Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio teigimu, apie 80 proc. nukentėjusiųjų tokiais atvejais yra moterys. Anot jo, viena didžiausių problemų yra ta, kad teismui nutarus, jog smurtautojas turi gyventi atskirai nuo aukos, asmenys neretai ir toliau gyvena kartu, mat vienas jų tiesiog neturi kitos vietos, kur galėtų įsikurti.
Pirmadienį Europos lyčių lygybės institute (EIGE), mininti Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris dieną, surengta spaudos konferencija. Joje E. Šileris pasakojo, kad, kaip rodo policijos duomenys, 2013 m. pareigūnai apie smurtą artimoje aplinkoje sulaukė apie 21 tūkst. pranešimų, o jau 2016 m. tokių pranešimų sulaukta apie 50 tūkst.
„Tai yra pranešimai apie latentinį nusikaltimą. [...] Mes traktuojame, kad kuo daugiau praneša, tuo daugiau pasitiki, o kuo daugiau pasitiki, tuo daugiau galime į tai reaguoti teisinėmis priemonėmis“, – aiškino E. Šileris.
Anot jo, šiemet per 10 mėnesių policija sulaukė 35 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. E. Šilerio teigimu, statistika rodo, kad 80 proc. nukentėjusiųjų smurto artimoje aplinkoje atvejais yra moterys.
„80 procentų nukentėjusiųjų yra moterys, nors daugiau nužudoma vyrų. Mes sakome, kad tai yra konfliktas, moters engimas, kuris pasibaigia konfliktu, o kai kuriais atvejais tai išsirutulioja į buitinį nužudymą“, – pasakojo E. Šileris.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojo manymu, smurto artimoje aplinkoje priežastys susijusios su socialinėmis problemomis. E. Šileris tikino, kad miestuose neretai tokiais atvejais žmonės daugiau sulaukia pagalbos socialinės, psichologinės pagalbos, o kaimuose situacija yra kitokia.
„Kaimo vietovėse dažniausiai būna įpareigojimas gyventi (smurtą ir auką – LRT.lt) atskirai, nors jie gyvena tame pačiame name ir neturi, kur kitur gyventi. Gyvenimas atskirai pasibaigia kelių metrų atstumu vienas nuo kito“, – tvirtino E. Šileris.
Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo, smurtas artimoje aplinkoje – vienas iš prioritetinių nusikaltimų policijos tyrėjų akiratyje. E. Šilerio teigimu, apie 10 proc. tokių bylų policija į teismą perduoda per dvi paras. Dažniausios bausmės, kurių sulaukia smurtautojai – lygtinis laisvės atėmimas ir sprendimas atskirti smurtautoją nuo aukos.
Namai moterims nėra saugūs
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė, statistika rodo, kad Lietuvoje kas trečia moteris patirtis smurtą artimoje aplinkoje.
„Vadinasi, moterims pati nesaugiausia vieta, deja, vis dar yra jų namai“, – pažymėjo R. Butkevičiūtė.
Anot jos, statistika rodo, kad moterys nuo savo partnerių nukenčia fiziškai, tačiau, kaip akcentavo specialistė, pamirštama apie kitas smurto rūšis.
„Psichologinis smurtas, seksualinis smurtas, ekonominis smurtas yra visiškai nematomas ir mūsų visuomenėje lieka neatpažįstamas“, – komentavo R. Butkevičiūtė.
„Žmonės sako, kad, jeigu yra padaryti kažkokie sužalojimai, tai yra smurtas. Jeigu ne – smurto nėra. Esu turėjusi klientę, kuri norėjo teisinės konsultacijos, ką daryti, kai prieš ką vyras fiziškai smurtaus. Aš jos nesupratau. Ji sako: „prieš mane dar nesmurtavo, bet aš jaučiu, kad tai bus arba šiandien, arba rytoj, tai to laukiu ir, kai bus, kreipsiuosi, imsiuosi veiksmų“. Taigi, žmonės laukia, kai prieš juos fiziškai smurtaus, kad jie galėtų imtis kažkokių veiksmų“, – pasakojo specialistė.
R. Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad tylėjimas, patyrus smurtą, tebėra gaji problema. Anot jos, tai parodė šiemet Moterų informacijos centro atliktas tyrimas (visuomenės apklausa).
„Tyrimas parodė, kad 60 procentų nukentėjusiųjų asmenų niekur nesikreipia. Policijos pareigūnai minėjo 35 tūkstančius atvejų, kai kreipėsi į juos dėl smurto artimoje aplinkoje, o mes turime duomenis, kad 60 procentų niekur nesikreipia, tai matematiką galime patys pasitelkti ir suprasti, kiek daug smurto lieka visiškai nematomu“, – tvirtino moteris.
Vyrai dažniausiai nukenčia nuo vyrų
R. Butekvičiūtė pastebėjo, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys Lietuvoje vis dar nedrįsta ar nesiryžta kreiptis pagalbos į specializuotus centrus. Neretai, anot jos, smurto aukos net nežino apie tokių centrų egzistavimą.
„Šiais metais, iki rugsėjo 30 dienos, specializuoti centrai pagalbą suteikė 8185 asmenims. Daugiausiai pagalbos suteikta moterims – beveik 7 tūkstančiams, o vyrų buvo 1274“, – statistiką pristatė specialistė.
Moterų informacijos centro programų vadovė R. Butkevičiūtė spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį ir į tai, kad vyrai artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia nuo kitų vyrų, pavyzdžiui, nuo tėvo, brolio, dėdės ir pan.
„Tuo metu moterys beveik išimtinai nukenčia nuo savo intymių partnerių – sugyventinis, vyras ir panašiai“, – komentavo R. Butkevičiūtė.
Pasak jos, Lietuvoje vis dar didele problema išlieka kova su seksualiniu smurtu. Apie tai, anot R. Butkevičiūtės, kalbama mažai, pagalbos seksualinio smurto aukoms taip pat nepakanka.
„2018 metais buvo registruoti 63 seksualinės prievartos nusikaltimai. Mes žinome, pagal praktiką, kad, jei turime šeimą, kurioje yra fizinis smurtas, dažniausiai joje būna ir seksualinis smurtas. Dažniausiai seksualinio smurto mes nematome. Kodėl nematome? Jis tebėra stigmatizuojantis, gėdinamas mūsų visuomenėje, analizuojama, ką „jos galėjo padaryti kitaip, siekiant išvengti seksualinės prievartos“, – kalbėjo R. Butkevičiūtė.
Dėl institucijų spaudimo atsiduriama kurioziškose situacijose
R. Butkevičiūtė pasakojo, kad dėl įstatymų netobulumo ar institucijų sprendimų nesuderinamumo neretai smurto artimoje aplinkoje aukos net ir po teisminių procesų atsiduria nepavydėtinoje situacijoje.
„Turime klienčių, kurioms reikia pakeisti savo kontaktus, kurios turi keisti nuolatinę gyvenamąją vietą, kurios turi išeiti iš darbo ir keisti darbą vien tam, kad smurtautojas nežinotų, kur ji dirba, kad negalėtų laukti jo prie darbo. [...] Jeigu jis nesiima jokių aktyvių veiksmų – jeigu negrasina nužudyti, negrasina kitaip rimtai sutrikdyti sveikatą – mes nieko negalime padaryti“, – pavyzdį pateikė specialistė.
Anot jos, nuo partnerio smurto nukentėjusios moterys keistose situacijose neretai atsiduria ir dėl vaiko teisių apsauga besirūpinančių institucijų spaudimo.
„Nukentėjęs asmuo susiduria su milžinišku institucijų spaudimu užtikrinti tėvo teisę bendrauti su vaikais. Kokius turime kuriozinius atvejus? Moteris su automobiliu turi sustoti prie smurtautojo automobilio, išleisti mažamečius vaikus, kad užtikrintų teisę matytis su tėvu, o tai reiškia, kad ji pati pažeidžia kardomąją priemonę, nes ir jai negalima artintis prie smurtautojo“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.
