Lietuvoje

2019.11.29 14:23

Socialinių darbuotojų realybė – sužalojimai ir dvigubai besiskiriantys atlyginimai

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.11.29 14:23

Atlyginimai skirtingose savivaldybėse gali skirtis dvigubai, kyla grėsmė saugumui, o vienintelis ginklas tebėra rankinė. Tokią situaciją Seime vykusioje diskusijoje nupasakojo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė.

Kalbėdama Seimo salėje J. Tamašauskienė sakė, kad socialinių paslaugų srities darbuotojai su liūdesiu ir nusivylimu mato, kad šis biudžetas jų sektoriui nieko gero nežada. Anot jos, daugelio socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimai 2020 neaugs.

Kaip kalbėjo J. Tamašauskienė, skirtingai nei daugelio kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, socialinių darbuotojų atlyginimai priklauso nuo savivaldybių: „Čia ir prasideda atlyginimų kadrilis. 2019 metų pirmo pusmečio duomenimis, tarp kai kurių savivaldybių socialinių darbuotojų atlyginimai, jau po mokesčių, skiriasi net per 450 eurų. O kaimyninių savivaldybių atlyginimai, jei lygintume, pavyzdžiui, Plungę ir Kretingą, socialinių darbuotojų atlyginimai skiriasi 230 eurų.“

Asociacijos prezidentė sakė, kad socialinių darbuotojų atstovai nuolat bendrauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tačiau, kaip sakė J. Tamašauskienė, jų atsakymas jau išmoktas mintinai – kreiptis į savo savivaldybes, prašyti darbdavių didesnių atlyginimų.

„Paskutinis SADM raštas, arogantiškas, tikrai mus pribloškė, ministerija net suskaičiavo, kad socialinis darbuotojas, vadovaujantis visais teisės aktais, į rankas gali gauti net 2500 eurų. Tarsi supraskite „eikite pas savo savivaldybių merus ir šitų pinigų paprašykite“. Be abejo, su tokiu atsakymu neturiu ką ir pasakyti“, – stovėdama prieš Seimo narius kalbėjo socialinių darbuotojų atstovė.

Negana to, J. Tamašauskienė kalbėjo, jog socialiniai darbuotojai biudžete nemato ir lėšų, skirtų socialinių darbuotojų saugumui užtikrinti. Jos teigimu, ir šiuo klausimu SADM atsakymas toks pats – kreiptis į darbdavį, t.y. savivaldybę.

„Šiandien tikrai nepasakosiu, kokias grėsmes socialiniai darbuotojai patiria socialinio darbo lauke, tik paminėsiu statistiką: socialinio darbo lauke patirti 192 lengvi kūno sužalojimai, du sunkūs ir vienas mirtinas. Ar tai ne argumentas, kad apie šią problemą diskutuoti reikėtų ir valstybės mastu? <...> Kaip žinia, mūsų vienintelis savigynos įrankis kol kas yra tik rankinė“, – kalbėjo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė.

– Kalbėdama Seimo salėje jūs minėjote ne vieną problemą, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai. Galbūt galėtumėte išskirti problemas, kurias reikėtų spręsti greičiausiai – gal tai atlyginimai ar saugumas? – portalas LRT.lt paklausė J. Tamašauskienės po posėdžio Seime.

– Socialinių darbuotojų profesijos problema yra iš tikro kompleksinė, kadangi visos sritys yra labai svarbios. Tačiau kai kurios sritys reikalauja mažiau pinigų. Nors tarkime atlyginimai, nors finansavimas reikalingas pakankamai didelis, mūsų nėra bendruomenė tokia didelė, bet vis tiek.

Tačiau kai kurios sritys yra ne tokios ir brangios, kaip investicija į socialinio darbuotojo saugumą, kažkokių įrankių, priemonių parinkimas, mokymai, informacijos pateikimas. Tai nekainuotų itin brangiai, bet tam reikia pastangų, o to mes labai pasigendame. Ir žinoma, labai pasigendame požiūrio į socialinio darbuotojo profesiją, nes dabar į ją žiūrima kaip į nestiprinamą, kaip į žemo prestižo profesiją, nors ji mūsų visuomenėje yra nepaprastai svarbi.

– O ar socialinių darbuotojų dabar užtenka? Tai turbūt nėra itin patraukli profesija, ypatingai jaunimui.

– Jau dabar jaučiamas ypatingai didelis socialinių darbuotojų stygius. Didelis stygius yra ir regionuose, ir, lygiai taip pat, miestuose. Mirga skelbimai, ieškome socialinio darbuotojo, nes socialiniai darbuotojai tiesiog neina dirbti į šią sritį. Baigę socialinio darbo studijas neina dirbti šito darbo, kadangi kompetencijos yra pakankamai geros, turi analitinio, komandinio darbo kompetencijas, juos mielai priima tautinės bendruomenės ir jie ten dirba, uždirba. Todėl tikrai jau dabar sakome „SOS“.

– Kalbėdama Seime jūs minėjote, kad vienintelis socialinio darbuotojo savigynos įrankis šiuo metu yra rankinė. Kaip manote, kokios turėtų būti adekvačios savisaugos priemonės?

– Visų pirma apie tai turėtų galvoti sveikatos ir saugos specialistai – ištirti socialinių darbuotojų lauką, įvertinti tiek fizines, tiek psichosocialines rizikas ir pasiūlyti tam tikrus įrankius, kurie būti naudingi tiek socialinio darbuotojo darbdaviui, tiek pačiam socialiniam darbuotojui.

– Jūs sakėte, kad atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo savivaldybių, bet gal galite pasakyti, koks yra vidutinis socialinio darbuotojo užmokestis?

– Skirtumai didžiuliai. Galiu pasakyti taip – jei Vilniuje socialinis darbuotojas gauna virš 1000 eurų, tai Utenoje ar Kazlų Rūdoje gauna 510 eurų. Tokios yra didelės amplitudės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.