Lietuvoje

2019.11.29 21:22

Sinkevičius apie Butkevičiaus planus užimti atsilaisvinusį ministro postą: aukotis nereikia, reikia dirbti

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.11.29 21:22

Naujosios Europos komisijos pirmininkė sako, kad jeigu darbą pavyks atlikti gerai, Europa per ateinančius 30 m. taps pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu pasaulyje. Taip pat lydere skaitmeniniame sektoriuje ir ekonomika, kuriai geriausiai seksis palaikyti pusiausvyrą tarp rinkos ir socialinio aspekto.

Gruodžio 1 d. oficialiai darbą pradės ir Lietuvos atstovas Europos Komisijoje Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Šiandien jis – „Dienos temoje“.

Taip pat skaitykite

– Kiek Lietuvoje, jūsų manymu, yra suprantami tie uždaviniai, apie kuriuos kalba komisijos pirmininkė ir apskritai tie prioritetai?

– Manau, tai aktualu kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei ir, be jokios abejonės, Lietuvai – taip pat. Kai mes kalbame apie ekonomiką, kuri įtraukia, kuri nekuria, nedidina socialinės atskirties, tai turbūt vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria dabar Lietuva. Kai kalbame apie klimato kaitą, tai lygiai taip pat – vienas didžiausių iššūkių. Ir net komisijos pirmininkė savo kalboje prieš parlamentą paminėjo Lietuvą kaip pavyzdį, kuri neišvengiamai susidurs, bus paveikta ir jau dabar yra paveikta Baltijos jūros kylančio lygio ir temperatūros. Tai daro įtaką, kad deja, bet mūsų žvejų laukia prastos naujienos dėl žuvininkystės kvotų. Matome, kas vyksta žemės ūkyje, tai visos tos problemos neišvengiamai yra ne tik Lietuvos, Europos Sąjungos, jos palies kiekvieną europietį.

– Bet mes turime ir kitokių pavyzdžių, pavyzdžiui, aplinkos ministrą, kuris kalbėdamas Seime yra sakęs, kad didelė dalis pasaulio nesuprastų Lietuvos, jeigu ji gamintų biodegalus iš grūdų, nes grūdai esą skiriami tik maistui ir neva nėra kitokių grūdų, kurie skiriami ir degalams gaminti.

– Biodegalai apskritai, manau, yra laikinas sprendimas, su kuriuo, sakykime, pasaulis keliavo link švaresnių degalų, nes šiandien jau Europos Sąjungoje labai dažnai keliamas klausimas: mūsų priimti sprendimai dėl biodegalų lėmė, kad yra kertami Amazonės miškai. Ten sėjama ta pati soja ir tai nulėmė didelį bioįvairovės netekimą. Mes žinome, kad tie patys miškai absorbuoja labai didelius kiekius CO2, todėl biodegalai yra tas laikinas sprendimas ir aš manau, kad pasaulis judės link elektros, link švarios energetikos, atsinaujinančių šaltinių ir vandenilis dabar tampa labai karšta tema automobilių pramonėje.

– Kalbant apie automobilius, į Lietuvą automobilių taršos mokestis ateina tokiu ganėtinai iškreiptu pavidalu, nes tai, kas siūloma dabar, turbūt sunkiai gali būti vadinama mokesčiu taršai. Ką, jūsų manymu, iš tiesų Lietuva turėtų daryti, jeigu ji nori pataikyti į Europos Komisijos pateikiamą darbotvarkę?

– Pirmas dalykas – iniciatyva, kuri turėtų atsirasti ir apie ką šiandien, beje, kalbėjo prezidentas, tai yra vis dėlto vertinti per aplinkos ir klimato kaitos prizmę priimamus įstatymus. Kiek iš tiesų jie turi įtakos vertinti, galų gale, ir mokestinius įstatymus per „teršėjas moka“ principą. Daugelis valstybių jau dabar sukasi link „teršėjas moka“ principo, surinkdami papildomas biudžeto pajamas ir taip, sakykime, rasdami galimybių netgi mažinti darbo apmokestinimą, todėl privalu žiūrėti į tas alternatyvas. Pasirengti, jeigu reikia, studijų, nes šiandien, manau, vieno svarbaus dokumento Lietuva neturi, tai yra kiek Lietuvai kainuos perėjimas būtent prie neutralios klimato valstybės. Kitos Europos Sąjungos šalys jau tai rengia.

