Lietuvoje

2019.12.03 10:29

Nuo estų dar atsiliekame, bet Lietuvos moksleivių žinios gerėja

atnaujinta 11.50
Modesta Gaučaitė, LRT.lt, BNS2019.12.03 10:29

Lietuvos 15-mečių mokymosi rezultatai, nors nežymiai, bet gerėja, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenys. Lietuva dar šiek tiek atsilieka nuo EBPO vidurkio, tačiau moksleivių rezultatai lenkia tyrimo, atlikto prieš keletą metų, rodiklius. Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjimas leido priartėti prie EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę, kaip Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, JAV.

Iš viso tyrime dalyvavo 79 šalys, kurių dalis priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), kitos yra partnerės. Antradienį pristatyti 2018-aisiais atlikto tyrimo rezultatai.

Ministras Algirdas Monkevičius kalbėjo, kad anksčiau buvo svarstoma, ar Lietuvai naudinga dalyvauti tokiuose tyrimuose.

„Reikalingas toks kompasas, tokie tyrimai, padeda orientuotis, pažiūrėti, kokie vaikų pasiekimai ne tik šalies viduje, bet ir kitų šalių kontekste. Tie tyrimai yra įvertinti, į juos reikia orientuotis“, – antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Anot A. Monkevičiaus, šiuo metu svarbiausia yra mažinti mokinių atotrūkį ne tik tarp miesto ir kaimo mokyklų, bet ir tarp mokyklų, esančių tose pačiose savivaldybėse.

„Turbūt svarbiausia, kad tie rezultatai patvirtina, kad pagrindinės priemonės į pokyčius nutaikytos gera linkme. Ką mes norėtume pakeisti? Matome, kad tiek skaitymo, tiek matematikos ar gamtamokslio, tiek kiti duomenys paliudija, kad nesame beviltiški“, – žurnalistams sakė ministras, pridurdamas, kad visgi norime būti čempionais, todėl su tokia situacija susitaikyti nereikėtų.

A. Monkevičius kalbėjo, kad reikia daugiau ambicijų. Jis teigė, kad gerų pavyzdžių gausu, jų yra net ir kaimiškose vietovėse. Anot ministro, reikia rasti būdus, kaip motyvuoti mokinius, nes berniukams ir mergaitėms gali reikėti skirtingų motyvavimo metodų.

Ministras taip pat teigė lankęsis ir mokyklose, kurioms reikia ypatingos pagalbos, bet pabrėžė, kad yra ir mokyklų, kurių rezultatai galėtų lenkti geriausias tyrimo šalis: „Ir tai yra ne elitinės mokyklos, ne tos, kurios atsirenka geriausius mokytojus ir gabiausius vaikus, bet tai yra mokyklos, kuriose puiki vadyba, puikūs mokytojai, gera motyvacija, sutelkta bendruomenė.“

Rezultatai gerėja

Kaip rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatyto tyrimo rezultatai, Lietuvos moksleivių rezultatai skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslio raštingumo srityse šiek tiek atsilieka nuo EBPO vidurkio. Visgi, palyginti su anksčiau vykdytais tyrimais, Lietuvos 15-mečių rezultatai augo.

Pavyzdžiui, vertinant skaitymo gebėjimus, geriausius rezultatus demonstruoja Kinijos moksleiviai. Jie surinko 555 taškus, tačiau šie rezultatai pateikiami tik iš keturių šios šalies miestų. Tarp geriausių rikiuojasi ir tokios šalys, kaip Kanada, Suomija ir kaimyninė Estija. Prasčiausi skaitymo rezultatai užfiksuoti Filipinuose.

Skaitymo gebėjimų EBPO vidurkis yra 487 taškai. Lietuva nuo vidurkio atsilieka 20 taškų. Įvertinus šalies 15-mečių skaitymo gebėjimus nustatyta, kad Lietuva surinko 467 taškus. Taip ji aplenkė 40 šalių, bet atslieka nuo 28. Lietuva yra 29-36 pozicijoje, kartu su tokiomis šalimis kaip Rusija, Italija, Slovakija, Izraelis ir t.t.

Kiek mažiau Lietuva nuo vidurkio atsilieka kalbant apie matematinį raštingumą. Šioje srityje EBPO vidurkis yra 489 taškai, o Lietuvos 15-mečiai surinko 481 tašką. Panaši situacija ir kalbant apie gamtamokslį raštingumą, kur EBPO vidurkis taip pat yra 489 taškai, o lietuvaičiai surinko 482 taškus.

Matematika yra ta sritis, kurioje turime didžiausią dalį mokinių, kurie parodė aukščiausius rezultatus (8,4 proc.), o bazinio lygmens nepasiekusių dalis nežymiai sumažėjo (nuo 26,3 proc. iki 25,6 proc.).

Lietuvos mokinių matematinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 41 šalies, o žemesni – už 30 šalių. Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo Liuksemburgo, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Rusijos, Vengrijos ir JAV. Kartu su šiomis šalimis Lietuva yra 32–37 pozicijoje iš 79.

