Lietuvoje

2019.11.26 21:27

Dėl subruzdusios visuomenės Glaveckas beda pirštu į valdžią: keliami lūkesčiai buvo didesni už galimybes

Antradienis pažymėtas ūkininkų protestais. Tūkstančiai jų visoje Lietuvoje pradėjo įspėjamąjį protestą prieš valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Ūkininkai šalies kelius ir miestų gatves užtvindė traktoriais. Pastarosiomis savaitėmis ūkininkai pakelėse pastatė apie 10 tūkst. žalių kryžių. Kokia situacija šalies žemės ūkyje ir ar ūkininkų skundai turi pagrindo.

LRT laidoje „Dienos tema“ – žemės ūkio ministras Andrius Palionis bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas.

– Ar išties situacija žemės ūkyje tokia prasta, kaip signalizuoja ūkininkai?

A. Palionis: Jeigu imtumėme visumoje ir sulygintumėme su išmokomis, tai nėra viena iš geriausių, bet jeigu apsiribotume tik ateinančių metų biudžeto projekto, kuris įvyko Seime pirmadienį, svarstymu, tai nėra tokia bloga. Žiūrint į pasikeitimus, kurie buvo numatyti ir ką Seimas grąžino Vyriausybei, tai tų pasikeitimų praktiškai neliko.

– Jei situacija nėra tokia bloga, kodėl traktoriai keliuose bei miestuose ir kodėl 10 tūkst. kryžių iškilo pakelėse ir ypač dar valdant „valstiečiams“?

A. Palionis: Tada jau turėtume dar plačiau imti. 3 paskutiniai metai tikrai nebuvo dėkingi dėl gamtos sąlygų žemės ūkiui: dėl sausros neparuošta per kelerius metus pašarų, kai ūkininkai turėdavo jų dar metams į priekį.

Imant kryžių akciją, kurią realiai palaikiau, tai tarp žemę dirbančių žmonių tos vienybės tokios nebuvo: tik 5 proc. žemdirbių priklauso vienai ar kitai asociacijai, kiti buvo pasyvesni, tai kryžiai išties suvienijo žemės ūkyje veikiančius žmones. Dėl išvažiavimo į kelius, tai iniciatoriai akcentuoja, kad tai nėra protestas prieš naujus mokesčius.

– Kaip tik akcentuoja, kad yra prieš naujus mokestinius klausimus ir prieš kitas bėdas, pavyzdžiui, mažas supirkimo kainas.

A. Palionis: Jie truputį kitaip akcentuoja – nori atkreipti dėmesį į save ir visuomenės supriešinimą.

– Pone Glaveckai, kaip jūs matote situaciją žemės ūkyje?

K. Glaveckas: Visų pirma, tos baimės, kurias žemdirbiai išsakė prieš organizuodami šią akciją (nors aš į ją plačiau žiūriu), neįvyko, nes Seimas sėkmingai faktiškai atmetė visus mokesčio didinimus ir korekcijas.

– Patikslinkime iš karto – tai, ką pasiūlė prezidentas.

K. Glaveckas: Tai akcizas dėl dyzelino pakoreguotas, taip pat GPM, „Sodros“ mokesčiai, žemės mokestinės vertės didinimas ir visi kiti. Bet dėl ko, mano supratimu, išėjo žemdirbiai: Europoje dabar situacija beveik visur panaši – visur protestuoja žemdirbiai. Prancūzai eina į kelius, italai eina – visi prieš biudžetinį finansinį laikotarpį bando apginti savo teises, nes žemdirbiai daug skriaudžiami. Pažiūrėkite, Vokietijoje keliai masiškai užimti traktorių.

– Čia lietuviai mokosi iš europiečių?

K. Glaveckas: Esame Europos Sąjungoje, norime ne tik pinigų, bet ir norime kultūrą perimti – galų gale, jeigu neprotestuosi, tai, paprastai tariant, nieko negausi. Jeigu sėdėsi kampelyje apsiverkęs, apsiašarojęs ir sakysi „duokit man nors truputį“, tai niekuomet ir negausi.

– Tai pasiteisina ūkininkų protestai – kryžius statė, o dabar visų mokestiniai siūlymai atšaukti.

