Lietuvoje

2019.12.04 14:02

Prieš 30 metų parašytame laiške Tomaševskis apkaltino lietuvius stumiant jį bendradarbiauti su rusais

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.12.04 14:02

Po to, kai tuometinį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą paragino nesikišti į Lietuvos problemas, Kovo 11-osios akto signataras Zbignevas Balcevičius teigia sulaukęs Valdemaro Tomaševskio laiško su priekaištais dėl tokių pasakytų žodžių. Pats V. Tomaševskis sako tokio įvykio nepamenantis ir šiuos signataro žodžius vadina bendra puolimo akcija.

Prieš 30 metų nutikę istoriniai įvykiai prisiminti LRT TELEVIZIJAI pradėjus interviu ciklą su Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarais. Kalbėdamas apie žingsnius Lietuvos nepriklausomybės link, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Z. Balcevičius sakė, kad dėl kai kurių savo pasisakymų sulaukdavo ir smerkiančių kalbų. Anot jo, vienas iš smerkiančiųjų buvo ir V. Tomaševskis.

Anot Z. Balcevičiaus, smerkiančio laiško iš dabartinio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderio V. Tomaševskio sulaukė po savo kalbos 1990 metų sausio mėnesį, kai Vilniuje lankėsi tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Signataro teigimu, susitikime jis paragino M. Gorbačiovą leisti Lietuvai pačiai spręsti problemas ir nesikišti į vidinius valstybės reikalus. Kaip sako Z. Balcevičius, tada ir sulaukė tokius jo žodžius smerkiančio V. Tomaševskio laiško.

V. Tomaševskio kreipimąsi pateikiame šiek tiek žemiau.

„Dabar jau manęs nesmerkia niekas. Tuo metu tikrai turėjau visokių skambučių, kalbų: ką jūs čia pridarėt, kaip mes čia gyvensime. Tarp smerkiančių buvo tuometinis studentas, VISI (tuometinis Vilniaus inžinerinis statybos institutas, dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas – LRT.lt) studentas, Valdemaras Tomaševskis, kuris irgi išpeikė mane“, – LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva sakė Z. Balcevičius.

Portalui LRT.lt signataras pasakojo, kad V. Tomaševskio komentarų sulaukė po savo kalbos 1990 metų sausio mėnesį, kai Vilniuje lankėsi tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas. Pasak Z. Balcevičiaus, tada M. Gorbačiovas bandė atkalbėti Lietuvą nuo nepriklausomybės siekimo, tačiau Lietuvos komunistų partija jau buvo pasiskelbusi kaip savarankiška, vyko pasiruošimas rinkimams. Minėtame susitikime žodžio paprašė ir Z. Balcevičius.

Signataras Zbignevas Balcevičius džiaugiasi, kad Aukščiausioji Taryba sugebėjo užtikrinti tautinių mažumų teises

„Paprašiau žodžio ir pasakiau tokią kalbą spontaniškai, kad, gerbiamas Gorbačiovai, <...> čia, Lietuvoje, geriau leiskite pačiai Lietuvai spręsti šias problemas, kurios dar yra, nes jei iki šiol neišsprendei, tai ir nieko nereikia. Tada turėjau priekaištų, kodėl aš čia taip pasakiau, gavau tame tarpe laišką ir iš tuometinio studento Valdemaro Tomaševskio, kuris irgi pasmerkė mane, kodėl aš taip išdrįsau kalbėti“, – prisiminė signataras.

Anot Z. Balcevičiaus, atsiųstas V. Tomaševskio laiškas buvo išspausdintas ir laikraštyje, kurio redaktoriumi tada buvo Z. Balcevičius. Laiške signataras neva buvo kritikuojamas dėl savo pasakytos kalbos: „(Ten buvo – LRT.lt) priekaištas, kodėl aš Gorbačiovui taip padėkojau ir paprašiau, kad jis nesikištų, leistų mums patiems spręsti tas problemas“.

