Lietuvoje

2019.12.02 05:30

Partijų rėmimo klausimas Seime praslydo nepastebėtai: įtaria, kad tai – dovana koalicijos partneriams

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.12.02 05:30

Valstybės paslaugų skaitmenizacija – vienas svarbiausių Vyriausybės tikslų, apie jį kalbama ir ministrų kabineto programoje. Vis dėlto, panašu, „valstiečiai“ apie tai pamiršta arba sąmoningai šį siekį ignoruoja, norėdami įsiteikti savo koalicijos partneriams, – parlamente po svarstymo pritarta gan netikėtam pasiūlymui, kuris ne tik prieštarauja ministerijos pozicijai, bet ir gali būti naudingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS).

Dar šių metų pavasarį Finansų ministerijai (FM) atskaitinga Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad 2019-ieji bus paskutiniai, kuomet gyventojai galės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio (iki 2 proc. – visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, meno kūrėjams ir t.t., iki 1 proc. – politinėms partijoms, profsąjungoms ir t.t.) paramai pildydami popierinius prašymus.

„Nuo 2020-ųjų prašymai skirti dalį pajamų mokesčio bus priimami tik elektroniniu būdu“, – 2019 m. balandį pranešė VMI.

Vis dėlto panašu, kad viešąsias valstybės paslaugas užsimojusios skaitmenizuoti FM ir VMI gali atsitrenkti į sieną, mat Seime lapkričio 21 dienos plenarinio posėdžio metu, kai buvo svarstomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, „valstiečių“ frakcijos atstovas Tomas Tomilinas kartu su frakcijos kolega Valiumi Ąžuolu pateikė pasiūlymą leisti gyventojams ir toliau dalį savo pajamų mokesčio paramos gavėjams skirti popierinių prašymų būdu.

Nors Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, parlamentas šiai iniciatyvai pritarė. Už T. Tomilino ir V. Ąžuolo pasiūlymą balsavo visi posėdyje dalyvavę LLRA-KŠS, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovai, didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovų. Iniciatyvą palaikė ir keli Mišrios Seimo narių grupės bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovai. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas.

Popieriniai prašymai – aktualūs koalicijos partneriams

Anot LRT.lt šaltinių, nors pasiūlymą leisti žmonėms popierinių prašymų būdu pervesti dalį savo pajamų įvairioms organizacijoms teikęs „valstietis“ T. Tomilinas akcentavo siekį didinti žmonių pilietiškumą, ši iniciatyva gali tapti tam tikra paslauga valdančiosios koalicijos partneriams LLRA-KŠS, mat ši partija daugiausiai finansinės paramos iš gyventojų sulaukia būtent per popierinius prašymus.

Apie tai, kad LLRA-KŠS daugiausia paramos gauna popierinių prašymų būdu rodo ir VMI duomenys. 2018 m. inspekcijos duomenimis, LLRA-KŠS pirmauja tarp partijų ir organizacijų pagal popierinių prašymų skirti finansinę paramą skaičių: pernai sulaukta 16 529 popierinių prašymų partijai skirti paramą, elektroniniu būtų pateikti 1453 prašymai. O štai, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sulaukė 10 544 popierinių prašymų paremti partiją pajamų mokesčio dalimi, prašymų remti konservatorius elektroniniu būdu pernai sulaukta 8542. Lietuvos socialdemokratų partijai aukoti popierinių prašymų būdu 2018 m. norėta 9542 kartus, elektroniniu būdu – 5984.

LRT.lt šaltinių teigimu, popierinių prašymų išsaugojimas gali būti naudingas LLRA-KŠS ir dėl to, kad būtent tokios formos paramos nemažai sulaukia visuomeninė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga, kurios prezidentas Michalas Mackevičius yra LLRA-KŠS frakcijos Seime narys.

2018 m. VMI duomenys rodo, kad visuomeninės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius yra septintoje vietoje tarp daugiausiai popierine forma paramą gaunančių organizacijų ir politinių partijų. Pernai popierinių prašymų suteikti paramą Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriui gauta 6745, elektroniniu būdu – 100.

I. Šimonytė mato keistus paradoksus

LRT.lt kalbinta opozicinės TS-LKD frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė niekaip nesuprantanti, kodėl „valstiečiai“ nutarė išsaugoti galimybę remti partijas, visuomenines organizacijas, pildant popierinius prašymus, kai Vyriausybė ne kartą kartojo siekianti viešųjų paslaugų skaitmenizacijos.

