Lietuvoje

2019.12.03 05:30

Užsienio ekspertas – apie teigiamą emigracijos pusę ir neišnaudotas Lietuvos galimybes

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2019.12.03 05:30

Kodėl svarbu kurti ryšį su užsienyje gyvenančiais tautiečiais? Kur slypi emigracijos teigiama pusė ir kaip ją išnaudoti? Atsakymus į šiuos klausimus žino pasaulinio lygio diasporos strategijų ekspertu laikomas airis Kingsley Aikinsas. Į emigrantus jis siūlo žvelgti kaip į nacionalinį turtą, o ne kaip į prarastus piliečius.

K. Aikinsas skirtingais etapais gyveno ir dirbo 6-iose šalyse, jis yra su išeivijos klausimais visame pasaulyje dirbančios ir konsultuojančios įmonės „The Networking Institute“ įkūrėjas ir vadovas.

Pašnekovo teigimu, apskritai migracija šiandien kelia neigiamas asociacijas, nes, vos išgirdus šį žodį, daugeliui prieš akis iškyla mažo negyvo vaiko Graikijos paplūdimyje ar Centrinės Amerikos migrantų karavano vaizdinys. Tokiame negatyviame kontekste, kaip pastebi ekspertas, pamirštamos sėkmės istorijos.

„Pagalvokite apie didžiausias pasaulio kompanijas. Pavyzdžiui, „Apple“ įkūrėjas Steve`as Jobsas buvo sirų migranto sūnus ir tai yra tik vienas iš atvejų. Migrantai neretai imasi verslo ir statistiškai tą daro dažniau nei vietinė populiacija. Migrantai moka daugiau mokesčių, sunkiai dirba ir taip pat stengiasi palaikyti ryšį su savo gimtąja šalimi.

Kalbant apie migraciją, norisi siekti to, ką vadiname „triguba nauda“. Kad naudos gautų tiek migrantą priimanti šalis, tiek jis pats, tiek ir jo gimtoji šalis“, – komentuoja K. Aikinsas.

Ir nors dėl migracijos, pasak eksperto, nerimauti nereikėtų, kontrolė – būtina: „Šalys negali leisti milijonams žmonių taip judėti, migracija turi būti kontroliuojama. Australija yra geras pavyzdys. Jie turi konkretų kriterijų rinkinį, kurį turi atitikti, norėdamas patekti į Australiją. Jie labai griežti.“

Jis išskiria dar vieną problemą – Vakarų visuomenės senėjimą ir populiacijos mažėjimą. Būtent tai įvardija kaip dabartinį iššūkį, mat valstybės privalo išlaikyti balansą: migrantai reikalingi, kad pakaktų darbo jėgos, tačiau svarbu, kad migracija netaptų nevaldoma.

Migrantai neretai imasi verslo ir statistiškai tą daro dažniau nei vietinė populiacija.

Emigracija turi teigiamą pusę

Eksperto nuomone, šiandieniame pasaulyje šalys kaip niekada anksčiau turi galimybę į emigravusius piliečius pažvelgti kitu kampu ir tokiomis galimybėmis domisi.

K. Aikinsas juokais priduria, kad išeivijoje gyvenančią tautos dalį apibūdinantį terminą „diaspora“ daugelis vis dar veikiau sieja su medicininiu terminu, pavyzdžiui, kokio nors pobūdžio galvos skausmu, nei su emigrantais, todėl neretai tenka aiškinti šios sąvokos prasmę.

Tiesa, ryšį tarp menamos ir tikrosios reikšmės įžvelgti galima, nes emigracija dažnai valstybėms iš tiesų kelia galvos skausmą. Tačiau pašnekovas siūlo vaistą: nebežiūrėti į emigraciją kaip į tautos tragediją ir, išnaudojant technologinę pažangą, atrasti teigiamą jos pusę.

„Ankstesniais laikais iš savo šalies išvykęs žmogus tarsi pradingdavo. Nebūdavo galimybės su juo kurti ryšio. Dėl šiais laikais turimų komunikacijos priemonių, technologijų mes galime būti ir čia, ir ten. Žmogus gali gyventi transnacionalinį gyvenimą.

Anksčiau reikėdavo laukti telegrafo, o dabar su bet kuriuo pasaulio kampeliu įmanoma susisiekti vienu spragtelėjimu. Kas nors Pietų Kalifornijoje gali stebėti, kaip Lietuva žaidžia krepšinį, ir sekti rezultatus.

Dauguma šalių jau supranta, kaip svarbu palaikyti ryšį su išvykusiais piliečiais, ir jį kuria. Išeivija – tai resursai“, – dėsto ekspertas.