Signataras tvirtino, kad į šį laišką parašė atsakymą ir jį taip pat publikavo laikraštyje.

„Atsakiau, kad aš taip manau ir niekas neturėtų su kuo nors derinti, kad tai mano nuomonė, todėl ir pasakiau tokią kalbą“, – aiškino Z. Balcevičius.

Minėto įvykio nepamena

Į klausimą, ar tokį laišką rašė, V. Tomaševskis atsakė: „Kalbant apie 1990 metus, nepamenu, ar po nepriklausomybės atkūrimo polemizavau su buvusiais kagėbistais. Manau, kad pono Z. Balcevičiaus noras įtraukti mane į diskusijas apie M. Gorbačiovą yra jo bendraminčių desperatiški bandymai sustabdyti Liustracijos įstatymo priėmimą Seime, pagal kurį įslaptinti buvusi agentai KGB bus paviešinti“.

V. Tomaševskis sakė, kad tokios signataro kalbos – kerštas LLRA-KŠS, kuri pasiūlė Seimui Liustracijos įstatymo projektą. Pasak LLRA-KŠS lyderio, dėl minėto įstatymo priėmimo Z. Balcevičius nerimauja, nes neva ir pats signataras – buvęs kagėbistas.

„Po bankininkų, pašto privatizatorių, korumpuotų partijų matosi, kad ir buvusieji kagėbistai įsiliejo į bendrą puolimo akciją prieš LLRA-KŠS“, – portalui LRT.lt komentavo partijos lyderis.

Tokius V. Tomaševskio žodžius signataras Z. Balcevičius vadino „kliedesiais“ ir „nesąmonėmis“.

Anot V. Tomaševskio, būdamas studentu aktyviai įsitraukė į naujus demokratinius procesus, Lietuvos lenkų sąjungai padėjo organizuoti politines kampanijas, kartu su šia sąjunga dalyvavo Baltijos kelyje, kur pasmerkė Ribentropo-Molotovo paktą.

„Nuo 1988 metų iki nepriklausomybės atkūrimo dažnai polemizavau, tame tarpe spaudoje, su buvusiais komunistais ir kagėbistais, kadangi jie buvo ir yra mano idėjiniai priešai, o mano šeima nukentėjo nuo jų represijų“, – tikino V. Tomaševskis.

Žemiau pateikiame minėtą V. Tomaševkio kreipimąsi į Z. Balcevičių, šis laiškas buvo publikuotas 1990 metų vasario 6 dieną tuometiniame laikraštyje „Czerwony sztandar“ (dabar „Kurier Wileński“). Tuo metu Z. Balcevičius buvo šio laikraščio redaktorius. Laiškas verstas iš lenkų kalbos.

„Dialogas su skaitytoju

Laiškas redaktoriui

Esu labai nustebęs pastarųjų mėnesių „Czerwony sztandar“ „pliuralizmu“. Nenorėčiau čia kalbėti apie visą redakciją, kurią labai vertinu, tačiau manau, kad šiuo atveju vienas ar keli asmenys paralyžiavo laikraštį, todėl kalbu apie redakciją. Laikraštis tapo ne pliuralistinis, o prolietuviškas. Su lenkiškų tautinių rajonų paskelbimu laikraščio „pliuralizmas“ pasiekė apogėjų. Palaipsniui, įvairiais svarstymais, laikraštis išvystė vienareikšmę poziciją dėl tautinių lenkiškų rajonų, nepaisydamas lenkų nuomonės, visų pirma, skaitytojų, kurių interesus p. Redaktorius žada ginti kiekviena proga.

Lietuvos lenkų apklausa kuo aiškiausiai parodė, kad 80 proc. jų pasisako už autonomiją, kartu neprieštaraujant dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau p. redaktorius greičiausiai įvertino anketą kaip „Maskvos akciją“? Man įdomu, kas davė ponui įgaliojimus kreipiantis į Gorbačiovą kalbėti prieš autonomiją, gal A. Brazauskas? Esu pasipiktinęs, nes ne kartą kreipiausi dėl paramos į Maskvą, Varšuvą, net JTO! Tarp kitko, kaip ir daugelis mano kolegų ir pažįstamų.

