Lietuvoje

2019.12.08 17:07

Medikai įspėja: retais atvejais astma gali baigtis mirtimi

LRT.lt2019.12.08 17:07

Trylikametės amerikietės, Brodvėjaus žvaigždės Laurel Griggs mirtis – tragiškas priminimas, kokia rimta liga yra astma. Kaip Laurel tėvas Andrew Griggsas informavo CNN, jo dukra su astma kovojo maždaug dvejus metus. Jo teigimu, nors būdavo, kad mergaitė po keletą mėnesių nejaučia jokių ligos simptomų, jis vis tiek reguliariai ją veždavo pas gydytoją. Prieš kelias savaites Laurel ištiko astmos priepuolis ir ji buvo nugabenta į „Mount Sinai“ ligoninę Niujorke.

Nepraėjus nė dviem valandoms po priepuolio, Laurel mirė, sustojus širdžiai.

„Manau, kad visi padarėme, ką galėjome, – kalbėjo mergaitės tėvas. – Tiesiog viskas įvyko taip greitai.“

Laurel buvo viena iš 26 mln. astma sergančių JAV gyventojų, iš kurių apie 6 mln. yra vaikai.

Kaip vyksta astmos priepuolis

Daugelis tėvų astmą įsivaizduoja kaip praleistas pamokas ir nenuvykimą į darbą, tačiau ne visi supranta, kad rimti astmos priepuoliai, kurių metu neišvengiama apsilankymo ligoninės priimamajame ar net hospitalizavimo, gali baigtis mirtimi. Visgi su astma siejami mirties atvejai gana reti.

Kasdien nuo astmos Jungtinėse Valstijose miršta apie 10 žmonių. Astma – lėtinė, plaučius pažeidžianti liga, galinti sukelti tokius simptomus kaip švokštimas, dusulys, krūtinės spaudimas ir kosulys naktį ar anksti ryte. Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kodėl susergama astma, tačiau manoma, kad įtakos turi genetiniai, aplinkos ir profesiniai veiksniai.

Astma gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau paskaičiuota, kad pirmuosius simptomus vaikai paprastai patiria iki 5 metų. Kaip rašo CNN, astmos priepuolis ištinka tuomet, kai šie simptomai paūmėja, kvėpavimo takai susitraukia ir tampa sunku kvėpuoti.

„Astma yra negalėjimas iškvėpti dėl uždegimo ir kvėpavimo takų susiaurėjimo, taip sutrikdant dujų apykaitą, kai iškvepiamas anglies dioksidas ir įkvepiamas mūsų organizmui reikalingas deguonis, – aiškina Niujorko universiteto „Langone Health“ medicinos centro alergologė ir imunologė bei Alergijos ir astmos tinklo atstovė spaudai Dr. Purvi Parikh. – Kraujyje susikaupęs anglies dioksidas gali sutrikdyti kvėpavimą, o negavę pakankamai deguonies, atsisako gyvybiškai svarbūs organai – smegenys ir širdis.“

Tam tikri dirgikliai, pavyzdžiui, dūmai, dulkės, alergijos, infekcijos ar fizinis krūvis gali iššaukti astmos priepuolį. Vengiant dirgiklių galima išvengti ligos priepuolių, simptomus kontroliuoti taip pat padeda vaistai.

Nekontroliuojamos astmos požymiai

„Daugelis mirčių yra nekontroliuojamos astmos pasekmė. Būtina įsitikinti, kad vaikas vartoja tinkamus vaistus ir tokiu būdu liga visuomet yra kontroliuojama. Taip pat patariama reguliariai lankytis pas astmos specialistą ar pulmonologą,“ – aiškina P. Parikh.

„Į jūsų gyvenimą gali įsėlinti nekontroliuojama astma: jei nubundate naktį, daugiau kaip du kartus per savaitę naudojate skubios pagalbos inhaliatorių, bent kartą ar du per metus jums reikalinga steroidų dozė, vargina kosulys, švokštimas ar dusulys, jūsų astma yra nekontroliuojama,“ – sako gydytoja.

Vaistai nuo astmos būna dvejopi – greito poveikio ir skirti ilgalaikei ligos kontrolei.

„Greito poveikio vaistai padeda kontroliuoti astmos priepuolio metu pasireiškiančius simptomus. Jei jums vis dažniau prireikia greito poveikio vaistų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu, galbūt jums šie vaistai netinka, reikėtų skirti kitus, – rašoma Ligų kontrolės ir prevencijos centro tinklalapyje. – Ilgalaikio poveikio vaistai padeda išvengti dažnų ir rimtų astmos priepuolių, tačiau astmos priepuolio metu jie nepadės.“

Padedant gydytojui, astmą galima kontroliuoti, o tėvai turėtų pasikalbėti su astma sergančiais vaikais apie tai, kaip valdyti simptomus, kaip vartoti vaistus, jei jų reikia ir kai reikia.