Lietuvoje

2019.11.28 05:30

Tragiška mediko mirtis išjudino užsistovėjusius vandenis, tačiau gydytojai baiminasi, kad neilgam

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.28 05:30

Nepakeliami darbo krūviai, perdegimas, psichologinis išsekimas ir nuolatinės vadovų bei kolegų patyčios smaugia medikų bendruomenę. Tiek gydytojų, tiek ir slaugytojų organizacijos tikina, kad šios problemos yra sisteminės ir nė viena gydymo įstaiga jų neišspręs, kol valdžia neparodys lyderystės. Pastaruoju metu medikų problemoms dėmesio skiriama daug, tačiau darbo grupių ir komisijų gausa bei artėjantys rinkimai kelia pagrįstą baimę – ar dėl dėmesio nebus paaukotos sprendimų paieškos.

Šiandien dėmesį medikų problemoms rodo ne tik Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bet ir Seimo nariai: mobingo, patyčių, darbo krūvių klausimus nagrinėja Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, atskirą diskusiją rengė rugsėjo pradžioje parlamentarų gretas papildžiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė. Medikai baiminasi, kad politikų dėmesys įsisenėjusioms problemoms gali būti naudojamas kaip įrankis atkreipti į save dėmesį artėjančių Seimo rinkimų akivaizdoje.

„Pastaruoju metu labai daug politinio dėmesio sulaukėme. Iš kone visų partijų žmonės susisiekia ir klausia, kaip galime padėti, kokia turėtų būti sveikatos sektoriaus vizija. Viešumas visada yra mūsų pagrindinis ginklas ir tikriausiai pirmą kartą apskritai jis veikia taip, kaip dabar. Tokio fenomeno mes nesame turėję. Mes suprantame, kad to dėmesio daug, ir rinkimai artėja, ir visiems yra svarbu turėti palaikymą šitos bendruomenės. Kita vertus, mes esame pasiryžę bendradarbiauti su visais, kurie nori išgirsti ir nuoširdžiai nori padėti. Tokių atsiranda, dėl to tos vilties ir yra, kad nepasibaigs viskas tik tuščiomis kalbomis“, – vylėsi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė atviravo, kad yra nerimą keliančių ženklų, jog medikų problemos gali pasimesti aibėje darbo grupių. Lietuvos medikų sąjūdį ypač nustebino žinia, jog Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai nė nežinojo, kad SAM įsteigė nemokamą pagalbos liniją medikams.

„Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad kaip tik parlamentinė kontrolė turėtų būti Seimo ir ypač Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos darbas. Kad jie sukontroliuotų, sukoordinuotų, kad tie veiksmai būtų suderinami ir tikslingi. Pasakė labai gražiai, tai mes tikimės, kad koordinacija kažkokia bus. Kad nebus taip, kad vieni pašneka, kiti pašneka, kelios darbo grupės sukurtos, o rezultato realaus nėra“, – nerimo neslėpė J. Sejonienė.

Medikų problemos pirmiausia yra SAM rūpestis

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai vadovaujantis „valstietis“ Robertas Šarknickas patikino, kad komisija gilinasi į dalį medikų bendruomenę krečiančių problemų, tačiau kokius aspektus komisija nagrinėjo – pirmininkas nepamena.

„Šiam atvejui buvo viena tema skirta ir vyko diskusijos. Kurį aspektą – neatsiminsiu dabar, šiuo metu esu Alytuje. Klausimas kompleksiškas. Po komisijos posėdžio sureagavo ligoninės vadovė (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė. Šios ligoninės traumatologo savižudybė paskatino medikų bendruomenę prabilti apie egzistuojančias problemas – LRT.lt), skyriaus vedėjas yra atleistas – reakcija įvyko, reiškia, tam tikrų vaisių jau duoda“, – sakė R. Šarknickas.

Politikas priminė, kad yra parengtas 7 punktų nutarimas, į ką reikia atkreipti dėmesį SAM, sprendžiant gydytojų darbo krūvių, viršvalandžių klausimus. Taip pat sveikatos priežiūros įstaigose turi būti užtikrinta psichologinė pagalba jose dirbantiems medikams.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, taip pat „valstietė“ Asta Kubilienė pabrėžė, kad sveikatos sektoriaus sisteminės problemos pirmiausia yra SAM rūpestis.