„Viena iš idėjų Lietuvai buvo visuotinis paslaugų skaitmenizavimas, bet čia visais požiūriais atrodo, kad žmonės elgiasi prieš savo prigimtį. Ir dar taip elgiasi pakankamai jauni, informacinių technologijų srityje raštingi žmonės, kurių negali įtarti, kad jie yra nematę kompiuterio. Tikrai negaliu niekaip, sveiku protu vadovaudamasi, paaiškinti, kodėl žalieji pasisako už tai, kad mes ir toliau naudotumėme popierių tiems dalykams, kuriems jau išties esame pakankamai įgudę naudoti elektronines priemones“, – komentavo I. Šimonytė.

Konservatorių atstovė, prisiminusi Seimo plenarinį posėdį, kuriame buvo pritarta pasiūlymui išsaugoti popierinių prašymų skirti paramą teikimą, teigė, kad idėjos autorius T. Tomilinas kalbėjo apie žmonių įtraukimą į organizacijų rėmimą, o tai, I. Šimonytės manymu, jau gali prasilenkti su įstatymais.

„Paskirta parama – nesvarbu, ar partijai, ar visuomeninei organizacijai – yra mokesčio mokėtojo laisvo apsisprendimo dalykas. Jeigu mokesčių mokėtojui kažkas neaišku, jam pagalbą turi teikti ne kažkokios mistinės organizacijos, o mokesčių inspekcija. Negali būti net regimybės, kad kažkas yra spaudžiamas arba verčiamas paskirti šią mokesčių dalį kažkokiai organizacijai. Tai jau yra mokesčių mokėtojų teisių pažeidimas ir mokesčio mokėtojo paslapties pažeidimas“, – aiškino pašnekovė.

I. Šimonytė, paklausta, ar idėja išsaugoti popierinių prašymų dėl paramos partijoms, organizacijoms teikimą gali būti užmaskuota LVŽS paslauga koalicijos partneriams LLRA-KŠS, teigė, kad to negalėtų atmesti.

„Visko gali būti, kai priiminėjamas biudžetas“, – užsiminė I. Šimonytė.

Tokius įtarimus, pasak pašnekovės, gali sustiprinti ir statistika – pačiai LVŽS gyventojai savo pajamų dalį, skirtingai negu LLRA-KŠS rėmėjai, labiau linkę skirti elektroniniu būdu.

„To tikrai nereikia pačiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, nes jos rėmėjai, kaip matome iš duomenų, yra raštingi informacinių technologijų požiūriu, net labiau raštingi negu Tėvynės sąjungos rėmėjai. [...]

Tuo metu tiek Lenkų rinkimų akcija, tiek jų visuomeninės organizacijos atrodo įspūdingai neigiama prasme. [...] Man atrodo, kad tie skaičiai kelia klausimų. Aš nenoriu nieko kaltinti, nes tam, kad kaltinčiau, tikrai turėtų būti atliktas tyrimas ir jame kažkas turėtų paliudyti, kad yra spaudžiamas ar kad kažkam reikia pristatyti užpildytas deklaracijas, pavyzdžiui, kokiam seniūnui ar direktoriui. Tada būtų paprasčiau kalbėti apie kažkokius pažeidimus, bet tokie skaičiai garbės nedaro“, – svarstė I. Šimonytė.

„Valstietis“ tvirtina gynęs profsąjungas

Siūlymo išsaugoti popierinių prašymų skirti paramą partijoms, organizacijoms teikimą autorius, LVŽS frakcijos narys T. Tomilinas LRT.lt pasakojo, kad šią iniciatyvą pateikė nusivylęs FM ir VMI požiūriu į gyventojus.

„Mūsų mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija pažiūrėjo labai valdiškai į šitą procesą ir pagalvojo, kad dėl šventos ramybės, dėl duomenų apsaugos būtų gerai visiems elektroniniu būdu teikti paramos prašymą, nes tai yra saugiau, paprasčiau, jiems lengviau, mažiau pinigų galima išleisti administravimui. Bet jie tai padarė be jokio įstatymo pagrindo, tai jie padarė vienašališkai.

Jie visiškai neįvertino, kad mes kalbame apie masines organizacijas, apie masiškumą, apie darbą su žmonėmis. [...] Mes čia kalbame apie santykį, kai agituojantis žmogus ar bažnyčia, ar kunigas, prašantis bažnyčiai paaukoti 2 procentus, bendrauja su žmonėmis, su didele mase žmonių. [...] Visuomeninių organizacijų specifika yra tokia, kad tu dirbi su daug žmonių, o ne tik individualiai, todėl yra visiškas absurdas ir pilietiškumo žlugdymas, kai atimama galimybė renginių, suvažiavimų, kongresų, organizacijų susirinkimų metu tuos procentus rinkti“, – piktinosi „valstietis“.

Jis teigė nesantis prieš viešųjų paslaugų skaitmenizavimą. T. Tomilinas pažymėjo, kad elektronizacija yra tinkamas kelias, tačiau, anot jo, nereikia užgožti žmonių galimybių teikti paramą partijoms, organizacijoms.