Tikiuosi, kad Lietuva bus tarp jų, bus viena pirmųjų. Ir tai, aišku, mums leis užimti geresnes derybines pozicijas kalbant dėl Europos Sąjungos pagalbos energetikos sektoriuje, nes kalbame apie Lietuvą kaip nepriklausomą energetikoje, ypač elektros srityje, lygiai taip pat kalbame apie namų renovaciją. Žaliajame plane bus didžiulė dalis, kaip viena iš prioritetinių, būtent renovacijai, kad namai, ypač daugiabučiai, būtų energetiškai efektyvūs. Tai visa tai yra galimybės. Kaip mums pavyks jomis pasinaudoti, priklausys nuo mūsų sprendimų.

– Viename Vyriausybės pasitarime, kalbant apie principą „teršėjas moka“, esate sakęs, kad negalima per daug reikalauti iš verslo rūpintis ekologija ir tai, akivaizdu, buvo susiję ir su paties verslo pozicija, ir su verslo interesais. Kaip dabar jūs matote, ar turėsite užtektinai svertų ir paramos įtikinant verslą, kad vis dėlto reikia persiorientuoti?

– Mano pozicija dėl persiorientavimo išlieka tokia pati. Tokia pati yra ir naujosios komisijos, tam ir kuriamas tranzicijos fondas, kuris padėtų valstybėms narėms sėkmingai persiorientuoti, lygiai taip pat ir verslui. Negalime tikėtis, nors yra didžiulis pasitikėjimo mandatas, kad reikia priimti reikalingus sprendimus dėl klimato kaitos, bet juos diktuoti iš viršaus ir tikėtis, kad visi seks tuos sprendimus. Europos Sąjunga privalo užtikrinti finansavimą. Todėl kalbėjau apie valstybių narių reikalingus paruoštus planus. Valstybės narės privalo pasidaryti namų darbus, kiek kainuos perimti, perorientuoti pramonę, kiek kainuos perorientuoti energetiką, kiek kainuos pokyčiai transporto srityje ir panašūs dalykai.

Tuomet bus galima adekvačiai finansuoti valstybių narių poreikius, lygiai taip pat ir Lietuvos, todėl, manau, pirmiausia labai svarbūs tie namų darbai. O vėliau, be jokios abejonės, reikės prisidėti ir verslui iš savo pusės, ieškant netaršių sprendimų. Manau, kad labai trumpoje perspektyvoje ne tik gaminti taršiai nebeapsimokės, bet ir ta produkcija tiesiog taps nereikalinga, nepopuliari.

– Ar galėtumėte įvardyti bent apytikslę sumą, galbūt orientuojantis į kitų šalių jūsų paminėtus ir jau atliktus namų darbus, kiek gali Lietuvai kainuoti tas perorientavimas?

– Labai sunku pasakyti, yra įvairių skaičių ir dar, kaip sakiau, daugelis valstybių nėra to padarę. Kiekviena šalis narė individualiai turėtų įsivertinti. Be jokios abejonės, Lietuvai kainuos transporto sektoriaus pokyčiai, kainuos pokyčiai ir energetikos srityje. Nors mes ir padarėme visai neblogus darbus su atsinaujinančia energetika, esame vieni iš lyderiaujančių Europos Sąjungoje, tačiau tie pokyčiai vis tiek kainuos. Svarbiausia yra pramonė, turime tokių miestų, kur yra, sakykime, trąšų gamykla. Ji įdarbina mieste didelį skaičių gyventojų. Jiems persiorientuoti bus tikrai labai sudėtinga ir tai kartu programuos ir socialines problemas, privalėsime padėti ir pramonei. Privalėsime padėti lygiai taip pat ir ūkininkams, ir žvejams, kuriuos palies tie pokyčiai.

– Šiandien konferencijoje Prezidentūroje kalbėjote, kad klimato kaitos suteikia ne tik iššūkių, bet ir galimybių verslui, valstybei ir visuomenei. Ką jūs pasiūlytumėte, kokias galimybes visuomenei, kurioje dabar taikomi lengvatiniai tarifai tokiems dalykams kaip taršus kuras arba dyzelis?

