Lietuvoje

2019.11.28 08:41

Prezidentūra dėl asfaltuojamos Skvernelio gatvės turi klausimų ir tikisi atsakymų

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.11.28 08:41

„Prezidento prioritetas šiame biudžete yra skurdo mažinimas. Statistika rodo, kad Lietuvoje didžiausio skurdo rizikoje yra dvi visuomenės grupės: senjorai ir vaikai“, – LRT RADIJUI kalba prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.

– Pradėkime nuo biudžeto. Prieš mėnesį jūs sakėte, kad yra daug chaoso – daug siūlymų, kurie nesusideda į vieną tvarų, subalansuotą biudžetą. Todėl prezidentas gali pasinaudoti teise vetuoti biudžetą. Panašu, kad per mėnesį situacija nepagerėjo. Tas veto darosi realesnis šiandien?

– Pagrindinis vertinimas bus po to, kai biudžetas antrą kartą iš Vyriausybės ir grįš vėliau į Seimą. Tada mes ir pamatysime tą realią situaciją. Turime to chaoso ir toliau. Matome įtampas tarp įvairių žmonių grupių. Biudžetas yra įstatymas, o prezidentas įstatymus gali vetuoti. Aš linkęs manyti, kad visos suinteresuotos grupės sieks, kad tas vadinamas vienos dvyliktosios principas būtų išvengtas. Prezidentas yra ir nubrėžęs raudonas linijas, kurių peržengti negalima.

– Kokios tos raudonos linijos yra?

– Pirma linija yra konstitucinis fiskalinis drausimės įstatymas ir jo laikymasis. Kitaip tariant, kad biudžetas būtų subalansuotas. Kita linija yra ta, kad prezidentas atidžiai žiūrės, ar biudžetas pakankamai atsižvelgia į skurdo mažinimą. Prezidentui tai yra prioritetas. Prezidentas mano, kad valstybė turi koncentruotis į silpniausias visuomenės grupes, į tuos, kurie badauja, gyvena skurde ir vos galą su galu suduria.

– Paminėjote silpniausias grupes, tačiau turime protestų bangą: mokytojai, mokslininkai, vežėjai, ūkininkai. Daug neištesėtų pažadų. Ar nėra taip, kad per daug susikoncentravome į socialines problemas, o kitiems pažadams nėra pinigų pildyti?

– Viskas yra prioritetai. Prezidento prioritetas šiame biudžete yra skurdo mažinimas. Statistika rodo, kad Lietuvoje didžiausio skurdo rizikoje yra dvi visuomenės grupės: senjorai ir vaikai. Vyriausybė ir valdančioji koalicija vaikams skyrė tikrai nemažą dėmesį, per kelis metus didindama vaiko pinigus. Statistika rodo, kad vaikų skurdo problema sprendžiasi.

Tuo tarpu pensininkų problema tik gilėja. Reikia pasidžiaugti, kad šią savaitę Seimas išgirdo šį prezidento prioritetą ir beveik vienbalsiai priėmė sprendimą, kad įvyktų lūžis.

– Ar nenutiko taip, kad dėl šių prioritetų neliko pinigų pažadams ir įsipareigojimams, kurie raštu buvo įtvirtinti dar prieš ateinant prezidentui?

– Jokiu būdu. Valstybės biudžetas yra virš dešimt milijardų eurų. Rasti pinigų visoms grupėms, stipriai paieškojus, tikrai galima. Tą turi daryti premjeras, finansų ministras, finansų ir biudžeto Seimo komitetas. Tai priklauso nuo tų žmonių nusiteikimo ir noro atliepti tas grupes.

Prezidentas yra principingas. Jeigu buvo duoti pažadai, o tai yra pažado tęsėjimas – pagarbos rinkėjui viena pagrindinių išraiškų – jie turi būti tęsiami, nesvarbu, ar tai medikai, ar mokytojai, ar partijų susitarimas dėl krašto apsaugos, kur partijų lyderiai sudėjo parašus, o dabar jau girdime tam tikrus trypčiojimus, kad, neva tai, nereikia tiek investuoti į krašto apsaugą. Duoti pažadai, ar su parašais, ar be jų, turi būti tęsiami.

– Bet pinigų nėra.

– Tikrai nėra taip, kad pinigų nėra. Mano minėtas biudžetas nėra mažas. Ieškoti resursų ir teikti tuos resursus yra galimybė. Prezidentui nereiktų mokyti finansų ministro ar kitų ministrų, kaip to ieškoti, tačiau tikrai tų resursų yra.

– Tai mokslininkų ir pedagogų atlyginimams kelti, labai pasistengus, būtų galima rasti pinigų?

– Nedrįsčiau vertinti konkrečiomis sumomis, bet negalime parodyti, kad tų žmonių grupių problemos yra neaktualios. Kiek girdžiu iš Seimo, tai yra dedamos pastangos, ieškant tų resursų.

– Iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui skirtų papildomų 300 tūkst. eurų, beveik visa šita suma teko vienai Skvernelio gyvenamai gatvei asfaltuoti. Jo patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad čia meškos paslaugą premjerui padarė kiti. Visuomenę piktina tokie veiksmai, ypač kuomet sakoma, kad nėra pinigų pažadams tesėti.

– Mes tokią situaciją vertiname blogai. Kyla daug klausimų. Norisi atsakymus išgirsti iš premjero, o ne iš pavienių institucijų. Žinome premjero situaciją, jis šiuo metu serga, nedirba. Galime tas kelias dienas palaukti. Atsakymus svarbu išgirsti ne tik prezidentui, bet ir visuomenei.

– Mes jau girdėjome premjero patarėjo atsakymą, kad čia nebuvo premjero sumanymas ir noras, kad ir susisiekimo ministerija ir Vilniaus rajonas čia prisidėjo prie to asfaltavimo. Kaip reiktų vertinti kitų institucijų požiūrį, kad štai turime premjero gatvę, tad asfaltuokime ją?

– Premjeras grįš į darbą, pristatys savo poziciją, savo vertinimą ir pagal tai bus galima atlikti visus kitus vertinimus.

– Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiksmus, susijusius su Lietuvos paštu, su komandiruote Abu Dabyje, su piktnaudžiavimu Seimo viešbučiu, Seimo narė Aušrinė Armonaitė pavadino „visišku dugnu“. Prezidentas sako, kad ministro veiksmai kol kas nenuteikia optimistiškai. Nausėda dar prieš savaitę sakė suteikiantis ministrui laiko ištaisyti savo padarytus sprendimus, kitu atveju žada kalbėtis su premjeru. Matant negerėjančią situaciją, ar jau nėra tas metas pokalbiui, griežtesniam žodžiui ir pozicijai?

– Reikia pripažinti, kad su susisiekimo ministru, kaip diena, taip naujiena. Labai gaila, kad tai ne optimistinės ir geros naujienos iš susiekimo sektoriaus, o temos, kurios ministrą liečia asmeniškai. Susidaro įspūdis, kad tai jau ne vieno ministro problema, tai sunkina visos vyriausybės darbą. Prezidentas ministrams kelia pačius aukščiausius reputacijos ir profesionalumo reikalavimus. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet, kaip sakėte, prezidentas pateiks savo vertinimą dėl šio ministro.

– Narkevičius į ministrus atėjo vietoj Roko Masiulio. Vyriausybę su šiuo ministru patvirtino prezidentas. Ar gali būti taip, kad prezidentas prašys šio ministro pasitraukimo?

– Prezidentas savo vertinimą pateiks artimiausiu metu.

– Aptarėme nemažai situacijų, į kurias reaguoja prezidentas. Ekspertai sako, kad prezidento reakcija į kai kuriuos klausimus yra per vangi. Norisi griežtesnio žodžio. Ar nėra taip, kad prezidentas tarsi bando nusiimti nuo savęs atsakomybę ir palikti viską išsispręsti patiems?

– Jokiu būdu. Tas, kas taip sako, nori kraujo čia ir dabar. Prezidentas nuo pat pradžių, savo kadencijos ir rinkiminės kampanijos metu, sakė, kad spręs ir savo veiklą grįs dialogo principu. Negalima daryti spontaniškų išvadų.

– Šiandien yra paskutinė Virginijaus Sinkevičiaus darbo diena. Vakar jis patvirtintas eurokomisaru. Ministerija (ekonomikos ir inovacijų ministerija – LRT.lt) lieka be ministro. Remigijus Žemaitaitis sako, kad ši ministerija bus tiesiog sujungta. Prezidentas yra minėjęs, kad toks sujungimo klausimas yra svarstytinas. Ekspertai sako, kad tą daryti dar gerokai per anksti.

– Noriu pasidžiaugti už Virginijų Sinkevičių ir už visą Lietuvą, kad jo tapimas eurokomisaru vyko labai sėkmingai. Buvo abejonių, kad jis per jaunas, tačiau Virginijus įrodė, kad gali būti geras komisaras ir ateityje pozityviai nustebins Lietuvą ir visą Europą.

Apie ministeriją. Nežinau, kodėl Žemaitaitis apie tai kalba. Prezidentas jau yra išsakęs savo poziciją, kad mažinti valstybės aparatą tikrai reikia. Gali būti kalbama ir apie kalių ministerijų apjungimą. Tai turi spręsti pati vyriausybė. Jei ministerija ir bus jungiama prie kitos, tai bus daroma tik kitos kadencijos pradžioje.

– Bet kokiu atveju reikės ieškoti naujo ministro į šią ministeriją.

– Tikrai taip. Būsimas ministras turėtų būti ne naujokas, iš sistemos vidaus, kad išmanytų ekonomiką ir finansus.

– Kaip kandidatas buvo minimas Algirdas Butkevičius. Ką manote apie šį kandidatą?

– Yra ne viena kandidatūra. Diskutuojame ir apie A. Butkevičiaus kandidatūrą.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.