Lietuvoje

2019.12.05 05:30

Valstybės sąskaita lobstančios įmonės patraukė valdžios dėmesį, tačiau ruošiamas apynasris – popierinis

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.12.05 05:30

Seime kelią skinasi paskutinė Socialinių įmonių įstatymo pataisa, kuri turėtų užtikrinti griežtesnę socialinių įmonių kontrolę. Pataisas skeptiškai vertina tiek opozicija, tiek neįgaliuosius vienijančios organizacijos, jos teigia, kad priežiūra bus niekinė, neužkertanti kelio socialinių įmonių savininkams lobti valstybės sąskaita.

Seime greičiausiai bus pritarta prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų metų įvesti socialinių įmonių griežtesnę kontrolę. Pataisa numato, kad atsakingos institucijos stebės ir vertins socialinių įmonių veiklos tikslingumą, efektyvumą, tiesioginę ir netiesioginę priimto įstatymo naudą. Tikimasi, kad tai sudarys geresnes sąlygas socialinėms įmonėms ir verslui įsivertinti veiklos kontekstą, verslo sąlygas, veiklos paskirtį ir tikslingumą, veiklos pakankamumą ir įstatymu numatytų tikslų atitiktį.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), socialinės įmonės iki kitų metų liepos 1 dienos turės pateikti ataskaitą Užimtumo tarnybai apie pelno panaudojimą socialinės įmonės veiklos tikslams, kurie susiję su neįgaliųjų grįžimu į darbo rinką, jų socialinės integracijos skatinimu ir socialinės atskirties mažinimu.

Neįgaliųjų organizacijos ir Seimo opozicija tikina, numatytas reguliacinis bei priežiūros mechanizmas esą veiks tik popieriuje, nes realiai patikrinti, ar skaidriai vykdoma socialinių įmonių veikla, priežiūrą vykdanti Užimtumo tarnyba neturi nei lėšų, nei žmogiškųjų resursų.

„Ši pataisa nieko neduos. Analizė ir dabar buvo daroma. Juk atlikta tikrai nemažai analizių per šituos paskutinius ketverius metus. Atlikti analizę ir ją padėti į stalčių – jau turbūt mes išaugome iš to lygio. Jeigu yra dokumentas, reiškia, jį reikia panaudoti kryptingai. Tai mano klausimas ir yra – ką ta analizė po metų duos? Po dvejų metų ką ji duos?“ – valdžios sprendimais stebėjosi Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) direktorė Henrika Varnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad žadamos griežtos parlamentinės kontrolės nebus, nes socialinių įmonių stebėseną atliksianti Užimtumo tarnyba nesugebės tinkamai įvertinti, ar iš tiesų 75 proc. tokio tipo įmonės pelno bus reinvestuojama, ar valstybės subsidijos panaudojamos tikslingai ir skaidriai.

„Mes kreipėmės į prezidentą, kad jis vetuotų, nes tai, kas pasiūlyta ir kas atsidūrė (įstatyme – LRT.lt), kokie sudėlioti punktai ir keitimai socialinių įmonių įstatymo, tai jie esmės nekeičia. STT yra pasisakę, kad yra prielaidos korupcijai, kad nevertinama aplinka ir pinigai tiesiog dalinami. Mes begales rodėme ir modelių, kaip veikia ta sistema ydingai, bet prašau – G. Nausėda sako, įdėkime punktą, kad vertintume kažkokius rodiklius. Man labai keista ir aš nepritariu šitam punktui visiškai“, – piktinosi H. Varnienė.

Nustatyti pažeidimus bus ypač sunku

Skeptiškos nuomonės laikosi tiek Seimo opozicija, tiek su socialinėmis įmonėmis dirbantys teisininkai. ILAW advokatė Džiuginta Balčiūnė tikino, kad įstatymų pakeitimai lauktos naudos neduos, o užtikrinti, kad socialinės įmonės laikysis reikalavimo dėl lėšų reinvestavimo, kažin ar apskritai pavyks.

„Viskas priklauso nuo to, kiek resursų būtų skiriama tai pačiai priežiūrai. Įmonių skaičius yra nemažas, reikia tikrinti vidines ūkines operacijas, nes apskaitos dokumentai, tikėtina, trūkumų kokių nors neatskleis. Reiškia, teks remtis formaliais dokumentais, neatlikus vietoje patikrinimo, nepaėmus kokio nors vidinio susirašinėjimo. Yra prielaida tokia, kad efektyvios kontrolės dėl lėšų pasisavinimo, piktnaudžiavimo atvejų nustatyti nepavyks. Turint omenyje, kaip sudėtinga šiuos procesus kontroliuoti, kokią Lietuva turi patirtį apskritai įsisavinant Europos Sąjungos priemones, kur yra didžiulis mechanizmas, skirtas kontrolei, ir tai vis tiek neveikia, tai šiuo atveju smulkesnių pažeidimų nustatymo situacija yra dar sudėtingesnė“, – įsitikinusi D. Balčiūnė.