– Pirmiausia, galimybė numeris vienas yra žiedinė ekonomika. Pernaudojamas, papildomas panaudojimas tų pačių resursų, tų pačių išteklių, kad ir tokiame sektoriuje kaip statybų, jau gali ženkliai sutaupyti lėšų įmonėms. Manau, tų sprendimų visi privalės ieškoti ir, galų gale, bus madinga ieškoti. Lygiai taip pat ir visuomenėje šiandien. Matome, kad dažnas išleidžia labai daug transportui, asmeniniam transportui išlaikyti, todėl labai svarbu, kad miestai užtikrintų patogų viešąjį transportą. Turi būti skatinamas netaršus transportas. Šiandien Europos Sąjunga atsakė labai aiškiai, kad visos subsidijos, jūsų paminėtos, taršiam kurui, aviacijai ar laivybos sektoriui, kurie šiandien yra labai taršūs, jų nebeliks. Atsiras papildomas apmokestinimas, todėl akivaizdu, kad sprendimus galima priimti anksčiau ir būti vieniems pirmųjų.

– Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo postas jums išvykstant lieka laisvas. Ar matote Lietuvoje žmogų, kurį ramiai sutiktumėte šitame poste ir būdamas tikras, kad jis tęs tuos darbus, kuriuos pradėjote?

– Man labai sudėtinga atsakyti į šitą klausimą, nes vis dėlto tai yra ministro pirmininko prerogatyva ir aš tikiu, kad jis ras tinkamiausią kandidatą. Manau, pirmas dalykas, kas yra labai svarbu, kad žmogus būtų matęs, žinantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkę ir Vyriausybės darbotvarkę. Būkime realistais, liko apie 9 mėn. ir jie bus labai sunkūs, nes tai rinkiminiai mėnesiai, tačiau mes dar privalome pabaigti per 16 darbų. Jie yra skirtingoje stadijoje, kai kurie baigiamojoje, kai kurie, sakykime, mažiau. Tai numeris vienas – kad žmogus greitai, efektyviai tęstų ir pabaigtų Vyriausybės programoje užsibrėžtus tikslus ir darbus. Antra, žmogui bus labai svarbu palaikymas Seime ir Vyriausybėje tarp kolegų, todėl labai svarbu, kad ateinantis žmogus sugebėtų turėti tą palaikymą, nes kitaip bus labai sudėtinga priimti reikalingus sprendimus.

– Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad jeigu reikėtų, jis pasiaukotų ir galėtų būti tuo ministru. Ar jis yra pakankamai inovatyvus tiems 16 darbų tęsti?

– Aukotis nereikia, reikia dirbti. Aš nesiimsiu vertinti nieko konkrečiai, nė vieno žmogaus, kol nėra oficialiai pateikta ministro pirmininko pavardė.

Taip pat skaitykite

– Ministeriją apskritai lyg ir planuojama uždaryti. Kaip toks ketinimas dera su jūsų kuruosiamos srities iššūkiais, įskaitant ir skaitmeninimo iššūkį Europoje?

– Tai daugiau yra pasvarstymai, bet man atrodo, kad būtų labai sudėtinga. Vienas dalykas – ir Energetikos ministerija, matant jos svarbą, jos projektus, sakykim, šiandien vienas esminių dalykų – atominės uždarymas. Lietuva derasi su Europos Komisija dėl papildomų lėšų. Ar tai reiškia, kad viceministro lygmens žmogus važiuos kalbėtis? Lygiai taip pat su Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pradėtas valstybės išteklių konsolidavimas, prijungti didžiuliai departamentai, inovacijų reforma pradėta.

Tai yra didžiulės apimties projektai. Ar jie taps antrojo plano projektais, lyginant su energetikos projektais? Būkime nuoširdūs, žmogus, kuris ateis, ateis arba galbūt iš energetikos sektoriaus, ar iš ekonomikos, ir turės vieną ar kitą preferenciją. Vadinasi, kažkas nukentės. Šiandien, manau, tokios galimybės nėra. Ateityje, uždarius atominę elektrinę, galų gale kabantis Astravo klausimas, sėkmingai pereinant prie Europos Sąjungos tikslų, žiedinės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, galbūt pasidarius studiją, būtų galima Energetikos ministeriją jungti su Aplinkos ministerija. Bent jau mano tokia įžvalga. Kiek pamenu, dariau tą analizę prieš gerus 2 m., kai buvo kalbos, kad reikėtų jungti, mažinti ministeriją.

Dienos tema. Darbą EK pradedantis Sinkevičius: Lietuvai trūksta dokumento, kuriame būtų numatyta, kiek kainuos perėjimas prie neutralios klimato valstybės