Parlamentaras teigė ne kartą kreipęsis į VMI, FM, bandydamas įtikinti, kad popierinių prašymų teikti paramą sistema turėtų būti išsaugota. T. Tomilinas, paklaustas, kas jį paskatino inicijuoti popierinių prašymų išsaugojimą, nurodė, kad į jį šiuo klausimu kreipėsi profsąjungos, visų pirma, profesinė sąjunga „Solidarumas“.

„Valstietis“ tvirtino, kad dėl pasiūlymo teikimo nesitarė ir jo nederino su LLRA-KŠS atstovais.

„Seimo nariai su tuo pasiūlymu susipažino Seimo salėje. Aš esu tai derinęs su V. Ąžuolu, nes bandžiau pusę metų Finansų ministeriją įtikinti to (atsisakyti popierinių prašymų) nedaryti, tai V. Ąžuolo tokia pati nuomonė. Deja, bet man nepavyko tai suderinti su Biudžeto ir finansų komitetu. Vasaros pradžioje buvo profsąjungos „Solidarumas“ posėdis, į kurį jie mane pasikvietė, oficialiai pateikė prašymą, kad „ministerija durniuoja ir kažkokius pokyčius bando projektuoti“. Aš oficialiai buvau paskelbęs, kad tai darysiu. [...] Nė su vienu lenkų politiku nesu kalbėjęs šiuo klausimu“, – komentavo T. Tomilinas.

Profsąjunga norėtų paprastesnių procedūrų

T. Tomilino žodžius patvirtino profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Pašnekovė tikino, kad profsąjunga, sužinojusi iš VMI, kad ketinama atsisakyti popierinių prašymų teikti paramą organizacijoms, partijoms, profesinėms sąjungoms sistemos. Anot K. Krupavičienės, „Solidarumas“ klausimą šia tema iškėlė šių metų rugsėjį. Apie VMI planuojamus pokyčius ji teigė diskutavusi ir su T. Tomilinu.

Ji akcentavo, kad profsąjungos nepritaria VMI planui nuo 2020 m. sausio 1 d. atsisakyti popierinių prašymų teikti paramą sistemos.

„Šioje vietoje nematau logikos. Toks sprendimas apsunkina mūsų darbą. Ši sprendimas apsunkins ir pačios VMI darbą. [...] Šis klausimas buvo keliamas pas mums. Mums yra patogus popierinis prašymų pateikimas, nes mes mūsų įmonių profsąjungų pirmininkai mato kiekvieną darbuotoją, su kiekvienu darbuotoju pasitaria, bendrauja. [...] Tokia sistema yra mums palankesnė. Mes tada garantuoti, kad žmogus tikrai perveda tuos pinigus ir atiduoda pareiškimą tai profsąjungai, iš kurios jis yra.

O dabar bus ta elektroninė erdvė. Mes nesame prieš elektroninę erdvę, bet pasižiūrėkite tyrimus apie skaitmenizavimą Lietuvoje. Tik apie 50-54 procentai vyresnio amžiaus žmonių turi skaitmeninį raštingumą. Žmogui reikia kompiuteriu prisijungti prie savo banko, atlikti kitus veiksmus. Ta sistema nėra tokia paprasta“, – tikino K. Krupavičienė.

Jos manymu, popierinių prašymų teikti paramą visuomeninėms organizacijoms sistemą reikia išsaugoti bent jau pereinamajam laikotarpiui, o šiuo laikotarpiu, K. Krupavičienės įsitikinimu, reikėtų supaprastinti elektroniniu būdu pateikiamų prašymų procesą.

LLRA-KŠS atstovė: ne visada gali įsigilinti į visus pasiūlymus

LRT.lt kalbinta LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Vanda Kravčionok tikino žinojusi apie nuo kitų metų planuotus pokyčius, tai yra VMI sprendimą prašymus remti organizacijas, partijas priimti tik elektroninėje erdvėje.

Politikė tvirtino, kad dėl tokių galimų pokyčių LLRA-KŠS prarastų dalį finansinės paramos, tačiau to nedramatizavo.

„Manau, kad mes prisitaikysime ir prie to sprendimo. Mes kaip agitavome, taip ir agituosime, o kiek gausime, tiek gausime. Gal mažiau gausime, nes ne visi norės elektroniniu būdu pildyti prašymus dėl paramos. Aišku, kad tų paramos teikėjų sumažėtų, bet aš nepabrėžčiau šitos temos. Keičiasi įstatymai, galimybės, tai mes pripratome. Turime dotaciją ir gyvensime. Kad sumažės parama, tai sumažės, nes partijos rėmėjai, patriotai turbūt gali ne taip atsakingai tas deklaracijas pildyti“, – aiškino V. Kravčionok.