K. Glaveckas: Gal nesiečiau, nes ta pati akcija yra europinė ir politinė: visose šalyse, netgi toje pačioje Rumunijoje, atsilikusioje Bulgarijoje, visur vyksta. Mes – ne išimtis.

A. Palionis: Mes paprastai galime įsivaizduoti derybas, kurios vyks Europos Sąjungoje dėl naujos finansinės perspektyvos, tai gali būti vienas iš argumentų, kad pas jus žemdirbiai neprotestuoja.

K. Glaveckas: Tai pagrindinis dalykas, o antras dalykas – kaip sakė ministras, gamta darosi neaiški, daug problemų yra. Prognozuojama, kad šių metų gruodis, kiek girdėjau, bus 4–5 proc. šiltesnis ir sausis toks. Tai prognozės geros tiems, kurie kūrena, bet žemdirbiams – iš tikro vabalų bus daugiau ir derliui bus blogiau.

– Tačiau prieš gamtą nepaprotestuosi keliuose.

K. Glaveckas: Protestuoti neišeina, bet reikia vienaip ar kitaip susikaupti ir padaryti tam tikrus rezervus arba galų gale numatyti tas priemones. Tai šia prasme mes solidarizuojamės su Europa, kur Italijoje potvyniai, Prancūzijoje sausros, nes Lietuvai svarbus žemės ūkis. „Hi-techas“ daug padaro, bet mes visą laiką gyvename ant žemės: Lietuvai žemdirbystė – kultūros dalis, mūsų maistas, gaminame daug grūdų, kepame ruginę duoną, paršiukus auginame, kurių dabar sumažėjo, karvutes turime dar likusias, kurių neišpjovė.

Tai šia prasme turime palaikyti žemės ūkį, kalbu kaip liberalas, palaikyti žemės ūkį reikia ta prasme, kad liktų kokie pamatai Lietuvai, kad nebūtų vien tik sūris iš Olandijos, šveicariškas sūris su skylutėmis arba ten dar kokia nors atvežta produkcija. Patys galime pasidaryti – šia prasme vienareikšmiškai, manau, visi sutinkate.

– Pone Glaveckai, jūs – senas politikos vilkas. Kodėl šįmet biudžeto svarstymas toks įnirtingas ir tiek susipriešinimo visuomenėje? Mokytojai turi savus reikalavimus, dėstytojai – savus, bet oriai protestuos, o ūkininkai išvažiavo su traktoriais, sutrikdė eismą ir žada, kad gruodį dar tokių dalykų bus. Jie turi tam pagrindo?

K. Glaveckas: Pagrindą visuomet rasi, visi nori gyventi rojuje, nori valgyti, bet nenori plauti. Visi natūraliai turi didesnius lūkesčius, juo labiau, kad tie lūkesčiai buvo sukelti programose.

– Valdžia pažadėjo, o dabar netesi?

K. Glaveckas: Taip, didele dalimi. Pasakysiu iš savo patirties, ką reiškia šios dienos pažadai mokytojams – tai yra rytdienos mokesčiai. Dabar išėjo paradoksas: mokesčiams nepritarėme, o pažadai liko. Natūralu, mokytojai ir visi protestuoja bei bando, kaip sakau, sudaryti vedybinę sutartį su valdžia, kad nebūtų galima jos pakeisti. Visose sferose lūkesčiai didesni negu galimybės.

– Opozicija nuolat kartoja, kad ūkininkų apmokestinimas Lietuvoje yra itin mažas. Štai parlamentaras Mykolas Majauskas pabrėžia, kad ūkininkai ir taip turi daugiausia mokestinių lengvatų šalyje, tačiau valdantieji su tuo nesutinka ir mato savaip. O kaip jūs matote situaciją?

A. Palionis: Labai paprastai – jeigu dabar esame ES nariai, tai ūkininkams galioja tokie patys reikalavimai, kaip ir kitur, tuos įsipareigojimus privalome vykdyti. Jeigu žiūrėtume į tiesiogines išmokas ir lygintume su tuo, ką gauna vokietis ar prancūzas, tai daugeliu atvejų ten net tris kartus yra didesnės.

– Tačiau kaip su lengvatomis, kurias jie turi Lietuvoje?

