Lietuvoje

2019.11.25 18:00

Karbauskis: mums labai trūksta Skvernelio

interviu LRT RADIJUI
Simona Vasiliauskaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2019.11.25 18:00

„Ši problema yra nebe mūsų, o opozicijos, kuriai atstovauja Seimo pirmininkas. Jis daro viską, kad Seime būtų kuo daugiau destrukcijos. Seimo pirmininkas padarė vieną Konstitucijos pažeidimą, o kitą ruošiasi padaryti, neteikdamas naujo Seimo pirmininko pavaduotojo kandidatūros, kurią esame pasiūlę“, – LRT RADIJUI sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Politikas teigia kitą savaitę besikreipsiantis į Konstitucinį Teismą.

– Pone R. Karbauski, kaip susiklostė tokia situacija, kad Seime daugiau kalbama apie tai, kam skirsite pinigus, o ne iš kur juos imsite?

– Netiesa, kad mes kalbame tik apie tai, kam skirti. Mes šnekame ir apie tai, iš kur skirti. Yra mokesčiai, kuriuos svarstome, pavyzdžiui, bankų ir prekybos tinklų apmokestinimas. Siekiame, kad biudžetas būtų subalansuotas. Kelių savaičių bėgyje bus priimti sprendimai, labiausiai atitinkantys visuomenės lūkesčius.

– Sakote, kad nepasitikėjimo Vyriausybe iš Jūsų pusės nėra? Nes valdančioji dauguma iš tiesų neremia šių siūlymų.

– Nesąmonė. Mes kartu su Vyriausybe dirbame ranka rankon. Galbūt turime skirtingus požiūrius į vieną ar kitą prioritetą, bet sprendimas vis tiek bus bendras.

– Esate sakęs, kad biudžeto priėmimas šį kartą yra sudėtingesnis ir dėl premjero Sauliaus Skvernelio ligos. Ar šiuo atveju etiška tai nurodyti, kaip priežastį? Visgi tai nėra pravaikšta.

– Aš nemanau, kad tai yra priekaištas. Žmogus nesirenka laiko, kada susirgti. Tiesiog mums jo labai trūksta. Tai yra normalu ir mes susitvarkysime. Nesant premjerui dirba Vyriausybė, visos struktūros ir institucijos. Manau tą sprendimą priimsime gruodžio 17-ąją.

– Bet, jeigu tai trukdo biudžeto ir kitų sprendimų priėmimui, situacija yra rimta. Gal turite pasiūlymą, ką S. Skverneliui daryti? Galbūt reikėtų atsistatydinti?

– Aš tikrai neturiu omenyje to, kad kam nors reikėtų pasitraukti. Aš turiu galvoje, kad mums jo trūksta, nes ankstesniu biudžeto priėmimo laikotarpiu mes nuolat bendraudavome, o dabar esame priversti bendrauti telefonu ir elektroniniu paštu. Nėra tokio tiesioginio bendravimo, kurio pasigendame, bet tai nėra priekaištas ar problema. Yra daugybė naujų ryšio priemonių, kuriomis mes ir naudojamės.

– Sakote, kad yra šiek tiek daugiau biurokratijos?

– Biurokratų įtaka dabartiniame procese yra kiek didesnė, nei buvo anksčiau. Anksčiau sprendimai įvykdavo Vyriausybėje, kurie tenkindavo ir Seimą. Premjerui sergant šiek tiek daugiau įtakos turi biurokratai, bet mes juos įveiksime.

– Kam tokia skuba dėl bankų ir prekybos tinklų mokesčių? Ar spėsite iki sausio mėnesio detaliai išanalizuoti, koks jų poveikis bus klientams?

– Minėti įstatymų projektai yra ruošti ne mūsų pačių, o Lenkijoje. Tai yra jų įstatymų kopijos. Šie įstatymai Europos Sąjungos aspektu ir komisijos vertinimu nekelia abejonių. Jeigu kalbėtume apie pasekmes Lietuvos rinkoje, galbūt jie turės kiek kitokią įtaką nei Lenkijoje, kur konkurencija yra daug didesnė. Mes turime rasti sprendimus, užtikrinančius pajamas į biudžetą. Šie mokesčiai Lietuvos žmones nuskriaus mažiausiai.

