„Savaitės“ studijoje praeityje ir susisiekimo ministro, ir premjero pareigas užėmęs, dabar Seimo narys Algirdas Butkevičius.
– Šią savaitę streikai, mitingai, akcijos. Kodėl? Jūs esate valdančiosios koalicijos narys visą kadenciją dėl tos koalicijos, net ir partiją, galima sakyti, praradote, tai turite prisiimti atsakomybę ir pats.
– Taip, tikrai aš partiją praradau dėl to, kad tuometinis ministras pirmininkas ir dabartinis ministras pirmininkas paprašė, kad sudarytume valdančiąją daugumą ir valdančiojoje daugumoje išliktume. Tikrai tas pažadas buvo ištesėtas, bet grįžtant prie jūsų klausimo, tai noriu pasakyti, kad yra daug priežasčių, dėl ko tie mitingai vyksta.
Viena iš priežasčių – tam tikros politinės patirties stoka ir, aiškiai reikia pasakyti, kad, jeigu buvo duoti tam tikri pažadai tiek mokytojams, tiek dėstytojams, ir, jeigu tie pažadai buvo nepamatuoti, tai kažkaip reikia ieškoti tokių variantų, kaip vis dėlto tą problemą išspręsti. Gal norėjosi tiesiog užkariauti kai kurių žmonių simpatijas duodant pažadus, bet, aš manau, pažadų neįgyvendinimas atsirado ir dėl to, kad ankstesnė mokestinė reforma, jau kalbėta apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, leido platesnei grupei žmonių gauti didesnį taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), bet tai reiškia, kad tu gausi mažiau pajamų į biudžetą. Gal galėjo šitas faktorius būti neįvertintas ir kada tu gavai mažiau lėšų į biudžetą, tu negali įgyvendinti kai kurių mokytojams, gydytojams ar dėstytojams duotų pažadų.
Išgąsdinome žemės ūkio sektoriuje dirbančius darbuotojus su akcizu, tarifų didinimu dažytam kurui, taip pat buvome paskelbę, kad ir tas krosninis kuras, kuris yra dažomas raudonai, jo irgi akcizų tarifai didės. O paskui sakome, „ne“, mes atsitraukėme atgal.
Žinote, pirma informacija paskleista užsifiksuoja ir tuo pagrindu, aš manau, ir iš žemdirbių pusės mes irgi sulaukėme tam tikrų streikų, nepasitenkinimų. Ir galutinė priežastis yra, aš manau, tai, kad artėjant rinkimams kitais metais yra politinis niuansas, nuolat teikti mokestinių įstatymų projektus tikrai yra rizikinga, šiokia tokia politinė savižudybė. Nenoriu kalbėti apie kai kuriuos įstatymų projektus, kurie nebuvo išdiskutuoti – bankų klausimais, apyvartos prekybos tinklams klausimais, kurie tikrai yra neparuošti.
– Aš kuo toliau jūsų klausau, tuo labiau man kyla klausimas, tai visa tai, ką jūs dabar sakote – buvęs pats finansų ministras, esate valdančiosios koalicijos narys, buvęs premjeras – tai klausėsi kas nors jūsų, kalbėjote, sakėte nors vienu klausimu?
– Aišku, pirmiausia yra didžiulė klaida, tai, ką aš pakartosiu – nė vieno susitikimo valdančiojoje daugumoje nebuvo, aptariant visus šituos mano paminėtus klausimus. Sako, buvo lyg ir dvi frakcijos susitikę, bet kad keturios frakcijos, kurios sudaro valdančiąją daugumą – nebuvo nė vieno pasitarimo. Nesikalbėjimas yra viena pagrindinių priežasčių dabartinio chaoso.
– Dabar kita istorija – kas atsitiko su ministru, susisiekimo ministru. Jūsų vadovautoje Vyriausybėje, aš paskaičiavau, irgi buvo trys ministrai, kuriems teko pasitraukti labai panašiomis aplinkybėmis. Tai buvo Birutė Vėsaitė, Rimantė Šalaševičiūtė ir Vigilijus Jukna. Tada prezidentės kritikos jie visi sulaukė ir turėjo pasitraukti. Tai aš noriu jūsų paklausti, ar įmanomas darbas ministerijoje ir Vyriausybėje, kai prezidentas ne šiaip kritikuoja, bet atviru tekstu pasako, „traukis“?
– Ne, aš neįsivaizduoju, kaip ministras toliau galės dirbti, jeigu jis planuoja šitą darbą.
– Aš suprantu jis planuoja ir jį palaiko ne tiktai jo partija, bet ir valdančioji didžioji partija, t.y. valstiečiai žalieji.
– Ir aš manau, kad buvo valdančiojoje daugumoje didžiausios frakcijos, nenoriu kritikuoti, nes labai kai kas jautriai reaguoja, bet skubotas padarytas pareiškimas prezidento atžvilgiu.
– Jūs turite galvoje, kai pasakyta, kad prezidentas neturi patyrimo?
