Pacientų žalos atlyginimo įstatymas dar neįsigaliojo, tačiau aiškėja, kad jo negana. Įstatymu esą išspręsta tik finansinė pusė, tačiau jis iš esmės nekeičia Lietuvoje vyraujančios klaidos kultūros. Nepaisant to, kad klaidą padaręs medikas nuo sausio iš savo kišenės žalos nedengs, liko baimė pripažinus klaidą netekti licencijos.
Seimas praėjusią liepą priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kuriuo patvirtinta nauja žalos atlyginimo pacientams tvarka. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė sako, kad įstatymas daugiau orientuotas į pacientus, tačiau visiškai neišspręstas pagalbos medikui klausimas.
„Pacientų žalos atlyginimo įstatyme nėra numatyta, kaip padėti medikui. Ten yra numatyta, kad pacientas, kuris patyrė žalą, gauna tam tikrą kompensaciją, apeidamas teismus. Jeigu jis nesutinka, jis gali kreiptis į teismą. Įstatymas labiau orientuotas į pacientą. Žinoma, dalis jo yra orientuota ir į gydytoją, kad nereikės iš jo kišenės išieškoti šitų sumų, bet čia yra tik materialūs dalykai.
Mes kalbame apie psichologinius dalykus, psichologinį klimatą ligoninėje. Reikia suprasti, kad medikas, pripažinęs savo klaidą, rizikuoja netekti licencijos. Iš karto suponuoja į tai, kad mes tas klaidas turime slėpti ir jos kartosis. Bet kiekvieną klaidą mes turime išaiškinti ir ieškoti sprendimų“, – sako A. Kubilienė.
Insultą sukėlusi gydytoja: „Maniau, kad karjera baigėsi“
Penktadienį Seime surengtoje viešoje diskusijoje su medikų bei pacientų atstovais aptarta, kokia pagalba gydytojams ir slaugytojams klaidos atveju turėtų būti teikiama ir kokia yra užsienio šalių praktika. Kaip didžiausia siekiamybė pristatyta Jungtinės Karalystės (JK) sveikatos priežiūros sistemoje vyraujanti klaidos kultūra.
Diskusijos pradžioje parodytas 14 min. trukmės gydytojos Linos Grauslytės birželį skaitytas pranešimas apie jos asmeninę patirtį vienoje JK ligoninių. Anesteziologe dirbanti gydytoja papasakojo, kad po trijų mėnesių darbo ligoninėje į intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas pacientas su dideliu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Pacientas buvo šoke, priešmirtinėje būklėje. Situacija gydytojai įtampos nekėlė, ji buvo matyta ne kartą ir kaip elgtis tokiu atveju – Lina puikiai žinojo. Tačiau jau kitą dieną paaiškėjo, kad vaistai suleisti kateteriu ne į stambiąją kaklo veną ir į širdį, o į miego arteriją.
„Prie manęs prieina naktį intensyvios terapijos skyriuje dirbęs rezidentas ir sako, pameni tą pacientą, kur tau atvežė vakar? Jeigu klausia, ar pameni, reiškia, kažkas buvo blogai. Šalia tos venos, per kurią aš vedu kateterį į širdį, eina kita kraujagyslė – miego arterija, kuri suteikia visą kraujotaką smegenims. Geriausiu atveju aš padariau piršto storio pažeidimą vienoje stambiausių arterijų, ir tam žmogui reikės gyvybei grėsmingos operacijos klaidai sutvarkyti. Blogiausiu atveju dėl mano paskirtų vaistų į šitą kateterį aš jam sukėliau globalų visos vienos smegenų pusės insultą, po kurio jis tikrai numirs“, – pasakojo L. Grauslytė.
Suvokusi, kokią klaidą padarė, gydytoja buvo pasiruošusi krautis daiktus namo į Lietuvą ir karjerą baigti parduotuvės kasoje. Tačiau JK egzistuoja požiūris, kad klaidos nutinka ir jos nutinka visiems, taip pat ir gydytojams. JK klaidą padaręs gydytojas pirmiausia privalo užpildyti dokumentus, kur detaliai nurodo, kas, kada ir kodėl nutiko. Po to situacija aptariama su intensyvios terapijos konsultantais, tačiau pirmiausia, ko jie teiraujasi klaidą padariusio gydytojo – kaip jis jaučiasi. Taip pat gydytojai buvo nurodyta pažadinti iš komos pacientą ir nustatyti, kokio dydžio insultą ji šiam žmogui sukėlė. Galiausiai – klaidą padaręs gydytojas pats turi susisiekti su paciento artimaisiais ir jiems paaiškinti, kas ir kodėl nutiko.
