Lietuvoje

2019.11.22 21:06

Lenkijos prezidentas tikisi, kad geri santykiai su Lietuva padės išspręsti ir tautinių mažumų klausimus

žiūrėkite prezidentų interviu įrašą
LRT.lt2019.11.22 21:06

„Kartais sakoma, kad (Lietuvos ir Lenkijos – LRT.lt) santykiai yra tokie geri, kad net bijome kažką sugadinti. Tikimės kad jų ir nesugadinsime“, – interviu Lenkijos televizijai „TV Polonia“ teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jam antrino ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, pabrėždamas, kad gerus tarpvalstybinius santykius visada yra kur išplėsti, pavyzdžiui, tautinių mažumų klausimu.

Sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės – garbės sugrąžinimas

Paklausti, kokią reikšmę abiejoms valstybėms turi 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo iškilmės, abu prezidentai pabrėžė įžvelgiantys tam tikros skolos jiems atidavimą, didvyriškų veiksmų pagerbimą.

„Tai tik parodo, kad šis sukilimas buvo ne vienos, ne dviejų, o kelių tautų, kurios siekė laisvės, įvykis. Jos siekė laisvės labai sudėtingomis aplinkybėmis, kuomet carinis, tironiškas režimas norėjo „praryti“ tą nepriklausomybę, tautinį identitetą.

Tačiau šie jauni vyrai, kurie atidavė savo gyvybes nelygioje kovoje, nutiesė tiltus į ateitį. Tie tiltai virto tiek Lietuvos valstybės, kurią mes atkūrėme 1918-aisiais metais, tiek ir Lenkijos valstybės atkūrimu. Tad šitos kovos ir aukos tikrai nėra beprasmės, jos suteikia mums galimybę išsikovoti savo laisvę anksčiau ar vėliau, su daugiau ar mažiau kraujo praliejimo“, – teigė G. Nausėda.

„Visi žmonės, nepriklausomai nuo to, kuriai tautai juos priskirtume, yra mūsų bendri didvyriai. (...) (Iškilmės – LRT.lt) iš vienos pusės yra jiems garbės atidavimas, antra, tai pripažinimas jų didvyriškų veiksmų, atidavimas to, kas jiems priklauso.

Jie savo garbę išlaikė, o šiandien mes kaip tautos jiems lenkiamės, dėkojame už tą didvyriškumą, už tai, kad jie gynė mūsų ir jūsų laisvę. Tai yra svarbiausia“, – antrina A. Duda.

Taip pat skaitykite

NATO mato kaip vienintelį saugumo garantą

Kalbėdami apie NATO, prezidentai pabrėžė, kad Aljansas dar niekuomet nebuvo toks stiprus, koks yra šiuo metu.

„Šiandien NATO padėtis yra geresnė nei prieš 20 metų, tada atrodė, kad Europoje nebus jokio ginkluoto konflikto, agresijos ar imperinės politikos, kariuomenė atrodė nereikalinga, šalys ribojo savo išlaidas gynybai, tokia buvo tuometinė europietiška realybė. Vėliau sekė Rusijos agresija Gruzijoje. Prisimenu prezidentą Lechą Kaczynskį, kuris tuo metu su prezidentu Valdu Adamkumi ir kitais mūsų Europos dalies prezidentais nuskrido į Tbilisį, kad apgintų Gruziją.

Prisimename 2008-aisiais ištartus žodžius, kurie sulaikė de facto Rusijos agresiją. Jie sakė, kad šiandien Gruzija, vėliau – Ukraina, o tada galbūt ir tolimesnės valstybės, kartu ir Lenkija. Tuomet buvo aiškus signalas, po kurio sekė puolimas Ukrainoje. Tada NATO parodė, kad yra faktiškai veikiantis Aljansas, kuris supranta savo uždavinius“, – dėstė Lenkijos prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, NATO šiuo metu yra svarbiausias šalių saugumo garantas.