„Ministerija yra vykdomoji valdžia. Mes galime arba įstatymą išleisti, arba vykdyti parlamentinę kontrolę. Tą mes ir darome. Kai kurios pataisos jau keliauja, vienas iš punktų – (sveikatos priežiūros įstaigų vadovų – LRT.lt) kadencijos. Bet vėlgi labai įdomi situacija – Lietuvos medikų sąjūdis pasisakė, kad nereikia šitų kadencijų, parašė mums didžiausią raštą. Vis dėlto manau, kad mes tą siūlymą priimsime. Diskusijos vyksta dėl to, ar kadencijos turi būti visiems, ar ne. Manau, kad turėtų būti visiems“, – sakė A. Kubilienė.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė patikino, kad baimintis, jog medikų problemomis bus pasinaudota artėjant Seimo rinkimams, neverta. Iš kitos pusės, ji paragino situaciją vertinti adekvačiai.

„Pagaliau klausimas buvo iškeltas, reikia džiaugtis ir kaip galima plačiau padirbėti šioje srityje, siekiant išgyvendinti šitą problemą. Bet šita problema yra ir kitose šalyse, mes tą žinome. Susitvarkyti galima, tik nereikia galvoti, kad atsiras toks laikotarpis, kai čia viskas bus idealu. Visada visur buvo tokių žmonių: ir tarp gydytojų, ir tarp pacientų, kurie turi tą savybę, ir tas mobingas išlenda, patyčios. Aš manau, kad tai yra vidinės kultūros klausimas, priklauso nuo paties žmogaus...“ – įsitikinusi Seimo narė.

Realiems sprendimams pasigenda finansavimo

Įsisenėjusioms sveikatos priežiūros sektoriaus problemoms spręsti SAM suburta speciali grupė, kuriai vadovauja viceministrė Lina Jaruševičienė. Būtent į šią darbo grupę medikų bendruomenė deda didžiausius lūkesčius. Pasak K. Norvainytės, būtent SAM darbo grupėje turėtų paaiškėti, kurias funkcijas galima deleguoti kuriai institucijai.

„Mes manome, kad rūpinimasis šia bendruomene turi būti centralizuotas, galbūt netgi būtų galima kalbėti apie atskiros tarnybos, kuri galėtų tuo rūpintis, įkūrimą. SAM Psichikos sveikatos skyrius turi nemažai priemonių pasiruošęs ir jau dabar yra šį bei tą nuveikęs. Kiek žinau, šiuo metu yra peržiūrimi įstatymai, kurie galimai stigmatizuoja medikų bendruomenės kreipimąsi į (psichikos sveikatos – LRT.lt) specialistus, nes daug kas bijo prarasti savo licencijas. Tai rodo, kad SAM skyrius dabar kalba apie tai“, – sako K. Norvainytė.

Anot Lietuvos medikų sąjūdžio atstovės J. Sejonienės, SAM darbo grupė labiau yra orientuota į medikų perdegimo sindromo bei mobingo darbo aplinkoje problemas, psichologinės pagalbos priemonių sukūrimą bei vadovų mokymus.

„Iš esmės darbo grupė yra į tai nukreipta. Bet jeigu tu neturi numatytų finansų tam, tai priemonių kažkokių nesukursi. Ministerija teisinasi, kad jie jau dabar įkūrė nemokamos pagalbos liniją. Tai yra labai puiku. Bet vien paskambinti ta nemokama pagalbos linija ir išsikalbėti yra vienas žingsnis. Jeigu tu po to nesulauksi atoveiksmio, kas turėtų keistis tose įstaigose, tai neveiks ta pagalbos linija ir niekas ja nesinaudos“, – įsitikinusi J. Sejonienė.

Lietuvos medikų sąjūdis teigia, kad finansų stygius užkoduotas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete. Sąjūdžio vadovybė įsitikinusi, kad biudžetas suformuotas ir paskirstytas neatsakingai. Mat PSDF rezervas didinamas iki 607 mln. eurų, o tai kitais metais sudarys trečdalį visų faktinių PSDF išlaidų.