– Tarptautinio valiutos fondo vadovas teigia, kad šie mokesčiai Lietuvoje, tikėtina, būtų perkelti vartotojams. Manote, jog esate teisesni už Tarptautinį valiutos fondą?

– Mes nemanome, kad esame teisesni. Tiesiog tai yra įmanoma teoriškai. Visose valstybėse, kuriose būtų priimami šie mokesčiai, jie galėtų būti perkelti, jei bankai ar prekybos tinklai elgtųsi socialiai neatsakingai. Nuo to negali apsaugoti. Jei didinsime tiesioginius gyventojų mokesčius, tokiu atveju tikrai niekas jų dėl pajamų netekimo neapsaugos. Mes dabar šnekame apie galimą variantą, kaip teorinį, kad tai gali būti perkelta ant vartotojų pečių. Viso to alternatyva yra tiesioginiai mokesčiai vartotojams.

– Tačiau rizika išlieka?

– Kiekvienas mokestis sukuria tam tikrą riziką, bet, šnekant apie Lietuvos bankus, reikia pasakyti, kad jų pelno vidurkis yra didesnis nei vidutinis Europos bankų pelnas. Šioje situacijoje kalbama, kad ši 30 mln. eurų suma, kurią norima skirti, tikrai nėra didelės lėšos bankams. Jeigu jie elgsis socialiai neatsakingai, grasins, kaip iš pradžių buvo, tai bus labai nemalonu. Mes diskutuojame su bankų atstovais. Manau, kad šie sprendimai neturėtų pakenkti nei bankams, nei Lietuvos gyventojams.

– Kiek įtakos dėl šio sprendimo skubos galėjo turėti noras, kad Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga liktų koalicijoje?

– Ne, tai visiška netiesa. Tai niekaip nesusiję su Lenkų rinkimų akcija. Jie yra viso to iniciatoriai tik dėl to, kad įstatymas rengiamas pagal lenkų įstatymo pavyzdį ir šioje situacijoje mes lygiai taip pat remiame šį įstatymą, kaip ir Lenkų rinkimų akcija. Aš manau, kad mes turime surinkti pajamas, kad užtikrintume biudžeto išlaidas, kurios reikalingos sumokėti ir mokytojams, ir kultūros darbuotojams, ir gydytojams, ir viešojo sektoriaus darbuotojams, ir pakelti vaiko pinigus, ir pensijas, ir pan.

– Ar tokiu būdu neišsikasama duobė, kai bandoma visiems pagerinti sąlygas? Gal reikėtų aiškesnių ir konkretesnių prioritetų?

– Jeigu pradėčiau šnekėti apie tai, kiek nuo 2016 metų, kuomet buvome išrinkti į valdžią, pakilo pensijos, atsirado vaiko pinigai, didėjo viešojo sektoriaus atlyginimai ir pan., pamatytume, kad pokyčiai yra ryškūs. Mes tai esame įsipareigoję savo rinkėjams. Jeigu mes neieškosime balanso tarp visų interesų ir nesistengsime, kad žmonių pajamos didėtų, tokiu atveju esame be reikalo šioje valdžioje.

Panašu, kad tas balansas yra kol kas sudėtingai randamas, nes ir dabar matoma, kad protestuoja ir ugniagesiai, ir dėstytojai, ir medikai, ir mokytojai, visą šią savaitę skelbiantys, kad planuoja įspėjamąjį streiką. Galbūt Jūsų planai rasti visiems tinkantį variantą yra kiek utopiški?

– Ar jie yra utopiški, pamatysime, kai bus priimtas biudžetas. Dabar visiems linkiu neskubėti protestuoti. Žinoma, būtina į save atkreipti dėmesį. Mes tikrai girdime ir matome, bet protestuoti reiks tada, kada mes priimsime biudžetą ir kieno nors poreikiai nebus patenkinti.

– Siūlote laukti?

– Ne. Aš sakau, kad protestuoti būtų neracionalu. Mes visai neseniai turėjome situaciją, kada viešoje erdvėje iškreipė mūsų ketinimus dėl pensijų didinimo. Pensininkams pasirodė, kad mes pensijų nesiruošiame didinti, o iš tikrųjų mūsų sprendimas be prezidento pasiūlymo buvo didinti 370 mln. eurų, prezidento siūlymas buvo dar papildomi 30 mln. eurų, o tai yra 400 mln. eurų ir tiek bus padidintos pensijos. O jie jau ruošiasi protestuoti.