Ką daryti Lietuvai?

K. Aikinsas sutinka, kad lietuvių emigracijos mastai kelia nerimą, mat neretai išvyksta patys gabiausi bei darbingo amžiaus žmonės, tačiau jis pažymi, jog dabar Lietuva turi didelį tautiečių tinklą visame pasaulyje, tarp jų gali būti sėkmingų, įtakingų žmonių, o tai, esą, galima laikyti privalumu.

„Manau, kad pasaulyje, kuriame gyvename šiandien, negalime pasikliauti didžiosiomis valstybėmis, tokiomis kaip JAV, Jungtinė Karalystė. Jos tapo antiinternacionalistinės, antiglobalistinės, jos susitelkė į save, jos stato sienas.

Mažoms šalims, tokioms, kaip Lietuva, Airija, reikia draugų visame pasaulyje, reikia kontaktų, reikia turėti žmonių tokiose pozicijose, kuriose būdami jie galėtų mums padėti – pristatyti Lietuvą, skatinti investicijas gimtinėje, vystyti turizmo produktus, švietimą. Yra daugybė sričių, į kurias diaspora gali įsitraukti“, – komentuoja ekspertas.

Anot K. Aikinso, Lietuva jau yra žengusi pirmuosius žingsnius, tačiau reikalingas nuoseklus veiksmų planas ir nacionalinės politikos vystymas. Svarbu, kad dėmesys užsienyje gyvenantiems tautiečiams pirmiausia taptų vyriausybės prioritetu:

„Tačiau ji turėtų veikti labiau kaip koordinatorė nei tik kaip vykdytoja. Ji turi suteikti priemones, sukurti sąlygas, suburti žmones, bet leisti veikti ir, pavyzdžiui, lietuvių organizacijoms užsienyje. Jos neretai gali pasiekti daugiau, nes yra arčiau išeivijos.“

Taip pat reikia suvokti, jog ryšio su išeivija kūrime turi dalyvauti ne tik valdžios įstaigos ar organizacijos, bet ir verslas, žiniasklaida, visuomenė.

Manau, kad pasaulyje, kuriame gyvename šiandien, negalime pasikliauti didžiosiomis valstybėmis, tokiomis, kaip JAV, Jungtinė Karalystė. Jos tapo antiinternacionalistinės, antiglobalistinės, jos susitelkė į save, jos stato sienas.

Kaip teigia K. Aikinsas, neretai užsienyje gyvenantys tautiečiai siejami tik su finansine nauda gimtajai šaliai. Jis ragina tokio požiūrio atsisakyti – verčiau galvoti, ką valstybė gali duoti išeivijai, o ne ką iš jos gauti.

„Visi turi suprasti, kodėl svarbus ryšys su diaspora. Tai – švietimas, tai – komunikacijos iššūkis. Labai svarbu surinkti informaciją apie užsienyje esančius lietuvius – kas jie, kur jie, ką jie veikia?

Tokius duomenis reikėtų rinkti keletą metų, taip pat aktyviai bendrauti su užsienyje esančiais lietuviais, klausytis jų poreikių, idėjų, ko reikėtų, kad stiprėtų jų ryšys su Lietuva.

Aš pats neseniai praleidau savaitę Naujojoje Zelandijoje, ten atidarėme Airijos ambasadą. Su ambasadoriumi keliavome po šalį ir atradome daugybę nuostabių žmonių, kurie turi airiškų šaknų, bet jeigu nebūtų atidaryta ambasada, niekada nebūtume jų atradę.

Manau, kad pasaulyje yra ir daugybė lietuviškų šaknų turinčių žmonių, su kuriais niekas niekada nepasikalbėjo“, – mintimis dalijasi ekspertas.

K. Aikinsas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos išeiviją reikėtų suvokti kaip daugialypę, kiekvienoje šalyje galinčią turėti kitokį požiūrį į Lietuvą, skirtingus poreikius: „Todėl nėra vieno sprendimo, vienos politikos visiems Lietuvos išeivijos atstovams. Turite atpažinti skirtingus interesus ir būti lankstūs, ieškoti skirtingų strategijų.“

Kaip pabrėžia ekspertas, svarbu veikti dviem kryptimis – megzti ryšius tiek su sėkmingais, daug pasiekusiais lietuviais, tiek su tais, kurie patiria sunkumų. „Pavyzdžiui, Airijoje mes turime Emigrantų paramos programą. Airijos Vyriausybė kiekvienais metais išleidžia apie 12 mln. eurų ir padeda užsienio airiams, turintiems problemų.

