Lietuvoje

2019.11.26 16:37

Universitetų reikalauja konkuruoti tarptautiniu mastu, bet kai kurių lėšos – penkis kartus mažesnės

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.11.26 16:37

Akademinė bendruomenė įsiutusi. Pasak jos, valdžia sulaužė pažadą padidinti dėstytojų, mokslininkų bei kitų aukštojo mokslo srities darbuotojų atlyginimus bent 10 proc. Docento atlyginimas šiuo metu siekia apie 1000 eurų – panašiai tiek, kiek pageidauja uždirbti universiteto absolventas. Todėl aukštojo mokslo bendruomenė ketina jungtis prie mokytojų streiko.

O štai premjeras, pirštu besdamas į aukštojo mokslo bendruomenę, visai neseniai klausė, kiek pokyčių įvyko aukštajame moksle. Akademikai jau ėmėsi protesto akcijų, viena jų – „4,5 minutės“, kai paskaitą studentams universitete tiek laiko vedė ne dėstytojai, o mobilieji telefonai. Protesto bangos matomos ir socialiniuose tinkluose, o, artėjant pedagogų streikui, dalyvauti jame ketina ir universitetų bendruomenės.

LRT forumas. Nėra pažado – yra streikas: nesulaukę didinamų atlyginimų dėstytojai imasi protesto, Vyriausybė vėl žada ieškoti pinigų

„Jam neįvykti yra tik viena galimybė – jeigu iš tiesų būtų patenkinti visi reikalavimai, bet kol kas nematome, kad tai įvyktų“, – laidoje „LRT forumas“ sakė Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos pirmininkas Sigitas Vaitkevičius. Anot jo, prie streiko jungtųsi keli universitetai ir kolegijos, palaikymą išreiškė ir studentai bei žmonės, kurie nedirba aukštajame moksle.

Profesinės sąjungos lyderis, paklaustas, ar mano, kad Vyriausybė apgavo aukštojo mokslo bendruomenę, sakė nenorintis teigti, kad akademikai buvo apgauti, o tikisi, kad ministrų kabinetas, formuodamas kitų metų valstybės biudžetą, tiesiog padarė klaidą.

Jam neįvykti yra tik viena galimybė – jeigu iš tiesų būtų patenkinti visi reikalavimai.

„Vienas iš pagrindinių ir opiausių klausimų šiandien yra finansavimas, kadangi tikrai tikimės to, kad atlyginimas didės ir didės ne tik dėstytojams ar mokslo darbuotojams, bet didės kartu ir tiems žmonėms, kuriems iki šiol vis dar nėra keltas atlyginimas. Ir dar vienas dalykas – ilgalaikis susitarimas dėl kolektyvinės sutarties“, – kalbėjo S. Vaitkevičius.

Siūlo įvertinti ir kitas bendruomenes

Seimas pirmadienį, po pirmojo biudžeto svarstymo, grąžino jį toliau svarstyti Vyriausybei. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas sakė, kad pinigų yra tiek, kiek yra, o svarbu yra susitarimai, kurių reikia laikytis. Jo teigimu, Vyriausybė susitarimų laikosi, bet prisiimant naujus įsipareigojimus reikia įvertinti, kokios bus valstybės galimybės.

„Kalbant apie 10 proc. kitiems metams, be abejo, biudžetas grįžta, Vyriausybė vertins visas turimas galimybes, visas pastabas iš Seimo, iš profesinių sąjungų, dėstytojų bendruomenės. Bet šalia to yra ir krūva kitų bendruomenių, galime kalbėti ir apie darželių auklėtojus, mokytojus, kuriems pusė milijardo yra vien atlyginimų fondas ir t. t. Mes turime matyti visus“, – laidoje kalbėjo S. Skvernelio patarėjas.

S. Malinauskas teigė, kad prieš dvejus metus atlyginimai dėstytojams buvo kelti 20 proc., praėjusiais metais – 17 proc. Tačiau jis teigė, kad reikia suprasti, kad valstybės galimybės yra ribotos ir tai priklauso ne nuo premjero valios, o nuo objektyvių galimybių.

Dramatiškai krito studentų skaičius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis kalbėjo, kad problema yra gilesnė negu tik procentai. Jis sakė, kad S. Malinauskas yra teisus įvardindamas, kiek per pastaruosius metus kilo dėstytojų atlyginimai, tik pridūrė, kad kilimą juto ne visi universitetai, nes tai priklausė nuo turimų studentų krepšelių skaičiaus.