– Gynybos finansavimas. Sakėte, kad visuomenė nesuprastų tolesnio finansavimo augimo. Dabar opozicija sakė, kad nevykdote įsipareigojimų. Jūs teigiate, kad buvote ne taip suprastas, kad iš tikrųjų yra įsipareigojimas iki 2030-ų metų 2,5 proc. skirti gynybai. Ar jaučiatės rodę pakankamai iniciatyvos tam, kad iš tikrųjų iki 2030-ų metų tai realiai būtų įgyvendinta, o ne permesta galbūt kitoms valdžioms, jei nebūsite išrinkti?

– Grafiko, kaip turi būti didinamas finansavimas krašto apsaugai, nėra. Yra įsipareigojimas, kurį mes taip pat pasirašėme dėl didinimo iki 2,5 proc. iki 2030-ų metų. Tai ir bus padaryta, bet priimti sprendimą, kad šiandien reikia kažkodėl didinti vienu ar kitu procentu, reikia rasti tam tikrus argumentus.

Krašto apsauga finansuojama taip, kaip niekada nebuvo finansuojama. Iki mūsų valdžios dviejų procentų bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai nebuvo skiriama. Mes pirmą kartą įvykdėme įsipareigojimus NATO.

– Koks dabartinis Jūsų planas, kad iki 2030-ų metų būtų įgyvendintas šis finansavimas? Ar manote, kad galbūt jo net nereikia?

– Ne, jo reikia. Mes įsipareigojome ir pasirašėme, kad 2030-aisiais turėtume 2,5 proc. Valdžia, mes ar kiti, turės galvoti kiekvienais metais, kiek gali padidinti išlaidas. Jeigu, pavyzdžiui, ekonomikos augimas kitais metais būtų panašiai prognozuojamas, kaip šiemet, be abejonės, didesnis didinimas būtų įmanomas ir kitiems metams, bet ekonomika stoja, todėl mes turime suprasti, kad bendras gyventojų pajamų lygis yra svarbesnis, nei papildomos lėšos krašto apsaugai, kai mes įsipareigojimus NATO vykdome ir 2 proc. skiriame.

– Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad stebės, kaip Seimas priiminės jo pasiūlymus. Nebijote, kad daug jo pasiūlymų yra „pakabinti ore“ ir gal prezidentas net nepriims biudžeto projekto, apie ką irgi yra užsiminęs?

– Svarbiausias sprendimas, kuriuo prezidentas siekia, tai yra papildomai didinti pensijas 30 mln., ką mes ir planuojame daryti nuo sausio 1-osios. Jeigu šnekėtume apie kitus sprendimus, vėlgi, yra atsižvelgiama į prezidento siūlymus. Biudžetas tikrai bus subalansuotas, toks, kokio tikisi Lietuvos visuomenė. Aš manau, kad jokio ginčo dėl to, ar jį reikia vetuoti, ar jį reikia priimti, nekils dėl to, kad mes darome viską, kas įmanoma, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau.

– Yra svarstymų mažinti „Sodros“ įmokas, tarp jų ir ūkininkams pagal individualią veiklą. Ar tai dar vienas palengvinimas ūkininkams?

– Neskubėkite daryti išvadų. Šiandien bus priimtas sprendimas ir atitinkamai Vyriausybė vėl pateiks savo siūlymus. Ūkininkams nėra kas nors lengvinama – kaip tik priimami vieni ir kiti sprendimai dėl kvotų dyzelinui sumažinimo ir pan., bet jie yra racionaliai apsvarstyti ir neturėtų pabloginti konkurencinės aplinkos ūkininkams. Reikėtų priminti, kad praėjusiais metais tris kartus padidinome pajamų mokestį ūkininkams. Jeigu kas nors šiandien drįsta pasakyti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rūpinasi ūkininkais, aš pasakysiu, kad ūkininkavimas yra lygiai tokia pat verslo šaka, kaip ir visos kitos, ir mes lygiai taip pat apmokestiname ūkininkus, kaip ir visus kitus. Ūkininkai šiandien moka 15 proc. pajamų mokestį, kaip ir visi kiti Lietuvos verslininkai.