„Man tolimos mintys, kad NATO reikėtų ieškoti alternatyvų, kad NATO paseno, nebeatlieka tokios funkcijos. Mano nuomone, NATO yra dar stipresnė, nei buvo prieš 10 ar 15 metų. Čia galima labai atvirai kalbėtis apie problemas, apie tai, kokie nauji iššūkiai iškyla, priimti tam tikrus sprendimus“, – pasakojo Lietuvos prezidentas.

Taip pat skaitykite

Žada paramą Baltarusijai, siekiant nepriklausomumo

Prezidentas G. Nausėda interviu Lenkijos žiniasklaidai daug dėmesio skyrė ir Lietuvos santykių su Baltarusija temai. Pasak šalies vadovo, Lietuva šiuo metu gyvena tarp politinių įtampų – Baltarusijos ir Rusijos.

„Turime didelius kaimynus, kurie laikosi šiek tiek kitokios geopolitinės orientacijos, tad Lietuva yra visada pasirengusi ginti savo laisvę. Mūsų gynybos koncepcija – niekada nekelti grėsmės savo kaimynams. (...)

Baltarusija yra savotiškoje kryžkelėje, kurioje reikia spręsti, kuriuo keliu eiti – ar Baltarusijos kaip valstybės išnykimo sąjungoje su kita valstybe, ar kaip nepriklausomos valstybės stiprinimo. Kol kas matome prieštaringus veiksmus, tačiau esame pasirengę jiems padėti“, – dėstė jis.

G. Nausėdos teigimu, Baltarusijos atžvilgiu Lenkijos ir Lietuvos gerų santykių ženklas – vieninga nuomonė dėl Astravo AE.

„Lietuvos santykiuose su Baltarusija yra vienas kliuvinys – Astravo atominė elektrinė, kuri labai neramina tiek vietos parinkimu, tiek kad statybos metu buvo labai daug pažeidimų, incidentų, kurie įrodo, jog elektrinė gali būti nesaugi. Dėl to nusprendėme nepirkti energijos iš šios elektrinės, džiaugiamės, kad ir Lenkijos sprendimas yra panašus. Tik tokiu būdu galime padaryti įtaką Baltarusijos valdžiai, kad būtų įgyvendinti aukščiausi saugumo standartai“, – sakė prezidentas.

Ateities vizijoje – ir tautinių mažumų klausimai

Pokalbio metu Lenkijos prezidentas pabrėžė norą sujungti šiaurės ir pietų Europos regionus, ypač kalbant apie komunikacinius ryšius, taip pat išlaisvinti šalis nuo „energetinio rusų monopolio“, pagerinti Europos šalių kelių infrastruktūrą ir susisiekimą.

„Rusija šiame regione per paskutinius kelis dešimtmečius dominuoja, norime sustiprinti alternatyvas, saugumą“, – mintimis dalinosi A. Duda.

Jam antrino ir G. Nausėda, pabrėždamas siekį sustiprinti šalių energetinį savarankiškumą ir saugumą, bendrąją žemės ūkio politiką: „Kol esame BRELL energetiniame žiede, negalime kalbėti apie visišką energetinį saugumą. (...) Tikslas elektros tinklus sinchronizuoti iki 2025-ųjų metų yra rimtas iššūkis ir mes norėtume, kad jis būtų įgyvendintas laiku“.

Anot G. Nausėdos, šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra tokie geri, kad „net baisu juos sugadinti“.

„Kartais sakoma, kad tie santykiai yra tokie geri, kad net bijome kažką sugadinti. Tikimės kad jų nesugadinsime. Turime labai daug svarbių darbų, kurie mus vienija“, – sakė G. Nausėda.

Lenkijos prezidentas priminė, kad bet kokie geri santykiai visada gali būti dar geresni.

„Ateityje galime realizuoti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje reikalavimus. Dėl mūsų bendradarbiavimo gerėja santykiai ir tarp švietimo ministrų, ir premjerų. Visada yra galimybė gerus šalių santykius išplėsti, juos pagerinti, gali būti dar geriau“, – kalbėjo A. Duda.

Visas interviu – vaizdo įraše:

Prezidentų interviu. Lenkijos ir Lietuvos lyderiai: apie geresnę komunikaciją, šiaurės ir pietų Europą bei energetinį šešėlį