Lietuvoje

2019.11.30 10:24

Sociologas – apie rizikingas keliones po Sovietų Sąjungą ir šiek tiek keistus tyrimų būdus

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.11.30 10:24

Kilusi rizika bendraujant su gamyklų darbuotojais, sunkumai įsidarbinant ir nežinomybė, kas vyksta už gamyklos sienų, – nedidelė dalis to, su kuo susidūrė sovietinėje Vengrijoje gyvenęs Kalifornijos universiteto profesorius, sociologas Michaelas Burawoy.

Vilniaus universitete, 11-oje nacionalinėje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje „Sociologija be ribų: anapus žmogiškumo“ M. Burawoy skaitė pranešimą „Viešoji sociologija: iššūkiai ir perspektyvos“.

M. Burawoy – viešosios sociologijos proponentas, raginantis susimąstyti, kaip sociologijos žinios kuriamos ir perduodamos skirtingoms publikoms, kaip sociologai savo sociologiniu žinojimu gali prisidėti įgalindami įvairias grupes kurti socialinius pokyčius, didinančius šių grupių ar visuomenės gerovę.

Šiuo metu M. Burawoy yra Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius, pirmininkauja Berklio fakultetų asociacijai, taip pat yra buvęs Amerikos sociologijos asociacijos prezidentu (ASA), Sociologų tarptautinės asociacijos (ISA) prezidentu, yra ISA žurnalo steigėjas.

Rizikavo bendraudamas su darbininkais

Paskaitą profesorius pradeda pasakodamas apie paskutinį savo vizitą Vilniuje – tuo metu Lietuva dar nebuvo atgavusi nepriklausomybės ir buvo okupuota Sovietų Sąjungos. M. Burawoy šypteli, kad tada gyvenimas buvo kitoks. Kurį laiką sociologas dirbo Vengrijos gamyklose, analizavo, ką tuo metu reiškė dirbti įvairiose gamyklose bei fabrikuose.

„Tapau sovietologu – taip JAV vadinami žmonės, nagrinėję Sovietų Sąjungos istoriją“, – juokiasi M. Burawoy.

Anot sociologo, kartu su kolegomis keliaudamas po Sovietų Sąjungą ir besikalbėdamas su gamyklų darbuotojais labai rizikavo: „Neturėjome to daryti, mes buvome vis dar tuometinėje Sovietų Sąjungoje, labai rizikavome. Bendravome su žmonėmis, kurie dirbo ir su tam tikrais kariniais objektais, jiems nederėjo su mumis kalbėtis.“ M. Burawoy priduria, kad ir pati komunistų partija pradėjo domėtis pokalbiais tarp užsieniečių sociologų bei vietinių darbuotojų.

Sociologinius tyrimus profesorius atliko, kaip pats pavadina, „šiek tiek keistu būdu“ – įvairiose gamyklose įsidarbindavo kaip jų darbuotojas. Kadangi dirbo plieno gamykloje, M. Burawoy matė tikrąjį Vengrijos komunizmą, bet nežinojo, kas vyksta kitur.

„Mano draugai iš Budapešto man sakė: taip, viskas griūna, Sovietų Sąjunga griūna. Tačiau mes, dirbdami gamyklose, to nežinojome“, – prisimena profesorius.

Sociologija tapo idėjų skleidimo aparatu

Anot M. Burawoy, Sovietų Sąjungoje veikė politinė sociologija – ji egzistavo tiek, kiek jai buvo leidžiama egzistuoti ir veikti. Jo teigimu, Sovietų Sąjungoje sociologinės apklausos buvo vykdomos siekiant diskredituoti buvusį režimą ir parodyti, kad žmonės neva buvo nepatenkinti. Sociologija Sovietų Sąjungoje tapo idėjų skleidimo aparatu ir užsiėmė tariamų problemų sprendimu, tvirtina profesorius. Vis dėlto, išskiria M. Burawoy, kai prasidėjo perestroika, prasidėjo ir socialinis judėjimas, kuriame aktyviai dalyvavo sociologai, o, sugriuvus SSRS, sociologai užėmė svarbią vietą rekonstruojant pilietinę visuomenę.