Panaši situacija ir kalbant apie gamtamokslį raštingumą, kur EBPO vidurkis taip pat yra 489 taškai, o lietuvaičiai surinko 482 taškus.Lietuvos mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 44 šalių, o žemesni – už 29 šalių. Lietuva kartu su Ispanija, Vengrija ir Rusija užima 30–33 poziciją iš 78.

Ir nors Lietuvos moksleiviai keliais balais atsilieka nuo vidurkio, pasak EBPO PISA valdybos narės Ritos Dukynaitės, mūsų šalies moksleivių rezultatai šiek tiek pagerėjo. Pavyzdžiui, skaitymo gebėjimų rezultatai per pastaruosius trejus metus pakilo 4 taškais, o nuo 2009-ųjų – aštuoniais taškais.

Vertinant matematinio raštingumo gebėjimus matyti, kad Lietuvos rezultatai nuo praėjusio tyrimo pakilo 3 taškais, o nuo 2009 metų rezultatai iškilo stabilūs. Kalbant apie gamtamokslį raštingumą matyti, kad moksleivių rezultatai paskutinio tyrimo ciklo metu kilo septyniais taškais. Tiesa, anot R. Dukynaitės, nei vienas iš rodiklių pokyčių nėra statistiškai reikšmingas.

Geriausius rezultatus parodė sostinės ir didžiųjų miestų mokyklos. Ne mažiau kaip pusės sostinės ir didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) 15-mečių skaitymo gebėjimų ir matematinio raštingumo rezultatai ir ne mažiau kaip pusės didžiųjų miestų mokinių gamtamokslio raštingumo rezultatai yra aukštesni už Lietuvos vidurkį. Miestelių mokinių rezultatai artimi Lietuvos vidurkiui, kaimo mokinių – mažesni visose tyrimo srityse.

Merginoms sekasi geriau

Be to, vertinant Lietuvos moksleivių razultatus pastebėta, kad merginų rezultatai yra geresni, nei to paties amžiaus vaikinų.

R. Dukynaitė taip pat pastebėjo, kad nors berniukai vis dar „demonstruoja žemesnį rezultatą“ nei merginos, atotrūkis tarp skirtingų lyčių penkiolikmečių reikšmingai sumažėjo.

Pasak tyrimo, merginoms lengviau sekasi rasti informaciją, ją apmąstyti ir suprasti. Anot mokslininkų, Lietuva nėra išimtis, nes visose tyrime dalyvavusiose šalyse mergaičių skaitymo gebėjimai aukštesni, nei vaikinų.

„Net 25 proc. daugiau vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas, 19 proc. vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos ir 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo“, – Lietuvos duomenis apibendrino R. Dukynaitė. Pasak tyrėjų, bent penktadalis merginų nurodė, kad skaitymas joms yra vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų.

Prie rezultatų prisideda ir religija

ŠMSM ministro paklausus, kodėl vis dar atsiliekame nuo Estijos, jis kalbėjo, kad reikšmės rezultatams turi ir tai, kaip įveikiama baimė ir sukuriamas pasitikėjimas. A. Monkevičius sakė, kad įtakos turi net ir tai, kokioj religinėje aplinkoje vaikai auga.

„Skandinavų pavyzdys visada susijęs, kaip rodo sociologiniai tyrimai, su charakteriu, kurį lemia net ir religijos forma. Mūsų visuomenė formavosi kaip katalikiška ir mes esame tame katalikiškų šalių klube beveik. Galbūt čia ir yra tas protestantiškas charakteris – nebijoti, veikti ryžtingiau“, – sakė ministras, ragindamas mokyklas turėti daugiau ambicijų. Pasak jo, siekis yra būti geriausiais Baltijos regione.

R. Dukynaitė kalbėjo, kad tyrimo metu buvo vertinamos ne tik 15-mečių teorinės žinios, bet ir dalykai, reikalingi kasdieniam gyvenimui. Tyrimo metu vertinti vaikų skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslis raštingumas. Mokiniams tyrimo metu duota spręsti kognityvines užduotis, taip pildytas klausimynas. Klausimyną pildė ir mokyklų vadovai.

Tyrime dalyvavo mokyklos, kuriose mokoma lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis. Iš viso į tyrimą įtrauktos 364 mokyklos, kuriose mokosi apie 6,8 tūkst. mokinių. Daugiausia mokinių, apie 68 proc., buvo iš gimnazijų, o tyrime dalyvave mokiniai daugiausia buvo devintų klasių mokiniai.

PISA tyrimas – tai EBPO kas trejus metus atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas. Lietuva jame dalyvauja nuo 2006 m. Tiriamos privalomos sritys: skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas, gamtamokslinis raštingumas, taip pat pasirenkamos mokinių ugdymo sritys: problemų sprendimas, finansinis raštingumas.