„Problema yra ta, kad švietimo sistemoje įvyko dideli pokyčiai. Jei paimsime 10 m. laikotarpį, tai 2009 metais pirmakursių į universitetus ir kolegijas buvo priimta 58 tūkst. Šiais metais mes priėmėme 19, 3 tūkst. iš viso. Kadangi finansavimas yra susijęs su krepšeliais, įsivaizduokite, kiek sumažėjo aukštųjų mokyklų finansavimas. Tai yra 300 proc.“, – statistika dalijosi J. Augutis.

Jis pabrėžė, kad svarbu suprasti, jog mažėjant studentų skaičiui universitetų ir kolegijų išlaidos nemažėja proporcingai krentantiems stojančiųjų skaičiams. Kaip sakė J. Augutis, jei anksčiau auditorijoje sėdėjo 50 studentų, atnešę aukštajai mokyklai 50 krepšelių, o dabar sėdi 15, atnešę 15 krepšelių, tai nieko nekeičia, nes auditorijoje vis tiek turi būti profesorius, turi būti laboratoriniai darbai ir t. t.

„Kažkiek išlaidos sumažėjo, bet ne tiek. Kol neišspręsime šitos problemos, turėsime visokius neramumus ir bėdas“, – sakė VDU rektorius. Jis taip pat teigė, kad Lietuvoje gerokai per mažai lėšų skiriama ir moksliniams tyrimams.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė kalbėjo, kad finansavimas nesitraukia tiek, kiek traukiasi studentų skaičiai. Ji priminė, kad 2009 metais, kai Lietuvoje buvo finansų krizė, lėšų mažinimas aukštajam mokslui buvo mažesnis negu kitoms sferoms ir net buvo pridėta papildomų lėšų.

„Mes turime turėti galvoje, kad aukštojo mokslo sektoriuje ir dabar yra problemų, neoptimizuotų dalykų, yra kažkokių vidinių rezervų. Problema, dažniausiai, yra ta, kad tie vidiniai rezervai gali būti atskleisti ar išimti tada, kai įvyksta aiškios pertvarkos, su aiškia linija, aiškiu planu. Ir tai negali būti per vienerius ar dvejus metus. Net universiteto turto pardavimas gal įvyks per 10 metų“, – kalbėjo N. Putinaitė, sakydama, iš vidinių rezervų galima tikėtis ribotų resursų.

Tačiau docentė pabrėžė, kad mokslas ir universitetai kuria ateitį ir jei ten nebus gabių žmonių, ateities neturėsime.

Negerai sudėlioti prioritetai

Parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša, pats iki Seimo rinkimų dirbęs akademinėje bendruomenėje, sakė, kad formuojant biudžetą svarbi dalis, kuri nuves Lietuvą į priekį. Tačiau, kaip sakė Seimo narys, dabar pažiūrėjus į biudžeto sandarą matyti, kokios milžiniškos lėšos yra paskirtos įvairioms išmokoms.

„Jeigu palygintume išmokas su tuo pinigų kapšu, kuris paskirtas veikiantiems, kuriantiems ateitį žmonėms, tai yra disproporcija. Manau, kad čia yra prioritetų klausimas, o ne vien tik ar yra pinigų valstybėje, ar nėra. Labai svarbu, kaip mes prioritetus sudėliojame“, – laidoje sakė „valstiečių“ frakcijos narys.

Pasak jo, galima buvo surasti lygsvarą, kai šiek tiek, nedrastiškai, sumažinus lėšas kitose srityse, jų būtų užtekę švietimo sistemos reikmėms.

Olandijos universitete lėšų – penkis kartus daugiau

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad buvo sukelti lūkesčiai, nes dvejus metus valdžia kalbėjo apie tai, kad švietimas yra prioritetas: „Dabar jau sako, kad įvyko rinkimai, prioritetai šiek tiek pasikeitė, atėjo naujas prezidentas ir viskas keičiasi. Moksle taip nevyksta.“

Jis kalbėjo ir apie finansavimo tvarumą. Anot A. Lašo, lėšas reikėtų didinti per krepšelius, kad universitetai galėtų patys spręsti, kur skirti lėšas. Jis kalbėjo, kad universitete yra daug kitų dalykų, kaip infrastruktūra, bendrabučiai, administracija ir t. t., kuriems taip pat reikalingos lėšos.

Pats žmones į darbą priimantis A. Lašas sakė siekiantis rasti jaunus, gabius, galbūt ir užsienyje mokslus baigusius asmenis, galinčius dirbti universitete, bet prieš juos priimdamas turintis atsiprašyti, kad negali jiems mokėti tiek, kiek mokama užsienyje: „KTU metinis biudžetas yra 60 mln. eurų, mūsų partnerio Tventės universiteto Olandijoje – 330 mln. eurų. O mes bandome konkuruoti tarptautiniu mastu! Tai aišku, kad jie laimi.“

Parengė Modesta Gaučaitė.