„Tas refinansavimas, mano požiūriu, yra tik akių dūmimas, – antrino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Seimo narys Justas Džiugelis. – Įmonių savininkai tuos pinigus gali išsiimti ne per dividendus, o per darbo užmokestį. Yra ne vienas atvejis, kai, tarkime, vyras savininkas turi vieną valymo įmonę, o žmona arba kitas artimas giminaitis, arba net statytinis asmuo turi socialinę įmonę ir jos tarpusavyje gali finansinius balansus suvesti taip, kaip nori, ir pelną parodyti tai įmonei, kuri savininkams yra naudinga.“

Socialinės įmonės remiamos 20 kartų daugiau

J. Džiugelio turimais duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau iš jų dirba trečdalis – apie 47 tūkst. asmenų. Didžioji dirbančiųjų dalis, apie 40 tūkst. žmonių su negalia, dirba atviroje rinkoje. Šioms įmonėms tenkanti valstybės subsidijų dalis metams siekia apie 1,5 mln. eurų. Likęs septintadalis dirbančiųjų – apie 6,8 tūkst. asmenų su negalia – dirba šalies socialinėse įmonėse, kurioms valstybės skiriama parama yra 20 kartų didesnė ir siekia 30 mln. eurų.

„Jie (neįgalieji, dirbantys socialinėse įmonėse – LRT.lt) dirba, bet gauna neproporcingai daug iš valstybės pagalbos. Reikia pasakyti esminį dalyką: juk tą pagalbą gauna ne pats žmogus, o tą pagalbą gauna įmonė, kuri turi socialinės įmonės statusą. Gaudamas socialinės įmonės statusą tu gauni ne vien tik valstybės dotaciją už neįgaliuosius, bet taip pat gali prioriteto tvarka dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti kitas mokestines lengvatas. Yra ne vienas atvejis, kai verslai, kurie, optimizuodami savo pajamas, nusiperka socialines įmones kaip dukterines ir tokiu būdu optimizuoja savo mokestinę naštą“, – tikino Seimo narys.

„Pernai (socialinės įmonės – LRT.lt) gavo iki 35 mln. eurų, jos dar dalyvauja ir viešųjų pirkimų konkursuose, tai suma susidaro apie 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Kitos šalys atkerta nuo viešųjų pirkimų, kad nedvigubintų. Lietuvoje to paties neįgaliojo, kuriam subsidijavo darbo vietą, ją dar kartą (per viešuosius pirkimus – LRT.lt) nuperka valstybė. Va kodėl lobsta tos valymo įmonės – dėl dvigubo finansavimo“, – antrino H. Varnienė.

SADM atkreipia dėmesį, kad socialinių įmonių tikslas – įdarbinti asmenis, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Šios įmonės taip pat turėtų skatinti neįgaliųjų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją.

„Kad būtų paskatintas neįgaliųjų integravimas į atvirą darbo rinką, o darbdaviai aktyviau įdarbintų žmones, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais, yra pakeisti Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymai. Socialinių įmonių įstatymo pakeitimais sudaromos prielaidos, kad socialinėse įmonėse būtų įdarbinami neįgalieji, kurie negali įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, yra labiau remiamas sunkiausios negalios asmenų įdarbinimas – tokia politika yra socialiai teisinga. Socialinėms įmonėms keliami reikalavimai ir nustatytas reglamentavimas siekia užkirsti kelią piktnaudžiavimui, yra numatyti aiškūs kriterijai dėl socialinės įmonės statuso netekimo“, – teigiama SADM pateiktuose atsakymuose.

Vis dar gaji neįgaliųjų diskriminacija

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė atkreipia dėmesį, kad socialinės įmonės negalią turinčiam asmeniui kartais yra paskutinė viltis, nes atvira rinka tokio darbuotojo įdarbinti nenori. Esą asociacijoje apstu pavyzdžių, kai žmogaus kompetencija tam tikroms pareigoms buvo tinkama, tačiau pokalbio metu negalią pastebėjęs darbdavys asmenį įdarbinti atsisakė.