Tuo pačiu metu mes bendradarbiaujame ir su sėkmingais užsienio airiais. Čia labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Yra tiek sėkmingų žmonių, reikia apie juos pasakoti. Tuomet žmonės didžiuojasi, jaučia emocinį ryšį. Norint eiti į priekį, tokios istorijos yra svarbi dalis“, – pasakoja K. Aikinsas.

Ekspertas priduria, kad tokie žingsniai galėtų paskatinti pakeisti net ir tų užsienyje esančių tautiečių, kurie išvykę nenori jokių sąsajų su Lietuva, nuomonę.

Paklaustas apie dvigubos pilietybės svarbą, pašnekovas patvirtino: galimybė pasilikti Lietuvos pilietybę gali būti priskiriama prie faktorių, padedančių kurti glaudesnį ryšį su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Ypač jeigu patys užsienio lietuviai to pageidauja.

„Kiekviena šalis turi spręsti pagal savo situaciją. Pavyzdžiui, Airija yra nutarusi, kad žmogus gali turėti dvigubą pilietybę, bet, kaip diasporos atstovas, negali balsuoti.

Tiesiog tiek daug airių gyvena ne Airijoje, kad, suteikus jiems galimybę balsuoti, turbūt būtų daugiau balsuojančių už Airijos ribų negu Airijoje. Sudėtingas atvejis. Bet manau, kad būtų teisinga užtikrinti oficialų diasporos atstovavimą kiekvienos šalies parlamente“ – teigia K. Aikinsas.

Pasak eksperto, kuriant ryšį su užsienyje gyvenančiais tautiečiais nereikėtų tikėtis greito rezultato. Tam gali prireikti ir kelių dešimtmečių. Kaip pavyzdį jis mini Indiją, turinčią apie 27 mln. užsienyje gyvenančių tautiečių. Per pastaruosius 15 metų ši šalis sugebėjo kardinaliai pakeisti savo įvaizdį pasaulyje.

„Anuomet santykis tarp Indijos ir jos diasporos buvo toks: Indija nekentė savo diasporos, o diaspora nekentė Indijos. 2002 metais Indijos užsienio reikalų ministras sudarė 5 narių komisiją, skirtą darbui su diaspora. Dvejus metus jie keliavo po visą pasaulį ir bendravo su išeiviais, jų klausėsi.

Sužinojo, kad Indija matoma kaip korumpuota ir per daug biurokratiška. Po to įvyko daug pakeitimų – nuo užjūrio Indijos pilietybės iki kasmetinių į išeiviją orientuotų konferencijų, jaunųjų indų programos bei apdovanojimų, per kuriuos atrasdavo sėkmingus indus diasporoje“, – vardija pašnekovas.

Jo teigimu, taip Indija pakeitė pasaulio požiūrį į savo tautą: „Aš pats maniau, kad Indija yra gana nemaloni šalis, o dabar manau, kad Indija turi labai daug protingų žmonių. Pavyzdžiui, „Google“, „Microsoft“, „Mastercard“ vadovai – indai. Jie nepaprasti! O kur dar puikios technologijos, sportas, bolivudas ir kita.“

Mes neturime daug kietosios galios, tikrai neplanuojame užgrobti kokios nors kitos valstybės, bet mūsų švelnioji galia suteikia mums įtakos pasaulyje.

Diaspora kaip švelnioji galia

Indijos pavyzdys, pasak K. Aikinso, atskleidžia, kad diaspora gali būti pasitelkiama kaip švelnioji galia. Taip ją išnaudoja ir patys airiai.

„Pasaulyje turime daugiau nei 500 airiškos muzikos asociacijų, mes stiprūs sporte – žaidžiam hurlingą, kurio daugiau nežaidžia niekas, turime apie 600 sporto klubų, o kur dar apie 7000 airiškų barų. Visa tai tampa erdve ryšiams megzti.

Mes neturime daug kietosios galios, tikrai neplanuojame užgrobti kokios nors kitos valstybės, bet mūsų švelnioji galia suteikia mums įtakos pasaulyje. Dabar mes matome skirtumą tarp valstybės, kuri yra linijos žemėlapyje, ir tautos, kurią suvokiame kaip globalią idėją“, – komentuoja ekspertas.

Jo teigimu, tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir Lietuva. „Dauguma žmonių tikriausiai beveik nieko nežino apie jūsų šalį. Taigi galite savo reputaciją susikurti pasitelkdami švelniąją galią, bet turite atrasti dalykus, kuriuos galite panaudoti, savo stipriąsias puses.

Ar tai muzika, ar kalba, ar maistas, ar sportas? Kelti klausimus: kuo mes išsiskiriame, dėl kokių dalykų norime būti žinomi? Ir per tai kurti savo tautos įvaizdį.“