Klaipėdiečių užaugintose daržovėse ir vaisiuose, kurių mėginius maisto produktų inspektoriai ėmė prieš dvi savaites, chromo rasta.
Tačiau teisės aktai neraglementuoja jo leidžiamo kiekio vaisiuose ir daržovėse. Dėl taršos chromu susirūpinta, kai šiaurinės miesto dalies gyventojų aplinkoje, dirvožemyje jo koncentracija vietomis normas viršijo ir po 12 kartų.
Vėlesni smėlio ir dirvožemio mėginiai taršos viršijimų neberodė, bet šiandien paimti dar vieni mėginiai. Maisto ir veterinarijos tarnyba jautresniems gyventojams valgyti Vitės mikrorajone užaugintų daržovių nerekomenduoja. Maisto inspektoriai dar papildomai tirs 5 mėginius daržovių, užaugintų toliau nuo galimo taršos židinio, Klaipėdos rajone ir lygins – ar bus ir kiek chromo ras jose.
„Daugiausia to chromo nustatyta vynuogėse, nuo 0,2 iki 0,44 mikrogramo/kg, toliau mažėjančia tvarka būtų cukinijos, moliūgai ir bulvės vienodai, po 0,07 iki 0,19 mikrogramo, dar mažiau obuoliuose. Tai tos koncentracijos, kai palygino Nacionalinis maisto rizikos vertinimo institutas, tos koncentracijos yra artimos ES šalių literatūroje skelbiamoms koncentracijoms chromo“, – sako maisto produktų inspektorė Rima Slaboševičienė.
Anot inspektorės, nei Lietuvos, nei ES teisės aktai nereglamentuoja chromo kiekio vaisiuose ir daržovėse.
LRT.lt primena, kad tarša Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje nustatyta dar lapkričio viduryje. Tiesa, tuomet ekstremalioji padėtis nepaskelbta. Taip nusprendusi ekstremalių situacijų komisija nutarė, kad reikia dar vienų tyrimų.
„Situacija kelia nerimą ir ją reikia vertinti labai rimtai, tai yra faktas, kuria apimti, kurias teritorijas, kiek nukasti, kiek užtverti, kurias iš viso apriboti, kur drausti kokias veiklas, čia darbas daugelio institucijų, intensyvus čia ir dabar“, – tuomet sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Lyginat 2006, 2010 metų tyrimų duomenis ir dabartinius, chromo tarša čia mažėja – viršyta ir po 18 kartų, tik tuomet apie tai nepranešta.
