Lietuvoje

2019.11.24 20:21

„Valstiečiai“ žadėjo rinkimus be partinių sąrašų, dabar siekia kuo margesnio „sąrašinių“ pulko

„Valstiečiai“ į Seimo rinkimus ėjo žadėdami mažinti Seimo narių skaičių, įteisinti rinkimus tik vienmandatėse apygardose, atsisakyti partinių sąrašų. Praėjo treji metai ir Seime siekiama nuleisti rinkimų kartelę, kad galėtų patekti kuo margesnis „sąrašinių“ pulkas.

Teisingumo ministerijos politinių partijų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 partijos, tačiau rinkimuose realiai dalyvauja vos trečdalis jų. Trys lyderės socialdemokratų, konservatorių ir Darbo partija turi nuo 16,5 tūkst. iki 11,4 tūkst. narių. 8 partijos savo sąrašuose pateikia vos minimalų privalomą 2000 narių skaičių, dviem gresia likvidavimas.

Pagal dabar galiojantį įstatymą į Seimą patenka partija, įveikusi 5 procentų barjerą, o kelių partijų koalicijos sąrašas turi surinkti ne mažiau kaip 7 procentus rinkėjų balsų. Atrodo, suvokę, kad barjeras jiems gali tapti neįveikiama riba, valdantieji mėgina jį sumažinti.

Apklausos: į Seimą patektų vos 4 partijos

Per 2016 m. Seimo rinkimus 70 mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje išsidalijo 6 partijos.

Paskutinės visuomenės apklausos rodo, kad šiuo metu 5 procentų kartelę įveiktų ir į Seimą patektų dar mažiau, vos 4 partijos: konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai ir Darbo partija. Laimingųjų galėtų būti daugiau, jei Seimas nuspręs nuleisti partijų ir koalicijų sąrašams rinkimų kartelę. Kol kas apsistota ties 4 procentais partijų sąrašams ir 6 – koalicijų.

Jei partijoms kartelė būtų nuleista vienu punktu, šiandien į Seimą papildomai patektų dar ir Liberalų sąjūdis bei „Tvarka ir teisingumas“.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su Nagliu Puteikiu siūlė kartelę mažinti dar labiau – iki 3 procentų partijoms ir 5 koalicijoms. Bet šiam pasiūlymui nebuvo pritarta. Pasak R. Karbauskio, aukštai užkelti rinkimų užtvarai naudingi didžiosioms partijoms, o jų Lietuvoje vos dvi – trys.

„Kodėl buvo nustatytas 5 arba 7 procentų – pirmas klausimas. Tikriausiai dėl to, kad tada buvo projektuojama, kad bus dvipartinė sistema Lietuvoj. Tas neįvyko“, – aiškina R. Karbauskis.

Pritaria ir socialdarbiečiai

Tokiam kartelės mažinimui pritarė ir partneriai koalicijoje socialdarbiečiai. Anot jų lyderio Gedimino Kirkilo, kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė rinkimų kartelė. Šiuo metu Socialdemokratų darbo partijos reitingas nesiekia 2,4 procento.

Didžiausios šalyje socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tikina, kad didžiosios partijos ir yra tas politinis stuburas, aplink kurį galima įgyvendinti dešiniąją arba kairiąją politiką.

„Šiandien mes matome pribyrėjusių frakcijų, kaip kaštonų rudenį, ir matome, kokia tos demokratijos kokybė. Iš tikrųjų, šiuo sprendimu yra sprendžiamas būrio draugų klausimas, kurie planuoja po 2020 vėl būti Seime, bet tokiu būdu mes demokratijos nestipriname, o atvirkščiai: fragmentuojam, trupinam ir politinės intrigos ir pokiliminės derybos toliau klestės“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Laisvės partijos reitingas šiuo metu nesiekia 2 procentų, tačiau šios partijos pirmininkė parlamentarė Aušrinė Armonaitė tikina, kad rinkimų taisyklių keitimas prieš pat rinkimus – nesąžininga.

„Man atrodo, kolegoms reikėtų žaisti pagal žaidimo taisykles, o ne su taisyklėmis. Kada vienokia situacija – rašomės vienokias taisykles, kada kitokia situacija – rašysimės kitokias“, – mano A. Armonaitė.