– Pone Karbauski, jau kurį laiką valstiečiai nebekalba apie Viktoro Pranckiečio klausimą. Ar planuojate, ko toliau imsitės jo atstatydinimui?

– Ši problema yra nebe mūsų, o opozicijos, kuriai atstovauja Seimo pirmininkas. Jis daro viską, kad Seime būtų kuo daugiau destrukcijos. Seimo pirmininkas padarė vieną Konstitucijos pažeidimą, o kitą ruošiasi padaryti, neteikdamas naujo Seimo pirmininko pavaduotojo kandidatūros, kurią esame pasiūlę. Tai bus antras Konstitucijos pažeidimas. Konstituciniam Teismui bus pateikta medžiaga apie tai ir atitinkamai teismas, matyt, eilinį kartą pasakys tai, ką pasakė jau du sykius, kad Seimo pirmininkas neturi teisės neteikti daugumos pasiūlyto pavaduotojo.

Dar kartą pasakysiu, kad tai nebuvo koks nors asmeninis kerštas, kaip teigia Seimo pirmininkas, – tai buvo tiesiog valdančiosios daugumos pozicija. Šiandien valdančiajai daugumai Seimo pirmininkas neatstovauja. Tikiuosi, kad mes neužilgo turėsime daugumą valdyboje ir galėsime toliau sėkmingai dirbti. Seimo pirmininko klausimas dabar yra opozicijos, o ne mūsų.

– Kada kreipsitės į Konstitucinį Teismą?

– Manau, kad kitą savaitę.

– Atsistatydinimo klausimą dabar paliksite tik opozicijai?

– Taip, tai yra jų problema. Dabar jie turi aiškintis dėl Seimo pirmininko klaidų ir tų problemų, kurias susikuria jam būnant Seimo pirmininko poste.

– Jei opozicija nieko nesiims, tai Jūs, tarkime, kitoje Seimo sesijoje irgi jokių iniciatyvų naujų nebeteiksite?

– Nebematome prasmės – tai ne mūsų problema. Seimo pirmininkas daro tai, ką jam sako opozicija. Jeigu opozicija šiandien siekia visais būdais trukdyti Seimo darbui, visuomenė tai įvertins.

– Tad atmosfera Seime vis dėlto įtempta?

– Atmosfera yra gana gera, nes mes turime daugumą, užtikrinančią sprendimų priėmimą. Šioje vietoje nei Seimo pirmininkas, nei opozicija mums nesutrukdys. Kai kuriais momentais viešojoje erdvėje tai neatrodo gražiai, bet svarbiausia, kad mes esame pajėgūs priimti sprendimus, už kuriuos atsakome. Manau, kad galų gale Lietuvos gyventojai galės įvertinti mūsų darbą pagal tai, ką mes gero padarėme arba tai, ko nepadarėme. Šitie visi dalykai – kaltinimai, ginčai – viešoje erdvėje liks istorija. Svarbiausia tai, ką mes sugebėjome per tuos ketverius metus padaryti. Aš manau, kad visų visuomenės grupių žmonės, lygindami buvusias valdžias ir mus, sugebės atsirinkti.

– Istorijoje gali likti ir tai, tai kad Jūsų reitingai mažėja. Gal visi kivirčai tam ir turi įtakos?

– Manau, kad viskas turi reikšmės, bet aš į reitingus mažiausiai kreipiu dėmesį, nes ne reitingai renka parlamentą ir politikus į Seimą, o žmonės. Žmonių nuotaika kitų metų rinkimuose spalį priklausys nuo to, kaip jie gyvens. Jeigu tas gyvenimas pagerės, jie jausis gerai ir tokiu atveju palaikys valdžią, kuri yra. Jeigu bus blogiau, tokiu atveju ateis kiti. Primenu, kad, lyginant esamą valdžią, reikia galvoti apie tai, ką darė buvusios. Už padarytas klaidas mes prisiimame atsakomybę. Jų yra tikrai nemažai, tačiau niekas neapkaltins mūsų korupcija ar tuo, kad mes nesistengiame daryti visko, kas įmanoma.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.