Lietuvoje

2019.11.30 17:12

Gaisras atskleidė paslaptis – taršių chemikalų galima rasti ir kituose pastatuose

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.30 17:12

LRT kalbinti chemikai pastebėjo, kad po gaisro Alytuje piene rasti dioksinai negalėjo susidaryti degant tik padangoms – liepsnoti galėjo ir nuo sovietmečio užsilikę chemikalai. Šitaip užterštų vietų Lietuvoje gali būti ir daugiau – net ir sostinės centre.

Čia buvusios sovietinės gamyklos paverstos loftais. Geologai pastebi, kad ten dažnai neatlikti net ir elementarūs grunto užterštumo tyrimai. Tai leido įstatymų spragos.

Sovietmečiu Vilniaus naujamiestyje veikė įslaptinta radiotechninių matavimo prietaisų gamykla. Joje tuo metu dirbusieji pasakoja, kad cechų oras buvo pritvinkęs cheminių medžiagų, o aplinka – sunkiųjų metalų dalelių. Jos, sako ekspertai, iš grunto savaime nepasišalina.

Dabar čia – butai, restoranai ir biurai.

„Tyrimai, grunto užterštumo tyrimai visai nebuvo atlikti. Teritorija suskaidyta į daug sklypų, ji priklauso daug savininkų. Per konstrukcijas galėjo tekėti teršiančios medžiagos, kurios jas galėjo užteršti. Tiesiog, neatlikus tyrimų, tu to negali žinoti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė geologas Gediminas Čyžius.

Sunkiųjų metalų ir naftos produktų pėdsakų gali būti užsilikę ir sienose. Tačiau buvusių gamyklų konstrukcijų, ten įkuriant butus, tirti neprivaloma.

„Yra lakių visokių organinių junginių, gamyboj jos tikrai buvo naudojamos gana plačiai, tai jos gali garuoti, patekti ir užteršti patalpų orą“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.

G. Čyžius komentavo, kad yra nustatytas ilgalaikis sunkiųjų metalų ir naftos produktų poveikis sveikatai. Pasak jo, tai – kancerogeninės medžiagos, ilgainiui galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

Keičiant žemės paskirtį iš pramoninės į gyvenamąją, privaloma atlikti grunto tyrimą, ir jei šis užterštas – gruntą pakeisti. Čia – jokio tyrimo nė neatlikta, sakė geologas: „Visi aplinkiniai pastatai, visi aplinkiniai kiemai dėl grunto užterštumo nebuvo tirti. Tai lygiai taip pat logiška, kad jie nebuvo valyti.”

Įstatyme yra spragų. Butai gali būti parduodami kaip kūrybinės dirbtuvės. O šios priskiriamos pramonės objektams, nereikia keisti žemės paskirties, o šeimos tada gali atsikraustyti ir be jokių grunto tyrimų.

„Teritorija turi būti išvalyta, turi būti pateikti tyrimai, kad toje teritorijoje yra saugu gyventi ir statyti būstus. Tik tokiu atveju yra išduodami leidimai statybai”, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Geologijos tarnybos atstovė Virgilija Gregorauskienė tai vadino manipuliacija. Būtent geologijos tarnyba nustato, ar teritorija tinkama gyventi. PO grunto tyrimo. Tačiau grunto keitimas, jeigu taršos normos viršijamos – brangus. Todėl šiuose aplinkos ministerijos įsakuose nekilnojamo turto vystytojai randa spragų, kaip taršos tyrimo išvengti.

„Ne mano kompetencijoje komentuoti įstatymo spragas. Bet kiek susidūriau, jų yra ne viena, ne dvi ir ne trys. Jų yra daug. Ir kiekvienas traktuoja taip kaip jam yra patogu. Kiekvienam judesiui įstatymo neparašysi. Reikia vadovautis sveiku protu. Bet kad... jo kas kartą vis mažiau ir mažiau mūsų šalyje“, – kalbėjo V. Gregorauskienė.

Ne visi nekilnojamo turto plėtotojai vengia taršos tyrimų ir gyvenamos aplinkos valymo sąnaudų, pabrėžia ekspertai. Tačiau apeiti įstatymą kelių yra.

Plačiau – Augustino Šemelio reportaže nuo 5.46 min.

Žinios. Chemikai: Alytaus piene dioksinai galėjo atsirasti ne tik nuo degančių padangų