Informatikas, kurio paruošimas valstybei kainuoja 9 tūkst., per pirmus metus po studijų baigimo valstybei sukuria daugiau nei 100 tūkst. eurų pridėtinės vertės. Tokiais skaičiais susitikime su parlamento socialdemokratų frakcija dalijosi Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas.
Trečiadienį sostinėje esančio V. Kudirkos aikštėje VU surengė protesto akciją „Diplomas už ačių“. Klaida žodyje „ačiū“ padaryta tyčia, primenant buvusią švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę. Akcijos metu dalinti netikri diplomai, nes, kaip sakė VU rektorius, valdžiai atrodo, kad diplomai tampa beverčiai.
Didžiausio šalies universiteto rektorius ir ketvirtadienį, susitikęs su Seimo socialdemokratais, neslėpė pasipiktinimo: „Problema ta, kad iš visų partijų, iš prezidento girdime, kad bus padarytas gėris, sukurta geresnė mokesčių sistema. Tačiau niekas nešneka, iš kur tam bus paimti pinigai. Niekas nekreipia dėmesio, iš kur valstybėje kuriasi didelės vertės.“
Kaip kalbėjo A. Žukauskas, valstybėje visiškai nekreipiamas dėmesys į tai, ką universitetai duoda valstybei, nėra metodikos, kuri tai apskaičiuotų. Rektorius kalbėjo, kad dvejus metus bendravo su ministerija, įkalbinėjo samdyti įmonę, kuri suskaičiuotų, kiek universitetai duoda grąžos.
„Tai yra pelningiausia viešojo sektoriaus dalis, kurios finansavimas nėra išlaidos, tai yra investicija“, – sakė A. Žukauskas.
VU rektorius kalbėjo, kad parengti vieną informatiką valstybei kainuoja 9 tūkst. eurų, tačiau jau per pirmus metus nuo studijų sukuria 100 tūkst. BVP. Per 40 savo karjeros metų šis informatikas, kaip sakė A. Žukauskas, turėtų šitą sumą padidinti keliasdešimt kartų.
„Tai – už 9 tūkst. eurų. Bet rezultatas toks, kad į informatikos doktorantūrą nėra nei vieno kandidato. Dėstytojų rengimas yra sustojęs. Nieko nedomina dėstytojo karjera. Visi dirbtiniai intelektai, „blockchain“ ir kiti tuoj baigsis, nes dėstytojo karjera yra visiškai nepatraukli“, – Seime kalbėjo VU rektorius.
Susitikęs su parlamentarais A. Žukauskas piktinosi, kad valstybėje nėra jokios strategijos, Vyriausybėje tvyro chaosas ir nėra lyderio, kuris šitame chaose įžiūrėtų perspektyvą ir galėtų link jos vesti.
„Sėdi mūsų valstybė ant pinigų maišo, kuriuos turėtų investuoti, ir pasakoja pasakas, kad reikia didinti pensijas, ginti mus. Ką ginti? Čerčilis karo metu, kai buvo siūloma mažinti pinigus švietimui ir kultūrai, sakė „tai dėl ko mes tada kariaujame?“ – kalbėjo A. Žukauskas.
Akademinę bendruomenę maitino pažadais
„Valdantieji ilgą laiką šalies dėstytojus ir mokslininkus maitino pažadais, susitikinėjo, derėjosi, nors, panašu, žinojo, kad duotų įsipareigojimų neįvykdys. Pažadai kelti jiems algas išdalinti ne šiaip sau, o valstybės vardu. Dabar, tvyrant įtampai, valdantieji turi tik vieną kelią – įsipareigojimus vykdyti“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Politikė pabrėžė, kad susiklosčiusi situacija artėja prie pavojingos ribos, nes nepasitenkinimo akcijų daugėja, taigi pagrindinis valdančiųjų tikslas – visuomenėje įtampą mažinti.
„Streikuoja mokytojai, nepasitenkinimą reiškia dėstytojai. Šis reiškinys, besikartojantis kasmet prieš biudžeto priėmimą – neatsakingų politinių manipuliacijų pasekmės, kuomet žadama tai, ko nebus. Visa tai tik smukdo žmonių pasitikėjimą valstybe“, – pridūrė R. Budbergytė.
Akademinę bendruomenę papiktino tai, kad Vyriausybė nesilaiko įsipareigojimų atlyginimus dėstytojams, mokslininkams ir neakademiniams darbuotojams kasmet didinti po 10 proc. Universitetai laikėsi nuomonės, kad iš pradžių – 2020 ir 2021 metais – atlyginimus didinti 20 proc., o vėliau – po 10 proc. kasmet.
Tam būtų reikėję beveik 17 mln. eurų, tačiau tokia suma kitų metų valstybės biudžete neatsirado.