„Čia nebuvo galimybės sakyti įvyko komplikacija. Aš turėjau pasakyti – aš padariau, aš sukėliau tokį pavojų, jūsų artimasis gali dėl to žūti. Kai aš su jais atsisėdau viename kambaryje – man buvo visiškai tuščia galvoje. Nežinojau, nuo ko pradėti, kaip viską pasakyti, nenorėjau vos atsisėdusi apsiverkti prieš juos“, – pasakojo L. Grauslytė.
Po pokalbio su artimaisiais vyko dar vienas susitikimas su ligoninės konsultantais, kurie paprašė gydytojos pakomentuoti klaidą ir pasakyti, ką ji kitą kartą darys kitaip, ką ligoninė gali padaryti, kad ateityje niekas iš įstaigos personalo tokios klaidos nebepakartotų. Visos procedūros JK ligoninėse atliekamos pagal tą patį standartą, kiekvienas žingsnis detaliai aprašytas. Po pokalbių į procedūros, kurią atlikdama gydytoja padarė klaidą, aprašą buvo įtraukti papildomi saugikliai, kad aprašu besinaudojantys gydytojai tokios klaidos nepakartotų.
L. Grauslytė po incidento nebuvo viešai nulinčiuota, išsaugojo darbo vietą. Tik kitą kartą, kai jai reikėjo atlikti tą pačią procedūrą, šalia jos stovėjo kitas gydytojas. Ne todėl, kad ligoninė nebepasitikėtų gydytojos kompetencija – dėl to, kad pačios gydytojos tikėjimas savimi yra susvyravęs ir ji šalia kompetentingo kolegos jaučiasi drąsiau.
„Tas atvejis, neminint mano asmeninių duomenų, buvo viešai aptartas ligoninės susitikime. Man apie tai niekada daugiau nebuvo priminta, nebuvo rodoma pirštais. Po 3-4 mėnesių nuo šio įvykio mane paaukštino pareigose. Niekam niekada ir niekaip tai neužkliuvo. Tiesiog, įvyko klaida, suradome, kaip to būtų galima išvengti ateityje. Tačiau noriu pabrėžti, kad klaidos kultūra nėra dar vienas patogumo įdiegimas medikui. Tai reiškia, kad yra sistema, kuri turi saugiklius, kad kiekviena klaida nesibaigtų tragiškai“, – pasakojo L. Grauslytė.
Klaidų padeda išvengti standartizuoti aprašai
Viena paskutiniųjų medikų klaidų, plačiai nuskambėjusių žiniasklaidoje – Kauno klinikų atvejis, kai slaugytoja vietoje vaistų paauglei sulašino dezinfekcinio skysčio. Kauno Anesteziologijos klinikos slaugos vadovė Daiva Didvalė patikino, kad klaidą padariusi slaugytoja tęsia darbą klinikose. Nepaisant klaidos, medikė apibūdinama kaip kompetentinga, ilgametę patirtį turinti slaugytoja.
Po klaidos išlaikyti kompetentingą specialistą Kauno klinikoms padėjo į JK modelį panaši įdiegta klaidų registravimo sistema. Šios iniciatyvos prieš metus ėmėsi viena Kauno Ansteziologijos klinikos jaunų gydytojų grupė, kurioje dirbo ir L. Grauslytė. Klinikos gydytoja anesteziologė-reanimatologė Vilma Traškaitė sakė, kad dalis kolektyvo klaidų registro atsiradimą sveikino, kiti į sistemą žvelgė kaip į priemonę skųsti kolegas. Šio požiūrio ir po metų daliai ligoninės medikų sunku atsisakyti.
Registruojamos klaidos Anesteziologijos klinikoje aptariamos kartą per dvi savaites, ieškoma būdų, kaip nurodytus atvejus būtų galima išspręsti, kad tai nepasikartotų ateityje.
Visgi pavienės iniciatyvos, net ir įsigaliojus pacientų žalos įstatymui, nėra pakankamos. Gydytojai kelia klausimą, kad būtina parengti nacionaliniu mastu procedūrų aprašą bei klaidų registrą.
Anesteziologe tiek Lietuvoje, tiek JK dirbanti Ieva Norkienė dalyvauja ir nacionaliniuose Anglijos projektuose. Vienas iš paskutiniųjų, kurį diegė ligoninėje, susijęs su nacionaliniais standartais atliekant invazines procedūras. Visose ligoninėse diegiami vienodi standartai, kad kiekviena ligoninė šalyje turėtų vienodą aprašą ir standartą, kaip atlikti invazinę procedūrą.