N. Puteikis pristatė būsimą Seimo rinkimų komandą

Neseniai į Seimo valdančiųjų gretas sugrįžęs Centro partijos pirmininkas N. Puteikis mano, kad rinkimų kartelę reikia nuleisti kuo žemiau arba iš viso atsisakyti, esą tuomet valstybėje būtų daugiau demokratijos, o dabar per mažai.

„Lietuvos sistema dabar yra tokia: 2016 metais 1,2 mln. gyventojų balsavo daugiamandatėje, savo atstovų neturi lygiai 1/5, 20 proc. piliečių balsų nuėjo kitoms didelėms partijoms. Reiškia, penktadalis kitaip galvojančių piliečių neturi savo atstovų Seime. Dėl to skandinavai netaiko arba sumažina kartelę iki 1, 2 ar 3 proc.“, – tikina N. Puteikis.

Visuomenės apklausos rodo, kad Centro partija šiandien 3 procentų nesurinktų. Šią savaitę N. Puteikis pristatė būsimą Seimo rinkimų komandos branduolį: praeitos Seimo kadencijos „Drąsos kelio“ frakcijos narį Povilą Gylį, buvusią šios frakcijos seniūnę Neringą Venckienę, savo televizijos laidose dažnai kalbinusius Kristupą Krivicką ir Rūtą Janutienę bei kaunietę Eglę Kručinskienę. Ši pernai išgarsėjo vaikų atėmimo istorijoje.

Per praeitus Seimo rinkimus N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija neįveikė nustatyto rinkimų barjero.

Konservatorių partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė sako, kad per 30 Nepriklausomybės metų Lietuvoje nusistovėjusi rinkimų sistema pasiteisimo. Rinkėjai nebalsuoja už marginalias, kraštutines partijas ir tai liudija demokratijos brandą. Tačiau turime nepamiršti geopolitinės situacijos, kurioje valstybė yra.

„Nereikia pamiršti ir to, kad Lietuva yra ta valstybė, kuri turi stiprius didelius kaimynus, kurie irgi žvelgia, kas vyksta šitoje valstybėje ir žvelgia su kuo čia galima būtų dirbti ir ne Lietuvos valstybės naudai“, – sako I. Degutienė.

Politologai kalba apie trumpalaikes užgaidas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis primena, kad prieš rinkimus „valstiečiai“ žadėjo mažinti Seimo narių skaičių ir juos rinkti tik vienmandatėse, dabar siūlo nuleisti rinkimų kartelę daugiamandatėje apygardoje, kad Seimas būtų kuo margesnis.

„Pažiūrėkime į skaičius: šiuo metu parlamente yra 7 frakcijos, tai Lietuvoje nėra dialoginio spektro ir tokios programinės įvairovės, kad reikėtų dar daugiau partijų. Čia yra labai paprasti dalykai: yra žmonės, kurie yra susipykę ir atsiskyrę, nenori susijungti ir nori visi atskirai patekti (į Seimą), bet aš nemanau, kad taisyklės rinkimų turėtų būti keičiamos pagal kažkieno trumpalaikes užgaidas“, – dėstė dr. M. Jastramskis.

Kauno technologijos universiteto profesorius Ainius Lašas sutinka, kad nuleidus rinkimų kartelę, šalies parlamente būtų geriau atstovaujama politinėms partijoms, tačiau susismulkinęs į daugybę frakcijų Seimas liktų neįgalus priimti ryžtingus sprendimus, dėl to būtų įšaldyta valstybės pažanga.

„Koalicijos būtų trapesnės, populizmo bendrai būtų daug daugiau, nes tada atsirastų daug įvairių politikų, kurie norėtų sužadinti rinkėjus ir prižadėti kažko, ko jie net negali išpildyti ir tokių trumpalaikių politinių žaidimų tikrai atsirastų. Galimybės daryti radikalesnes reformas, drastiškesnius veiksmus iš esmės sumažėtų tokių galimybių, nes tiesiog didelė koalicija, įvairūs interesai ir ta koalicija, aišku, bus trapesnė nei paprastai ir galiausiai turėsime daugiau problemų“, – įsitikinęs pašnekovas.

A. Lašas pabrėžia, kad šie rinkimų įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti ne ateinantiems, o dar kitiems 2024 metais vyksiantiems rinkimams, kitaip akivaizdžiai bus pažeista elementari politikų etika.

Žiūrėkite reportaže:

Naujas valdančiųjų užmojis: supratę, kad galimai neperlips rinkimų barjero, ketina keisti įstatymą