„Bandymas aiškinti, jog nežinojo, kas vyksta jam už nugaros, atrodo truputėlį juokingai“, – reaguodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus apie tai, kad šis nežinojo apie savo gatvės asfaltavimui skiriamus pinigus, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
„Klausimas, kuo tada rūpinosi premjeras, jei jis negali kontroliuoti to, kas vyksta jo kieme“, – svarsto profesorius.
Po dešimties dienų nedarbingumo premjeras S. Skvernelis grįžo į darbą ir šiandien pirmininkavo Vyriausybės posėdžiui, kur pritarta kitų metų biudžeto projektui.
Kitų metų biudžete Vyriausybė numatė skirti daugiau lėšų medikų, pedagogų ir kultūrininkų algoms. Be to, vaiko pinigų neplanuojama didinti iki 70 eurų, kaip buvo siūloma.
VU TSPMI profesoriaus T. Janeliūno teigimu, didelis spaudimas iš visuomenės privertė Vyriausybę ieškoti galimybių bent iš dalies patenkinti jos lūkesčius.
„Mano manymu, tai yra gestas politinėms aistroms numalšinti. Nemažai pakeitimų žadama tik nuo rugsėjo 1-osios, kai Vyriausybė baigs darbą ir bus likęs mėnuo iki naujos sudarymo. Pataisytas biudžetas yra kompromisas, stengiantis nesuteikti preteksto išjudėti dar didesniems protestams, nei yra dabar“, – pažymi profesorius.
Surengtoje spaudos konferencijoje S. Skvernelis pakomentavo ir pastarųjų dienų įvykius. Vienas jų – susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas. Nors prezidentas pareiškė nepasitikėjimą susisiekimo ministru, premjeras kol kas jo atleisti neketina, esą nemato teisinio pagrindo.
„Šiandien nematau nė vieno teisinio fakto, pagal kurį būtų galima reikšti pretenzijas ministrui, kad jis turėtų trauktis“, – teigia premjeras.
T. Janeliūnas sako, kad premjeras yra tapęs šios situacijos įkaitu, kai Seimo dauguma nėra įmanoma be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ar „socialdarbiečių“ frakcijos. Pasak profesoriaus, tokį premjero sprendimą lemia noras visomis išgalėmis išlaikyti esamą koaliciją ir dėl to yra pateikiami argumentai, niekuo nesusiję su ministro atleidimu.
„Visi puikiai supranta, kad politinė atsakomybė yra esminė kiekvienam ministrui. Ne kokie nors teisiniai pažeidimai, ne nusikaltimai, kas išvis būtų protu nesuvokiama. Politinė atsakomybė yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį galima atleisti bet kurį ministrą.
Aš nepamenu situacijos, kai, prezidentui išreiškus nepasitikėjimą ministru, šis taip laikytųsi įsikibęs savo posto ir aiškintų, kad nieko neįvyko. Greičiausiai šis išbandymas baigsis ne ministro pergale, o paskutiniu prezidento žodžiu. Kuo ilgiau S. Skvernelis laikysis pozicijos, kad nieko neįvyko, kuo labiau spaus save į kampą dėl partnerių daromų klaidų, tuo jam bus sudėtingiau“, – komentuoja T. Janeliūnas.
Anksčiau atliktas 15min.lt tyrimas skelbė, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui. Spaudos konferencijoje premjeras teigė nieko apie tai nežinojęs, T. Janeliūnui tai kelia abejonių.
„Būtų keista suvokti, kad premjeras nežino, kas darosi jo kieme, ir nežino, kad šios lėšos buvo skirtos konkrečiu Vyriausybės nutarimu. Galbūt per darbų gausą ir praleido kokią smulkmeną, bet bandymas aiškinti, jog nežinojo, kas vyksta jam už nugaros, atrodo truputį juokingai. Klausimas, kuo tada rūpinosi premjeras, jei jis negali kontroliuoti to, kas vyksta jo kieme.
Manau, kad tai yra tipinis nepotizmo pavyzdys, kai bandoma pataikauti savo viršininkui. J. Narkevičius labai gerai žinojo, kam yra skiriamos šios lėšos, ir galėjo tokiu būdu pamaloninti premjerą nedidele prieškalėdine dovana“, – sako T. Janeliūnas.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