Profesorius akcentuoja, kad tokia politinė sociologija tapo svarbia posovietinės Rusijos sociologijos dalimi ir padeda politikams siekti karjeros bei postų.

Vis dėlto, sako M. Burawoy, beveik visose šalyse egzistavo ar egzistuoja kritiška pogrindinė sociologija – ji buvo ypač stipri Lenkijoje, taip pat ir Vengrijoje. Pasak profesoriaus, tokia sociologija vykdė tyrimus ir siekė parodyti kontradikcijas tarp valdančiosios ideologijos marksizmo bei leninizmo ir dirbančiosios klasės realybės.

„Dėl to man Vengrijoje buvo labai sunku susirasti darbą – jie nenorėjo įdarbinti užsieniečio, slampinėjančio aplink ir analizuojančio dirbančiosios klasės realybę. Tačiau man pavyko patekti vidun. Niekada negalvojau, kad, būdamas užsienietis, galėsiu patekti ir dirbti gamyklose kartu su darbininkais. Būtent kritiška sociologija ir buvo ta kritikos ašis, kuri pasisakė prieš dominuojančią ideologiją“, – akcentuoja M. Burawoy.

Mūsų visuomenė – gilioje krizėje

Profesorius pasakoja iš Filosofijos fakulteto dekano bei kitų sociologų girdėjęs, kad sociologija Lietuvoje išgyvena krizę. Tokį požiūrį M. Burawoy šiek tiek ironizuoja ir nusišypso, kad ne sociologija išgyvena gilią krizę, o mūsų visuomenė.

„Kadangi visuomenė visada yra krizėje, ir sociologija atsiduria krizėje. Taip yra visame pasaulyje. Tai gana normalu“, – konstatuoja sociologas.

Anot profesoriaus, nagrinėjant šiuolaikinę sociologiją reikėtų paanalizuoti ir viešąją sociologiją „Trumpo eros metu“.

„Nemanau, kad jūsų šalį valdo Trumpo pusbrolis, todėl galėsite pasijuokti iš mano pasakojimo ir pagerinti pasitikėjimą savimi. Tačiau Trumpas yra besiplečiantis fenomenas, todėl būkite atsargūs“, – šypsodamasis įspėja M. Burawoy.

Savo pasakojimą apie viešąją sociologiją profesorius tęsia kalbėdamas apie savo vizitą Pietų Afrikoje 1990 metais. Anot M. Burawoy, nuvykęs į Pietų Afriką jis buvo nustebintas, kokia sociologija žmonės užsiima šioje šalyje.

„Tai buvo labai įtraukianti sociologija – ji buvo dalis pasipriešinimo prieš baltųjų Vyriausybės vykdytą rasinės segregacijos politiką. Žinoma, buvo tokių sociologų, kurie buvo tos ideologijos šalininkai, bet tie žmonės, kuriuos pažinojau, dirbo su socialiniais judėjimais, jie dirbo prieš segregaciją ir vykdomą politiką“, – prisimena profesorius.

Pamatęs tokią sociologijos formą M. Burawoy grįžo į JAV ir suprato, kad sociologija neprivalo būti tokia, kokia tuo metu buvo JAV. Jo teigimu, JAV vyraujanti sociologijos forma gali būti vadinama profesionalia.

„Sociologai praleidžia daugumą laiko besikalbėdami su kitais sociologais. Tai reiškia, kad dažnai sociologijos forma JAV, o taip pat ir kai kuriose kitose valstybėse yra profesionali – dalinamės savo mintimis ir straipsniais vieni su kitais, rengiame konferencijas, kuriose kalbame kitiems sociologams, o išpublikavus mūsų straipsnius džiaugiamės, jei juos perskaito bent 10 žmonių, – paprastai jie būna kiti sociologai“, – ironizuoja profesorius.

Žinoma, pripažįsta M. Burawoy, be profesionalios sociologijos negalėtų būti kitokios sociologijos formų, pavyzdžiui, negalėtų egzistuoti kritiška sociologijos forma, nes be profesionalios sociologijos nebūtų ką kritikuoti.