Į nacionalinių saugumo standartų duomenų bazę kiekvienas intensyvios terapijos skyrius privalo pateikti duomenis, kiek pacientų numirė per mėnesį, kiek pacientų buvo paguldyta, kiek iš jų – skubos tvarka. Taip pat kiek pacientas laukė priėmimo skyriuje, kol buvo paguldytas, kiek pacientų laukia planinių operacijų, kiek tų planinių operacijų atidedama ir panašiai.
„Kai gydytojas padaro klaidą, stengiamasi kuo tiksliau įvardinti klaidos priežastį. Analizuojamas skyriaus darbas, yra galimybė palyginti klaidos dažnį, įvykio priežastis su nacionaliniais standartais, kurie laisvai prieinami visiems. Kiekvienas pacientas ar gydytojas gali laisvai internete pamatyti, kiek kokioje ligoninėje padaroma klaidų, koks yra klaidų dažnis, tam tikrose srityse galima pamatyti, kokie yra skyriaus rodikliai.
Po daugybės nepageidaujamų įvykių ar pacientų mirčių konkreti procedūra buvo sustandartizuota, pakeista, įdiegti tam tikri kontrolės mechanizmai ir dabar tų procedūrų metu atliekamos patikros ir tokiu būdu klaidų išvengiama. Ta sistema gana viską apimanti, gydytojas nelieka niekada vienas, jis turi pagalbą iš daugelio šaltinių“, – tikino I. Norkienė.
Greta galiojančių standartų šalies mastu valstybinėse gydymo įstaigose dirbantys medikai dar yra papildomai draudžiami. Draudimas visiškai padengia klaidos metu padarytą žalą.
Užsimojo kloti naujus klaidos kultūros pamatus
Už nacionalinių standartų įdiegimą pasisako ir pacientų atstovai. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas įsitikinęs, kad standartizuotų procedūrų aprašo reikia ne tik medikams, bet ir jų pacientams. Tai leistų užtikrinti visiems pacientams vienodą paslaugos kokybę, nesvarbu, kurioje šalies ligoninėje ji būtų suteikiama.
„Pacientai nėra už medicinos mistifikavimą, bet kaip vertinti faktą, kas yra kokybiška paslauga? Kokius mes standartus turime Lietuvoje? Onkologine liga sergantis pacientas Kauno klinikose bus gydomas vienaip, Santaros klinikose – kitaip. Jeigu turime standartą, mes turime mediatorių, į ką atsiremti. Mes susitariame dėl tam tikrų dalykų, kaip veiks sistema, ir žalos be kaltės modelio įteisinimas yra atspirties taškas pradėti apie tai kalbėti“, – įsitikinęs Š. Narbutas.
Visgi kuriant klaidos kultūrą Lietuvoje viena iš būtinų sąlygų pačiai medikų bendruomenei atsiverti ir nebijoti viešinti informacijos, dalintis klaidų statistika, klaidų priežastimis. Visgi medikai pripažįsta, kad prabilti apie klaidą Lietuvoje yra sunku, baiminamasi viešo visuomenės linčo. Gana giliai įsišaknijusi kultūra, kad klaidos akivaizdoje vyresnis kolega stengiasi užtarti administracijoje žodį už jo pavaldume esantį kolegą. Koncentruojamasi į bausmės vengimą, o ne į klaidos analizę, priežasties paieškas bei saugiklių kūrimą.
Kaip bus sprendžiamas klausimas Lietuvoje – paaiškės po tolesnių diskusijų. Seimo sveikatos reikalų komitetas ketina teikti diskusijų metu išgrynintus pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Reikia keisti kultūrą. Medikas labai pergyvena ir jam reikėtų padėti atsitiesti. Paskutinį atvejį prisimenant (Kauno klinikų slaugytojos klaida – LRT.lt), ką kalbėjo medikai? Kad didesnės pagalbos ko gero reikėjo pačiai medikai, nes ji dėl to išgyveno. Tai aš manau, kad atsiras ir psichologai, ir tvarka, kaip ligoninės administracija elgiasi klaidos atveju“, – sakė A. Kubilienė.
Politikė yra įsitikinusi, kad projektą pavyks įgyvendinti iki kadencijos pabaigos.
LRT primena, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą Seimas priėmė praėjusią liepą. Įstatymas įsigalios jau nuo 2020 sausio 1 dienos. Gydymo įstaigoms nebereikėtų draustis civilinės atsakomybės draudimu, pacientų patirta žala būtų atlyginama iš specialios sąskaitos. Į ją įstaigos mokėtų įmokas, analogiškas dabartinėms, pervedamoms draudimo įmonėms.