„Daugiau yra mūsų visuomenės požiūris į neįgaliuosius ir pati esu ne kartą patyrusi, kad nereikia įmonei. Tavo kompetencijos tinka, bet tikrai yra ne vienas atvejis, kai darbo pokalbis net neįvyksta vien dėl to, kad tau pasako, na labai atsiprašome, bet tokių žmonių mums nereikia. Vienas iš tų atvejų – moteris su neišsivysčiusiu riešu, ko per visą atrankų procesą niekas nepastebėjo. Darbui tai visiškai nebuvo kliūtis ir pasirašant dokumentus išvydo tą rankytę ir tada prisiminė, kad reikia padaryti kompiuterinio raštingumo testą ir greičius pasižiūrėti. Reiškia, jiems nereikia dar“, – pasakojo S. Kunigonytė.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didelė dalis negalią turinčių asmenų, ypač gimusių iki Nepriklausomybės atkūrimo, nesugebėjo įgyti tinkamo išsilavinimo, nes jie nebuvo tinkamai integruojami į visuomenę. Šiandien tokie asmenys gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą.

„Ką daryti tam žmogui, kuris pabaigęs 5 klases ar išvis nepabaigęs, nes yra ir tokių žmonių, o jo atvira rinka nepriima. Socialinėje įmonėje jis eina į darbą, atlyginimą gauna, jaučiasi reikalingas. Ar geriau būti bedarbiu, gauti pašalpą, kas valstybei kainuoja dar daugiau?“ – motyvus vardijo S. Kunigonytė.

Ji pridūrė, kad negalią turintys asmenys, kartą jau susidūrę su neigiamu darbdavių požiūriu, darbinimosi procese stengiasi savo negalią nuslėpti. Darbdaviai dėl asmens sveikatos duomenų apsaugos šios informacijos įdarbinimo metu matyti negali. Visgi nuslėpęs neįgalumą asmuo praranda teisę į valstybės subsidiją, jam pritaikytą darbo vietą, ilgesnes atostogas, kitas socialines garantijas.

Verslas pasigenda didesnio ministerijos dėmesio

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad atviroje rinkoje dirbančių neįgaliųjų skaičius galėtų išaugti, jeigu privatus verslas gautų teisingą paskatą iš valstybės. Tai, kad socialinėms įmonėms skiriamos subsidijos yra 20 kartų didesnės nei privačiam verslui, D. Arlausko nuomone, nėra teisinga, tačiau pasigendama konkrečių SADM veiksmų.

„Mes prieš dvejus metus esame pasirašę memorandumą. Susitikime su Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitetu akcentavome, kad turi būti apskaičiuota, kokia yra neįgalaus asmens darbo vietos kaina, kiek reikia papildomų sąnaudų tam, kad būtų galima tokį darbuotoją priimti. Mes neturime tokių skaičiavimų, kiek tas specialus paruošimas kainuotų. Bet toliau viskas sustojo. Mes laukiame SADM konkrečių žingsnių, kad galėtume tartis, bet jiems neskauda, viskas į priekį juda inertiškai. Tai yra socialinis nejautrumas. Jeigu niekas nespaudžia – tai gal nieko čia ir nedarome“, – SADM pozicija stebėjosi D. Arlauskas.

SADM pabrėžia, kad neįgaliųjų integracija į atvirą darbo rinką vyksta. Tam buvo parengtos ir praėjusį rugsėjį patvirtintos Užimtumo įstatymo pataisos. Priimtose pataisose numatytos naujos neįgaliųjų įdarbinimo galimybės. Jiems individualiai bus suteikiama pagalba susirasti darbą, atitinkantį jų gebėjimus ir poreikius, ir įsitvirtinti darbo vietoje. Įstatymas įsigalios 2020 m. sausio 1 dieną.

„Neįgaliojo krepšelio“ principas valstybei per brangus

LNF direktorė atkreipia dėmesį, kad privalus verslas, įdarbinantis kone 7 kartus daugiau neįgaliųjų nei socialinės įmonės, turi visiškai skirtingas paramos sąlygas. Pavyzdžiui, socialinėse įmonėse dirbančius neįgaliuosius įdarbinančios įmonės gali gauti transporto lengvatą, asistentą, mokymus personalui, darbo užmokesčio subsidiją. Privatus verslas – tik darbo užmokesčio subsidiją.

