Lietuvoje

2019.11.28 15:23

Politologai mala į miltus norą mažinti rinkimų kartelę: desperaciniai veiksmai, kurie ateityje įneštų betvarkę

Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.11.28 15:23

Vertindamas siūlymą leisti kartelę partijoms parlamento rinkimuose, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas įžvelgia smulkių politinių jėgų mėginimą išlikti bendrame laive. Jei kartelė partijoms bus sumažinta, politologas neabejoja – darbo kokybė Seime suprastės.

Ketvirtadienį balsuodamas dėl žemesnės kartelės parlamento rinkimams, Seimas pritarė valdančiųjų siūlymui ją mažinti iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms, tačiau galutinį šio įstatymo priėmimą sustabdė konservatoriai, prašydami pertraukos iki kito posėdžio.

Reaguodamas į ketinimus keisti žaidimo taisykles likus metams iki Seimo rinkimų, V. Dumbliauskas sako, kad toks sprendimas nėra logiškas – tai demonstruoja desperaciją.

„Tai tėra smulkių partijų bandymas nebūti išmestoms iš laivo. Galima suprasti, kad net ir „valstiečiai“ bijo neperžengti penkių procentų barjero. Šiuo metu Seimą valdo partijos, abejojančios, ar pateks į 2020-ųjų Seimą, ir darančios viską, kad patektų.

Šiuo metu turėsime reikalą su dar didesne betvarke. Jau dabar matome, kas vyksta, kai koaliciją sudaro keturios partijos. Jei jų bus dešimt, matysime dar didesnį chaosą“, – perspėja V. Dumbliauskas.

Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovo, politologo Mato Baltrukevičiaus aiškinimu, šiuo siūlymu labiausiai suinteresuotos mažesnės politinės jėgos.

„Socialdemokratai, „valstiečiai“, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 2020-aisiais turėtų patekti į Seimą, o toliau mes turime grupę partijų, kurioms tai yra aktualiau. Nėra jokių garantijų dėl Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (jiems turbūt išvis mažiausiai šansų iš dabartinių parlamentinių partijų), dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos irgi klausimas. Matome Vytauto Kamblevičiaus bandymus kurti naują partiją, bet ir jai tai būtų sudėtinga. Matome ir tą patį Liberalų sąjūdį, kuris turės atlaikyti Laisvės partijos konkurenciją“, – komentuoja M. Baltrukevičius.

Esminis klausimas, pasak M. Baltrukevičiaus, yra procentas, iki kurio minėta kartelė būtų mažinama.

„Žiūrint istoriškai ne tiek ir daug partijų būtų patekę į parlamentą, jei būtų buvusi 4 proc. kartelė: 2000-aisiais – dvi papildomos partijos, 2008-aisiais – viena, 2016-aisiais – dvi politinės jėgos. Jeigu būtų 3 proc., pokytis būtų radikalus. Jeigu tokia tvarka būtų galiojusi iki šiol, 2008-ais metais būtume turėję 11 partijų“, – pažymi M. Baltrukevičius.

Kaip bebūtų, didesnis partijų skaičius parlamente darbo kokybės nepagerintų, o atvirkščiai – pablogintų, sako V. Dumbliauskas.

„Klausimas, ar geriau Seimas, turintis 4–6 partijas, ar toks, kurį sudarys dešimt partijų, vyraus chaosas, peštynes dėl įstatymų ir pan. Jei sumažės kartelė, akivaizdu, kad darbo kokybė suprastės“, – pabrėžia V. Dumbliauskas.

Norėdamos išlikti parlamente, pasak V. Dumbliausko, politinės jėgos veiks savarankiškai, nes, anot politologo, jungtis į koalicijas tiesiog nebeapsimokės.

„Manau, kad tokio gudravimo dar bus. Žinome, kad A. Paulauskas, A. Zuokas ir R. Žemaitaitis bando jungtis, kad tik išvengtų aukštesnio rinkimų slenksčio. Turime suprasti, kad pirmiausia jie rūpinasi savo išlikimu parlamente, o tik po to piliečiais ir valstybės reikalais“, – sako V. Dumbliauskas.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.