A. Palionis: Visų pirma, tai nėra lengvatos. Turėtume suprasti labai paprastą dalyką, kodėl visam pasaulyje žemės ūkis yra dotuojamas. Visų pirma žemės ūkis įpareigotas tiekti rinkai sveiką ir kokybišką maistą, o kad mums, vartotojams, tas maistas būtų prieinamomis kainomis, jis dotuojamas.

Jeigu dabar žemės ūkyje tiesioginės išmokos bent 100 proc. vidurkį atitiktų Europos Sąjungos, tai yra 260 eurų, tai žemdirbiai tikrai nepyktų ir dėl tų mokestinių lengvatų panaikinimo. Taip valstybė stengiasi kompensuoti jų patiriamas sąnaudas, kad galėtume čia ir savo vietinėje rinkoje konkuruoti su atvežtine produkcija bei išvežti produkciją eksportuoti.

– Ar ūkininkai nori ne per daug mokestinių lengvatų?

K. Glaveckas: Ką ministras sakė, galima būtų labai smarkiai jas koreguoti, bet su sąlyga, kad mes, kaip ir kiti gamintojai rinkoje, turėtume tas pačias kainas. Mes visi kalbame apie Lenkiją, apie tai, kad lenkai pas mus maisto produktais daro invaziją, tai norėdami išsaugoti savo rinką, neatiduoti to, kas dar pas mus liko, turime palaikyti savo žemės ūkį.

A. Palionis: Geras pavyzdys yra kiauliena. Sumažėjo kiaulių laikymo skaičius Lietuvoje dėl afrikinio kiaulių maro, tai dabar žiūrėkime, kokios yra tendencijos – kiaulienos produktai brangsta, nes patys negaminame pakankamo kiekio ir automatiškai atvežtinė produkcija yra žymiai brangesnė, negu patys galėtume pateikti rinkai.

– Minėjote, kad ūkininkai supriešinti su likusia visuomenės dalimi: yra daug sakančių, kad ūkininkai – turtingi, važinėja mersedesais, butus vaikams perka už grynuosius pinigus. Ūkininkai ir prieš tai protestavo, sakydami, kad tokie nesame. Gal reikėtų atskirti tuos stambius žemvaldžius nuo žmonių, kurie turi nedidelius ūkius?

A. Palionis: Mes lyginame vienetus, kurie taip gyvena.

K. Glaveckas: Kelias dešimtis, geriausiu atveju.

A. Palionis: Jeigu paimtume smulkius, vidutinius ūkius, jie tikrai negali taip sau leisti. Tuo labiau, kad vykdant gyvulininkystės ar pienininkystės ūkį, realiai jie neturi nei atostogų, nei laisvo laiko.

– Bet stambiųjų nedrįstate apmokestinti.

A. Palionis: Matote, stambieji yra lygiai tokie patys prekiniai ūkiai. Jeigu apmokestintume stambiuosius, tai matytume galutinėse vartotojo kainose, tai dėl to yra ir vartotojams. Mes, kaip vartotojai, turėtume suprasti, kad dotacijos žemės ūkiui nėra nauda pačiam ūkininkui. Lygiai taip pat kaip ir gamyklos: kurios turi masto ekonomiką, uždirba daugiau tos, kurios turi mažesnę apyvartą, uždirba mažiau.

K. Glaveckas: Stambūs ūkiai iš esmės ekonomine prasme yra dėl to, kad jie gali gauti žymiai aukštesnę pelno normą ir žymiai didesnę paramą. Tada iškyla iš tikro labai rimtas klausimas dėl tų keliasdešimt žemdirbių, kurie gauna žymiai didesnį viršpelnį, kurių veikla didžiulė ir pajaminga.

Yra instrumentų, kuriuos pasitelkus galima viršpelnį pasidalyti su visuomene, padidinant, pavyzdžiui, mokesčius viršpelniui, galų gale europinė parama gali būti šiek tiek pakoreguota – valdžia turi instrumentus, kaip pakoreguoti. Kad nenaudoja tų instrumentų – čia kitas klausimas. Iš tikro didžiųjų žemvaldžių įtaka yra didelė, kaip ir visame pasaulyje.

A. Palionis: Noriu tik pasakyti, kad yra naudojami išmokų ribojimai.

Dienos tema. Ministras Andrius Palionis: žemės ūkio situacija šalyje nėra tokia bloga (su vertimu į gestų k.)