Lietuvoje

2019.11.25 11:24

Kūdikis mirė nuo itin reto pneumokokinės infekcijos sukėlėjo, nuo kurio skiepų nėra

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2019.11.25 11:24

Pirmadienį Santaros klinikoms priklausančios Vaikų ligoninės atstovai patvirtino, kad savaitgalį beveik pusantrų metukų sulaukusios mergaitės gyvybę pasiglemžė žaibinis sepsis, kurį sukėlė itin retos kilmės pneumokokinė infekcija. Nuo šio konkretaus sukėlėjo Lietuvoje vakcinos nėra.

Ligoninės atstovė Jolanta Normantienė patikino, kad kritinės būklės kūdikis į Santaros klinikų Vaikų ligoninę atvežtas šeštadienį iš Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (VUAL) ir skubiai paguldytas į reanimacijos skyrių. Nepaisant medikų pastangų, mergaitės gyvybė užgeso po poros valandų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis tikina, kad mergaitė buvo skiepyta nuo pneumokokinės infekcijos, tačiau pneumokokinis sukėlėjas buvo retos kilmės, kurios nėra Lietuvos vakcinose. Tokios padermės pneumokoko sukėlėjų egzistuoja 0,4 proc. mūsų visuomenėje.

„Labai gaila, kad nėra kryžminio imuniteto. Nėra taip, kad jeigu yra paskiepyta prieš vieną padermę, tai tas skiepas saugo nuo visko. Deja, taip nėra. Todėl yra kombinuotos vakcinos, kelių rūšių vakcinos ir skiepijimas apsaugo nuo dažniausiai paplitusių sukėlėjų, deja, ne nuo visų“, – apgailestavo prof. V. Usonis.

Vaikų ligoninės atstovai tokio žaibinio sepsio nuo šio pneumokokinio tipo užkrato sukeltos mirties nepamena.

Nustatyta, kad yra apie 90 skirtingų pneumokoko serotipų, tačiau vakcinos, kuriomis skiepijama Lietuvoje, tokio serotipo nedengia. Viena vakcina, kuria skiepijami vaikai, saugo nuo 10 serotipų, suaugusiesiems skirtos vakcinos dengia 13 serotipų. Abi šios vakcinos registruotos Europos Sąjungoje.

Santaros klinikų Vaikų ligoninės atstovai patvirtino: vienerių metų mergaitės gyvybę pasiglemžė žaibinis sepsis, sukeltas retos kilmės pneumokokinės infekcijos

Infekcija kūdikį pasiglemžė žaibiškai

Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikai patikino, kad mergaitę užklupusi liga progresavo žaibiškai.

„Mergaitė atvežta iš Antakalnio ligoninės apie 12 valandų nuo susirgimo pradžios ir per porą valandų liga baigėsi blogai. Ypač greita žaibinė ligos eiga. Žaibinis sepsis, sukeltas pneumokoko. Kokio štamo, kokios grupės – dar duomenų nėra, tik po išsamių tyrimų bus galima išsamiau atsakyti“, – sakė Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė dr. Virginija Žilinskaitė.

Tai nėra galutinė išvada. Tik po mikrobiologinio tyrimo išvadų ligoninė galės tiksliau pasakyti, kokio tipo infekcija sukėlė kūdikio mirtį. Išsamus atsakymas paprastai gaunamas per 7 dienas. Preliminarų, mikrobiologinį atsakymą ligoninė turi per kelias dienas, tačiau jis nėra galutinis. Pats pirminis, molekulinio tyrimo atsakymas apie ligos sukėlėją medikus pasiekia per kelias valandas.

Šiais metais tai yra pirma žaibinė mirtis. Pernai registruotos trys žaibinės mirtys.

„Visos infekcijos vienodai prasideda – pirmiausia aukštas karščiavimas, 39 karščio ir daugiau. Per pirmas valandas sunku pasakyti, kokią formą įgaus ta liga. Be jei ji greitai progresuoja, tai rodo žaibinę eigą ir medikai nelabai gali ką padaryti. Svarbu, kaip vaikas jaučiasi nukritus temperatūrai. Jeigu vaikas neaktyvus, nenori bendrauti – reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Aktyviai vaiką reikia stebėti pirmomis valandomis“, – sakė dr. V. Žilinskaitė.

Skiepai įtraukti į valstybės kompensuojamųjų sąrašą

Vaikų ligoninės medikai pabrėžia, kad skiepai nuo pneumokoko yra ypač rekomenduojami, nes jie apsaugo nuo dažniausių, labiausiai paplitusių užkratų. Į Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcina nuo pneumokokinės infekcijos įtraukta nuo 2014 m. Ja skiepijami vaikai iki 2 metų amžiaus. Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami ir asmenys, patenkantys į rizikos grupių sąrašus.

Pneumokokai – viena dažniausių pneumonijų (plaučių uždegimo) bei vidurinės ausies uždegimų priežasčių. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas atveria kelią plaučių uždegimui, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito bei kitų ligų priežastimi.

Pneumokokus gali nešioti apie 40–60 proc. mažų vaikų, paauglių – 6–10 proc., suaugusiųjų – 3–4 proc. Šių bakterijų galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, patekęs į žmogaus apatines kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

Naujausiais duomenimis, pasaulyje gripo sezono metu beveik 50 proc. mirčių priežasčių yra plaučių uždegimas. Dar daugiau – apie 8 proc. – visų senyvo amžiaus žmonių mirčių priežasčių ir apskritai kas ketvirta iš dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje yra būtent pneumonija.

Pneumokoko sukeltų ligų eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų. Gydymui naudojami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo antibiotikams atvejų.

Susirgimų pneumokokine infekcija padaugėja šaltuoju laikotarpiu. Ilgesnis buvimas šildomose patalpose, kur vyrauja sausas oras, turi įtakos žmogaus kvėpavimo takų gleivinės pažeidimams.

Pneumokokų sukeltu plaučių uždegimu užsikrečiama per orą nuo sergančio žmogaus jam čiaudint ar kosint, todėl svarbu vengti kontakto su sergančiu asmeniu, kosint ir čiaudint užsidengti burną, nedelsiant išmesti panaudotas vienkartines servetėles, dažnai plauti rankas.

ULAC duomenimis, 2018 m. šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 8 269 suaugę asmenys ir 1 337 vaikai (2–18 metų), priklausantys rizikos grupėms. Didžiąją dalį (36 proc.) suaugusiųjų, paskiepytų nuo pneumokokinės infekcijos (2 983 asmenys), sudaro sergantieji onkologinėmis ligomis, o vaikų grupėje – sergantys kvėpavimo takų ligomis (68,4 proc., 915 vaikų).