Politikė teigė, kad popierinių prašymų remti partiją pildymą LLRA-KŠS labiau išnaudodavo ne kaip galimybę surinkti kuo daugiau pinigų, o kaip galimybę agituoti žmones balsuoti už juos.

V. Kravčionok tikino, kad nei ji, nei kiti LLRA-KŠS frakcijos kolegos su T. Tomilinu ar V. Ąžuolu nekalbėję apie jų teiktą pasiūlymą išsaugoti galimybę žmonėms remti partijas, visuomenines organizacijas pildant popierinius prašymus. Parlamentarė teigė, kad tiksliai nepamenanti „valstiečių“ siūlymo turinio. V. Kravčionok neatsiminė ir kaip pati balsavo dėl minėtos iniciatyvos. Tiesa, vėliau LLRA-KŠS atstovė tikino, kad balsavo už „valstiečių“ siūlymą esą dėl to, kad tai buvo koalicijos partnerių iniciatyva.

„Aš iš Jūsų išgirdau apie tokį pasiūlymą. Pati tiesiog balsavau kaip už kolegų, koalicijos partnerių pasiūlymą. Yra tokia nuodėmė, kad ne visada gali įsigilinti į visus pasiūlymus. Bet tai tikrai nesusiję“, – kalbėjo V. Kravčionok, paklausta, ar „valstiečių“ siūlymas gali būti tam tikra dovana LLRA-KŠS.

VMI: elektroninis prašymų pateikimas leidžia užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams

Kaip LRT.lt informavo VMI, taisyklės, kuriomis numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. bus priimami tik elektroniniu būdu (VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS)) gyventojų pateikti prašymai skirti paramą, atnaujintos VMI viršininko įsakymu.

Portalui atsiųstame VMI atsakyme teigiama, kad inspekcija jau ne pirmus metu skatina gyventojus paramos prašymus teikti elektroniniu būdu, nes šis būdas yra saugesnis, negu prašymų teikimas popierine forma.

„Nuo 2015 metų iki šiol VMI sulaukė virš 800 gyventojų pranešimų apie galimai neteisėtai jų vardu paskirtą paramą, o piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejai dažniausiai siejami su popieriuje užpildytais prašymais. Ilgametė praktika rodo, kad e. būdu teikiami prašymai padeda užkirsti kelią tokiems neteisėtiems asmens duomenų panaudojimo atvejams, taip pat leidžia užtikrinti teisės aktuose numatytus paramos teikimo savanoriškumo bei savarankiškumo principus“, – teigia VMI.

Anot inspekcijos, EDS pateiktas prašymas suteikia galimybę VMI identifikuoti jį teikiantį asmenį ir garantuoja, kad gyventojo skirtos lėšos tikrai pasieks jo nurodytus paramos gavėjus.

„Be to, prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejams, VMI vykdė nuosekliai – jau keleri metai nebuvo galimybės popierinį prašymą pateikti per darbdavį, nepriimami popieriniai prašymai, jei juos urmu bandė pristatyti patys paramos gavėjai, nenagrinėti pluoštais atsiųsti arba VMI darbuotojui tiesiogiai atnešti popieriniai prašymai, jeigu kartu su jais nebuvo pridėti atstovavimą patvirtinantys dokumentai“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme tvirtina VMI.

VMI vertinimu, elektroninis prašymų skirti paramą būdas yra patogesnis ir taupo gyventojų laiką bei pinigus, apskaičiuota, kad, atsisakius popierinių prašymų, administracinė našta gyventojams sumažės daugiau nei 40 proc.

„Teikiant prašymus e. būdu, minimizuojamos popierinių prašymų teikimo išlaidos: tai ir prašymo formos paieška, spausdinimas, pildymas, siuntimo paštu išlaidos, o dar nepamirškime atvejų, kai gyventojas prašymą užpildo netinkamai ir prašoma jį pateikti dar kartą, procesas kartojasi“, – aiškina VMI atstovai.

VMI pastebi, kad e. paslaugomis naudojasi vis daugiau gyventojų. Pavyzdžiui, pernai e. būdu savarankiškai dalį pajamų mokesčio skyrė apie 70 proc. gyventojų ir jų skaičius kasmet auga.

Inspekcija primena, kad kompiuteriu nesinaudojantiems ar interneto ryšio neturintiems, tačiau paramą e. būdu norintiems skirti gyventojams VMI teikia visą reikiamą pagalbą tiek tiesiogiai atvykus į aptarnavimo padalinius, tiek nuotoliniu būdu – paskambinus mokesčių informacijos centro numeriu 1882.