„Mes laikomės pozicijos, kad suvienodinkime sąlygas, nes dabar tas įstatymas viską tiesiog koncentruoja į socialinių įmonių pusę. Jeigu neįgalusis nueina pas bet kurį darbdavį, darbo užimtumo tarnyba tai įmonei perveda subsidiją, kurios dalis išmokama neįgaliam darbuotojui. Bet jis dirbti kitame darbe negali, nes tai rodo, kad jis yra ekonomiškai aktyvus, kad jis pajėgus užsidirbti sau pinigų. Bet jeigu socialinėje įmonėje dirba tas pats neįgalusis, jis gauna geresnę subsidiją ir dar galėtų papildomai užsidirbti. Ir mes stebime, kad jie dirba kitur. Mes sakome, kad galbūt tų socialinių įmonių reikia, bet tada diferencijuokime, kad į jas pakliūtų tikrai tie, kurie niekur kitur ir niekada negali dirbti“, – siūlė H. Varnienė.

Seimo narys J. Džiugelis teigia, kad valdžia, spręsdama neįgaliųjų įdarbinimo klausimą, eina priešingu keliu nei Vakarų valstybės. Seimo narys įsitikinęs, kad ne socialinėms įmonėms reikia skirti lėšas už neįgaliųjų įdarbinimą, o sukurti mechanizmą, kad paramos lėšos, skirtos neįgaliojo asmens įdarbinimui, keliautų į įmones paskui kiekvieną negalią turintį asmenį, nesvarbu, kur jis dirbtų: socialinėje įmonėje ar atviroje rinkoje.

„Naujausioje (įstatymo – LRT.lt) redakcijoje esminis dalykas buvo pačios įdarbinimo sistemos reformavimas. Mano iniciatyva 2017 m. buvo pasirašytas memorandumas, kai prie vieno stalo susisodinome ir verslo atstovus, ministerijas ir Seime tas pasirašymas vyko. Ten buvo labai aiškiai parašyta, kad visi darbdaviai, kurie nori priimti neįgaliuosius, turi iš valstybės gauti vienodą paramą. Kad nesvarbu, kokio statuso įmonėje žmogus dirba, nesvarbu, kokiame juridiniame vienete dirba, ar akcinė bendrovė, ar viešoji įstaiga, ar UAB‘as, jis vis tiek turi gauti valstybės pagalbą. Valstybė iš dalies turėtų kompensuoti to žmogaus netekto darbingumo laipsnį. Tie procesai nepasistūmėjo iš esmės taip, kaip buvo siūloma. Ko gero, interesų grupės tą darbą kvalifikuotai atliko“, – apgailestavo J. Džiugelis.

SADM atkerta, kad „krepšelio principo“ realizavimui reikėtų gerokai didesnių resursų, nei yra dabar skiriama neįgaliųjų užimtumui skatinti.

SADM duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 175 socialinės įmonės, jose dirba 6,8 tūkst. neįgaliųjų. Šiais metais socialinėms įmonėms valstybės pagalbos lėšų panaudota 27,3 mln. eurų.

Šiais metais į Užimtumo tarnybą ieškodami darbo kreipėsi 8,2 tūkst. neįgaliųjų. Per šių metų I–III ketvirčius darbo rinkos priemonėse dalyvavo apie 2,5 tūkst. neįgaliųjų. Iš jų remiamojo įdarbinimo priemonėse – 1,3 tūkst., profesinės reabilitacijos – per 500, paramos mokymuisi – per 400 neįgaliųjų. Į laisvas darbo vietas įdarbinta 4,6 tūkst. negalią turinčių asmenų. Neįgaliųjų integracijai į atvirą darbo rinką panaudota 5,2 mln. eurų.

LRT.lt primena, kad dar praėjusį rugsėjį opozicija negailėjo kritikos Socialinių įmonių įstatymo pataisoms, kurios tuo metu buvo svarstomos Seime. Teigta, kad susidariusi situacija yra įsisenėjęs valstybės skaudulys, darantis gėdą visai visuomenei. Nepaisant visų pastangų reformuoti sistemą, Socialinių įmonių įstatymas niekada iš esmės nebuvo keistas. Tai esą rodo, kad egzistuoja tam tikrų grupių interesai išlaikyti esamą pasipelnymo sistemą. Nepaisant kritikos, valdančiųjų balsais įstatymo pataisoms pritarta. Šalies prezidentui nauja įstatymo korekcija iš esmės pasirodė priimtina, išskyrus tai, kad nebuvo numatytas griežtesnis socialinių įmonių kontrolės mechanizmas. G. Nausėdos teikimu Seimas papildomą pataisą, kuri turėtų užtikrinti griežtesnę įmonių kontrolę, priimti ketina ketvirtadienį.

Taip pat skaitykite