Tokie atvejai, kaip 11-mečio auklėtinio žūtis Kauno Vilijampolės globos namuose, yra netoleruotini ir rodo, kad padėtis Lietuvos globos įstaigose yra labai bloga. Taip interviu LRT RADIJUI teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos manymu, atsakomybę už įvykį ir tai, kad globos institucijų pertvarka nevykdoma, turi prisiimti visa valdančioji dauguma.
Tokie atvejai, kaip 11-mečio auklėtinio žūtis Kauno Vilijampolės globos namuose, yra netoleruotini ir rodo, kad padėtis Lietuvos globos įstaigose yra labai bloga. Taip interviu LRT RADIJUI teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos manymu, atsakomybę už įvykį ir tai, kad globos institucijų pertvarka nevykdoma, turi prisiimti visa valdančioji dauguma.
„Tai visos valdančiosios daugumos ir vyriausybės atsakomybė. [...] Kiek galima apie tai kalbėti? Problemų yra seniai. [...] O dabar vėl posėdžiaujame? Vėl kuriame komisijas? Atrodo, kad ši vyriausybė sugeba tik kurti komisijas, kalbėti, diskutuoti, žadėti. Taip, pirmiausia – žadėti ir nieko nedaryti. Svarbu tempti laiką“, – tvirtina prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, apie pertvarką reikia ne kalbėti, o ją vykdyti. Prezidentės teigimu, tam trūksta politinės valios, o kompetentingų žmonių ir pinigų pakanka.
„Tai visiškai netoleruotina po 25 metų mūsų laisvės ir 10–11 metų Europos Sąjungos narystės. Juo labiau kad tam yra ir lėšų, ir galimybių. Visą laiką trūksta politinės valios ir supratimo. Pinigų, žmonių – visko turime. Reikia valios, supratimo ir prisiimti atsakomybę, o tai turi daryti politikai“, – teigia D. Grybauskaitė.
A. Butkevičius: globos namų reformą pradėjo būtent ši vyriausybė
Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, prezidentės kaltinimai, kad vyriausybė yra neveikli ir linkusi tik kalbėti, – nepagrįsti. „Komisijos nėra sudaromos be reikalo. [...] Nežinau, kodėl apie tai kalbama. Tai – pasenusi informacija. Jeigu sudaromos komisijos, tai daroma, kad nebūtų samdomi ekspertai iš šalies. Tai darė konservatoriai bei liberalai ir mokėjo milijonus. Buvo pateiktos įvairiausios studijos, kurios šiandien Lietuvoje neįgyvendintos“, – teigia A. Butkevičius.
Jis pabrėžia, kad vyriausybė neplanuoja elgtis taip pat ir prideda, jog būtent dabartinė vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad būtų pradėta globos namų reforma. „Ši vyriausybė pradėjo atlikti šį darbą. Ši vyriausybė pradėjo ruošti teisės aktus. Ši vyriausybė nurodė visiems globos namams inventorizuoti savo turtą, teisiškai sutvarkyti dokumentus. Tai nebuvo padaryta anksčiau“, – akcentuoja premjeras.
Jis priduria, kad vaikai iš globos namų nėra paimami greičiau, nes reikia atlikti ilgai trunkantį švietėjišką darbą ir paskatinti šeimas įsivaikinti.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė: vyriausybė reformą pradėjo tik spaudžiama
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės, visišką atsakomybę už vaiko žūtį turėtų prisiimti politikai. Ji pritaria prezidentei, kad valstybėje trūksta politinės valios pradėti rimtas globos namų reformas ir prideda, kad tos valios nėra jau 25 metus.
„Kai tapome nepriklausomi, vienas iš svarbiausių tikslų buvo atsisakyti sovietinės praeities reliktų – vaikų, vaikų ir suaugusiųjų su negalia uždarymo į didžiules įstaigas. Nepaisant to, dėl ko premjeras yra teisus, tik ši vyriausybė pradėjo vykdyti reformą. Tačiau pasakyčiau griežtai, bet teisingai – ji pradėjo vykdyti reformą tik aktyviai spaudžiama“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ teigia D. Šakalienė.
Jos tvirtinimu, dar prieš trejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei parlamento susitikimuose buvo tikinama, kad globos namų reforma – sunkiai ir lėtai įgyvendinamas tikslas. „Tikrai nėra kantrybės klausytis, kad vykdoma reforma. Ši reforma pradėta vykdyti po kelių kitų labai skandalingų įvykių. Tada nevyriausybinės organizacijos [...] vaikščiojo į posėdžius ir įtikinėjo nekompetentingus politikus, kad vaikas negali gyventi įstaigoje, kad jam reikalinga šeima ir pati sistema yra absoliučiai ydinga“, – sako D. Šakalienė.
Jos aiškinimu, Lietuvoje 10 neįgaliųjų dažnai prižiūri vienas žmogus, kuris dėl tokio krūvio tiesiog neturi galimybių gerai atlikti savo darbą. Pašnekovė priduria, kad ir dabar sistema keičiama neefektyviai, o anksčiau skirti pinigai buvo iššvaistyti.
„Lietuva parengė programą, kurią vos praleido Europos Komisija, kaip ypač neambicingą, ypač silpną – per šį paramos periodą ruošiamasi tik 10 proc. sumažinti vaikų skaičių įstaigose. Ne visose įstaigose vykdoma reforma ir net neplanuojama to daryti. Dar daugiau, 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansinė parama, kuri buvo skirta šiems procesams, buvo politinės korupcijos lygmeniu iššvaistyta visai ne tam“, – teigia D. Šakalienė.
Pasak jos, parama buvo investuojama į institucinę globą, aprašant, kad buvo daromi pakeitimai, kurių iš tiesų nebuvo. Pašnekovės nuomone, didžiųjų globos namų skaidymas į mažesnes įstaigas taip pat nėra išeitis.
„Vaikas, turintis negalią, netampa nežmogumi. Negi jam nereikia šeimos? Jam reikia šeimos, todėl toms šeimoms reikia pagalbos. Ar negalima tokiam vaikui skirti dienos priežiūros, kad vakare mama galėtų jį parsivežti namo arba su juo pabūti savaitgalį? Tai – visiškai kitokia sistema. Mūsų sistema sovietinė, nes mes patys į ją žiūrime sovietiškai. Tik vaiko žūtis truputį mus sukrečia, bet ar ilgam?“ – klausia D. Šakalienė.