– Taip, kad neturi patyrimo, ir kad jisai lyg ir neturėtų teisės daryti tokių pareiškimų, išreikšti savo nuomonę. Aš manau, kad šitas pareiškimas buvo padarytas. Aš 100 procentų negaliu garantuoti, bet kiek aš turiu informacijos, kaip Seimo narys iš jo kai kurių komandos žmonių – buvo sutarta, kad jis penktadienį susitiks su premjeru, kiek turiu informacijos netiesiogiai, ne iš prezidento lūpų, jisai buvo pasiruošęs premjerui pasakyti, kad toliau susisiekimo ministras negali eiti šių pareigų.
Kai penktadienį nesusitiko, aš manau, jis padarė šitą pareiškimą. Dabar aš R. Karbauskio vietoje ir V. Tomaševskio vietoje tai būčiau pirmiausia paskambinęs prezidentui, būčiau paprašęs susitikimo ir nėra čia tragedijos jokios, koalicijos griūties, išsiaiškinti dėl kokių priežasčių, nors tikriausiai žino dėl kokių priežasčių, pasitikėjimą prarado, ieškoti gal kito žmogaus iš tos pačios partijos, bet mažinant įtampą ir randant tam tikrų kompromisų. Na, žinote, nepakeičiamų nėra.
– Bet aš taip suprantu, kad ir jūsų premjero patirtis sako, kad negali J. Narkevičius delsti, jis tiesiog turi nekalbėti apie kažkokias konsultacijas su savo partija ir su partneriais, t.y. ir su jumis šiuo atveju, nes jūs irgi partneriai esate. Tai nėra į naudą ne tik jam pačiam, bet ir valstybei, ir Vyriausybei?
– Aš galiu pasakyti, jeigu tokia situacija bus ir toliau, ta įtampa tarp valdančiosios daugumos su prezidentu, tiek ir tarp Vyriausybės ir prezidento didės. Ir jau iš politinės patirties galiu pasakyti, kad nė vienas ministras, nė vienas premjeras prezidento neįveikė. Galėčiau daug pavyzdžių pateikti: A. Brazausko ir A. Šleževičiaus, prezidento V. Adamkaus ir G. Vagnoriaus taip pat tikriausiai atsimenate ir t.t. Ir aš iš savo praktikos galiu pasakyti...
– Ir jums prezidentės D. Grybauskaitės nepavyko įveikti.
– Šiandien, jau praėjus kuriam tai laikui... Gal reikėjo kai kuriais momentais irgi paieškoti, ypač artėjant rinkimams, sąlyčio taškų. Ypač kas įvyko dėl Darbo kodekso. Taip, buvo užsispirta tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, bet galutiniame rezultate Seimo rinkimuose, aš manau, kad Socialdemokratų partija toje kovoje prarado kokius keturis procentinius punktus.
– Aš dar noriu jūsų paklausti štai apie ką. Kiek dėl šitų streikų, visų mitingų, neramumų dėl paties ministro J. Narkevičiaus, turiu galvoje veiklos, atsakomybės turi prisiimti konservatoriai? Jūs suprantate, kodėl aš to klausiu?
– Nesupratau truputį.
– Net nesupratot?
– Nesupratau, kur šaknys?
– O šaknys yra ten, kad visą laiką R. Karbauskis sako, opozicija ir konkrečiai konservatoriai trukdo, jie paveikė prezidentą, prezidentas jų paveiktas paliepė ministrui trauktis, tai jie trukdo mums dirbti ir priiminėti teisingus sprendimus. Tai aš noriu jūsų paklausti kaip koalicijos partnerio, kiek jums trukdo konservatoriai, kiek jie turi prisiimti atsakomybės?
– Žinote, aš labai gal paprastai atsakysiu: neatsimenu autoriaus, man labai patinka šita mintis ir aš esu užfiksavęs savo pasąmonėje, kad išmintingi žmonės bando įveikti save ir kovoti su iškilusiomis problemomis, kvailiai nori užkariauti pasaulį arba ieško kaltų kitur.
Opozicija tam ir yra opozicija kritikuoti valdančiąją daugumą. Aš galiu pasakyti, šita opozicija, kuri yra dabartiniame Seime, išėjus A. Kubiliui ir poniai R. Juknevičienei į Europos Parlamentą, jos kompetencija arba kritika valdančiosios daugumos atžvilgiu susilpnėjo. Ir čia reikėtų pirmiausia viduje išspręsti problemas ir turėti minty, kad opozicija visą laiką kritikuos, opozicija visą laiką reikalaus, kad kai kurie ministrai atsistatydintų, ir jiems dabar sudarytos idealios sąlygos, ypač šiuo metu, kai yra daug chaoso valdančiosios daugumos tarpe. Tai šitą klausimą ji labai gerai išnaudos, aš manau, ir ateityje išnaudos. Jie ruošiasi ateinančiais metais Seimo rinkimams ir manau, kad kova tik stiprės, bet nesilpnės.
– Ačiū jums labai.
