valdančioji koalicija, didindama algas, siekia spręsti problemas, kurių buvusios valdžios nesprendė daug metų. LSDP pirmininkas G. Paluckas, atsakydamas V. Tomaševskiui, pažymėjo, kad, nors valdantieji ir didina alga, finansinė nelygybė nemažėja.

„Bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojami daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, dar nepasiekė prieškrizinio lygio, jiems krizė dar nepasibaigė“, – perspėjo G. Paluckas.

„Socialdarbiebė“ I. Šiaulienė patikino, kad finansinė ir socialinė nelygybė tarp atskirtų visuomenės grupių išsivystė dėl to, kad į poreikius nereaguota adekvačiai nuo seno. Šiuo metu, anot jos, patenkinti visų poreikių tiesiog nepakanka lėšų.

„Iš karto nėra šiai dienai tiek finansų, kad mes galėtumėme atsispirti ir visiems iki atitinkamo lygmens imti ir pakelti (algas – LRT.lt)“, – tikino Seimo narė.

Parengė Gytis Pankūnas.