Lietuvoje

2019.12.02 13:56

Prezidento patarėjas: neįgalieji dar susiduria su daug kliūčių

Saulius Jakučionis, BNS2019.12.02 13:56

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad neįgalieji Lietuvoje dar susiduria su daug kliūčių integruojantis į visuomenę.

„Tenka konstatuoti, kad tikrai turime daug kliūčių šiems žmonėms ir šioms visuomenės grupėms. Progreso reikia siekti tikrai daugelyje sričių“, – žurnalistams pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

Šalies vadovas su neįgaliųjų organizacijų atstovais susitiko Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse.

Pasak S. Krėpštos, švietimas ilguoju laikotarpiu būtų viena efektyviausių priemonių integruoti neįgaliuosius ir užtikrinti jų galimybes darbo rinkoje.

Anot patarėjo, reikia pasitempti „tiek teisinėje bazėje, tiek praktiniuose dalykuose“ tam, kad vaikai su negalia nebūtų diskriminuojami.

„To tikrai negali būti“, – tvirtino S. Krėpšta.

Jo teigimu, prezidentas jau ėmėsi tam tikrų pirmųjų žingsnių padėčiai gerinti – pasiūlė didinti šalpos pensijas, teikė siūlymus Socialinių įmonių įstatymui.

„Tačiau, be abejo, žvelgiant į ateitį yra labai daug kitų žingsnių, kuriuos tiek valdžios įstaigoms, tiek ir organizacijoms reikės kartu padaryti“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.

Pasak jo, prezidentas aktyviai dirbs su savivaldybėmis ir skatins spręsti neįgaliųjų problemas šiame lygyje. S. Krėpšta taip pat tvirtino, kad valdžios bei kitos organizacijos turi įsivertinti, kiek jos yra prieinamos.

„Prezidentūra taip pat pasižiūrėjo į save, padarėme tam tikrą auditą, koks yra informacijos prieinamumas, kiek šio pastato fizinis prieinamumas yra pritaikytas neįgaliesiems. Tikrai turime kur pasitempti ir per kitus metus turime tikslą pašalinti didžiausius trūkumus“, – tvirtino S. Krėpšta.

Problemų visuma

Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Dovilė Juodkaitė sakė, kad sunku išskirti vieną konkrečią bendruomenės problemą.

„Minėtas izoliacinis arba įtraukaus švietimo nebuvimas užprogramuoja visas kitas esančias problemas, tai yra ir užimtumo, (...) ir skurdo“, – kalbėjo ji.

„Yra yra visas kompleksas problemų, kur valstybė turėtų rinktis ir labai strategiškai, nuosekliai vykdant tarptautinius įsipareigojimus žiūrėti, kokia ta socialinė apsauga ir kaip žmonėms su negalia padėti būti kuo labiau savarankiškais, užtikrinant lygias galimybes ir teises“, – sakė nevyriausybininkė.

Asociacijos savarankiškas gyvenimas vadovas Ričardas Dubickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje išlieka mažas valstybės remiamų pajamų dydis, nuo kurio priklauso piniginė socialinė parama nepasiturintiesiems, tokia kaip socialinė pašalpa, būsto šildymo ar kitų išlaidų kompensacijos.

Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komiteto narys, profesorius Jonas Ruškus kritikavo Seime šiemet priimtą Socialinių įmonių įstatymą.

Iniciatoriai sako, kad naujajame įstatyme atsirado daugiau saugiklių dėl pelno, neįgaliųjų darbuotojų skaičiaus, darbo vietos išlaikymo terminų, neleidžiančių socialinėms įmonėms nepagrįstai pelnytis iš neįgaliųjų.

Tačiau kai kurie neįgaliųjų atstovai sako, kad prielaidų piktnaudžiauti išlieka, nes valstybės finansinė pagalba ir toliau skiriama ne patiems žmonėms su negalia, o įmonėms.

„Socialinių įmonių įstatymas nesudaro tinkamų sąlygų ir neįtraukia negalią turinčių žmonių į darbo rinką. Priešingai, juos dar labiau atskiria nuo darbo rinkos, nuo ten, kur dirba visi žmonės“, – kalbėjo J. Ruškus.

Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba apie 7 tūkst. neįgaliųjų. Neįgaliųjų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui valstybė per metus skiria apie 30 mln. eurų.

40 tūkst. neįgaliųjų dirba kitose įmonėse.