„Dangstyti visą laiką tas biudžeto skyles medikų sąskaita yra neteisinga, manome, kad jau šiuo metu galime tuos pinigus nukreipti ir labai tikslingai: atlyginimų didinimui, darbo krūvių mažinimui, įvairioms darbuotojų psichologinėms priemonėms, mokymui ir pagalbai dėl tų pratrūkusių problemų“, – įsitikinusi J. Sejonienė.

Darbo grupei laiko terminai nenustatyti

Sveikatos ministras Aurelijus Veryga žada, kad priklausomai nuo šalies ekonominės situacijos dalis lėšų medikų problemoms spręsti gali būti paimta iš rezervo. Šiandien ministerija medikų problemas sprendžia kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pasitikėjimo linija, kurią laiko svarbiu žingsniu. Pastaroji leidžia operatyviai gauti informaciją apie neigiamas situacijas sveikatos priežiūros įstaigose.

Nuo lapkričio 5-osios, kai pradėjo veikti nemokama pagalbos linija, sulaukta apie 40-ies skambučių. Apie pusė jų – dėl gydymo įstaigos vadovo, administracijos arba tiesioginio vadovo psichologinio smurto. Taip pat nemažai skambinančiųjų įvardijo bendrą blogą atmosferą, vadovybės baimę, darbuotojų atleidimą be priežasties. Daugiausia skambinta iš Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Šiaulių rajono.

SAM lapkričio mėnesį taip pat buvo paskelbusi viešą apklausą, kaip būtų galima pagerinti psichologinę atmosferą sveikatos priežiūros įstaigose. Iš pirmadienį paviešintų rezultatų paaiškėjo, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie incidentus ar neigiamą psichologinę aplinką. Apie tai pasisakė daugiau nei 90 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.

Medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos, o požiūris, kad medikai negali sirgti, blogai jaustis, turėti problemų, – itin gajus. Tai įvardijo daugiau nei 86 proc. konsultacijoje dalyvavusių žmonių. Taip pat beveik tiek pat žmonių nurodė, kad nuolat turėtų būti vertinama medikų emocinė savijauta. Šiam tikslui pasiekti SAM pateikė siūlymą vykdyti kasmetinę darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos apklausą, kurios rezultatai turėtų įtakos ir įstaigos vadovų metiniams vertinimams.

Viešoji konsultacija vyko lapkričio 4–18 dienomis. Sulaukta 516-os medikų ir kitų visuomenės narių atsakymų. Ministro patarėja Lina Šriubėnė teigia, kad darbo grupei bus pateikta visa informacija apie viešąją konsultaciją.

„Darbo grupė juos apibendrins, vertins ir spręs dėl tolimesnių veiksmų. Kaip ir buvo skelbta, po viešosios konsultacijos, įvertinus gautas nuomones iš medikų bendruomenės, bus rengiamos ne tik rekomendacijos gydymo įstaigoms, bet ir teisės aktų pakeitimai, jei jų reikės pokyčiams įgyvendinti. Galutinius sprendimus priims ekspertai, suburti į minėtą darbo grupę. Ministras A. Veryga konkrečios datos nenurodė šiai darbo grupei, kada ji turės baigti darbą, nes tikimasi kokybiškų rezultatų. Šiuo atveju greitis nėra svarbiausias kriterijus – svarbu kokybė“, – teigia L. Šriubėnė.

LRT.lt primena, kad apie patiriamą psichologinį smurtą darbo aplinkoje, mobingą bei perdegimą medikų bendruomenė atvirai prabilo spalio pabaigoje, kai nusižudė RVUL gydytojas, jaunas traumatologas, dviejų mažamečių vaikų tėvas. Viešų diskusijų ir apklausų metu paaiškėjo, kad apie 80 proc. medikų patiria mobingą, didžioji dalis jų nemano, kad su tuo galima kovoti. Dėl patiriamo spaudimo, ujimo ir perdegimo sindromo 70 proc. apklaustų gydytojų patiria depresiją, trečdalis visų tyrime dalyvavusių medicinos studentų yra turėję minčių apie savižudybę.