Tai, kad ponas balsavo už savarankišką Lietuvos KP (Komunistų partija – LRT.lt), yra jūsų asmeninis reikalas ir visai nenorėčiau kištis į partijos reikalus. Tačiau kaip Lietuvos KP gali kalbėti apie pliuralizmą, dialogą, jeigu jos programoje tautiniais klausimais nedviprasmiškai kalbama apie nedalomumą ekonomikos, politikos ir kultūros klausimais. Tai reiškia, kad viskas yra iš anksto suplanuota. Suprantu tai taip, kad net lenkiška kultūra neturi teisės egzistuoti atskirai, neturi teisės į tapatybę. KPZR (Sovietų Sąjungos Komunistų partija – LRT.lt) niekada nebuvo man artima, tačiau už partiją su tokia egoistiška programa kaip Lietuvos KP niekada nebalsuočiau.

Norėčiau taip pat pateikti kelis Balcevičiaus grupės „pliuralizmo“ pavyzdžius. Tikiuosi, kad tokia formuluotė neįžeis ponų. Kitu atveju esu pasiruošęs atsiprašyti. Ponas K. Sniezko, be kita ko, pasakė: „Kad nepadarytume Vilniaus ir Šalčininkų rajonų klaidos“. Ar ponas inžinierius jau iš anksto žino, kas yra klaida, o gal ponui kažkas iš naujųjų draugų tai patarė? Asmeniškai neturėčiau drąsos taip kategoriškai vertinti veiksmų, kuriuose nedalyvavau.

Net „Pro ir Contra“ jūsų laikraščio puslapiuose pamiršo apie lenkus iš rusiškų grupių. Ar lenkai, studijuojantys rusų kalba, yra blogesni? Asmeniškai taip pat automatiškai patenku į tų „blogesnių“ lenkų grupę. O gal ir čia kažkas patarė, kur reikėtų studijuoti lenkams? Supratau, kad Lenkijoje ar lietuviškose grupėse. Tik tuomet reikėtų po žeme užkasti postulatą apie lenkišką aukštąją mokyklą Vilniuje. Z. Balcevičius jau pasiruošė kastuvą, o gal padarys tai tuo pačiu, kuriuo užkasinėjo autonomiją. Susidaro įspūdis, kad kvietimas dialogui ir susivienijimui iš redaktoriaus Z. Balcevičiaus, „Solidarumo“, o ypatingai Okinčico (Česlovas Okinčicas – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras – LRT.lt) ir „Sąjūdžio“ – tai paprasčiausias „durnių žaidimas“. Tuo „durniumi“ visada liks Vilnijos lenkai (ir kiti), nes paminėta grupė turi kozirį rusų pavidalu, kuriuo gali žaisti kiekvienoje situacijoje, o ypač tada, kai lenkai „kelia galvas“.

Šiandien reikia pagalvoti ir apie rinkimus. Lietuvos valdžia atmetė mūsų pasiūlymą dėl proporcinio dalyvavimo tarybose. Neturime kitos išeities, tik susivieniję su nelietuviška gyventojų dalimi, vykdyti rinkimų kampaniją. Ir nereikia mums priekaištauti dėl bendradarbiavimo su rusais, kadangi lietuviški veikėjai, dėl savo tautinio egoizmo, patys mus stumia tą daryti. Nematau tame tiek daug blogio. Imperialistiškai mąstančius rusus Lietuvoje galime suskaičiuoti ant rankos pirštų, o galbūt jų ir apskritai nebėra. Norėčiau, kad gerbiamoji redakcija mane suprastų teisingai. Noriai išklausysiu kontrargumentų. Tačiau manau, kad jeigu eisime „Okinčico keliu“, tai būsime pasmerkti lituanizacijai, bent jau dauguma mūsų.

Su pagarba,

Valdemaras Tomaševskis“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.