„Yra lietuvių bendruomenės narių tėvų ir prosenelių pasakojimų, kad kai jie atvyko į Škotiją, galvojo patekę į tikrą pragarą – visur tvyrojo karštis, kurį gaubė tiršti dūmai nuo geležies gamyklų“, – LRT RADIJUI sako 12-ka metų Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje, gyvenanti menininkė Marija Nemčenko.
Paroda apie lietuvius, padėjusius kurti ir vystyti Škotijos pramonę
Iniciatyvi mergina vienoje Glazgo galerijoje neseniai atidarė savo pačios kurtą instaliaciją-parodą apie lietuvių emigraciją į Škotiją XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje. Nerenovuotame ir griūvančiame, Viktorijos laikus menančiame pastate ji surengė parodą apie lietuvius, padėjusius kurti ir vystyti Škotijos pramonę. Lietuviai emigrantai ne tik padėjo kurti Glazgo anglies kasyklas, bet ir jose sunkiai dirbo.
Marija sako, kad pagrindinis parodos „LIZOS akyse“ („In the eyes of LISA“) tikslas yra priminti vietos žmonėms, kad prie Škotijos pramonės statymo svariai prisidėjo ir emigrantai iš Lietuvos. „Lietuviai sunkiai dirbo anglies kasyklose. Taip pat dirbo plytų gamyklose. Plytos buvo naudojamos dengti kaminams. Taip pat dirbo su geležimi. Buvo toks ilgas gamybos procesas, kuriame lietuvių įnašas nebuvo tiek pripažintas, kiek turėtų būti“, – įsitikinusi M. Nemčenko.
Instaliacijos-parodos pavadinimas reiškia ne tik moters, kuri tarsi savo akimis nužvelgia visą parodą, vardą, bet ir lietuvių organizacijos „Lithuanians in Scotland asociation“ („Lietuvių Škotijoje asociacija“ – LRT.lt) veiklą. „Tai reiškia tą bendruomenę, ką ji savyje matė ir tuo pačiu kas atsispindėjo dabar mūsų akyse“, – parodos pavadinimą šifruoja jos iniciatorė.
Lietuvės surengta instaliacija yra seniai remontą mačiusiame pastate, kuriame trupa sijos, o sunkias prieškario laikus menančias duris ne taip lengva ir atidaryti.
„Aš buvau labai susidomėjusi, kaip kuriant šį pastatą, buvo naudojama nematoma emigrantų darbo jėga pačioje industrijoje. Kaip tas galėjo vizualizuotis pastate? Pastebėjau, kad tai gali būti sijos, nuo kurių nutrupėjęs tinkas atidengė jas. Mano požiūriu, tai buvo tarsi lietuvių emigrantų darbo jėgos atidengimas“, – instaliacijos mintį pristato Marija.
Žagrę iškeitė į angliakasybą
Parodoje esančiose vaizdo medžiagose galima pamatyti, kad darbas anglies kasyklose buvo itin sunkus ir sekinantis. „Turbūt neįmanoma apsakyti, koks tai sunkus buvo darbas. Čia dirbo ir lietuviai, ir italai, ir airiai, ir, žinoma, škotai“, – sako parodos sumanytoja.
Marija pasakoja pažinusi įdomių istorijos detalių, kurios, pasak jos, sunkiai sugulė į širdį. „Samdant lietuvius darbui kasyklose, jiems buvo pasakyta, kad reikės kasti. Tiesiog kasti. Kadangi lietuviai vertėsi žemdirbyste, jie net nesuprato, kad kasti reiks po žeme“, – pasakoja M. Nemčenko.
Mergina sako, kad į Škotiją atvykusius lietuvius šokiravo baisios darbo sąlygos. „Yra lietuvių bendruomenės narių tėvų ir prosenelių pasakojimų, kad kai jie atvyko į Škotiją, galvojo patekę į tikrą pragarą – visur tvyrojo karštis, kurį gaubė tiršti dūmai nuo geležies gamyklų, – pasakoja Marija. – Nusileidus į žemę geriau tikrai nebuvo“.
Nepaisant sunkumų, pasak M. Nemčenko, lietuviai buvo apsišvietę ir domėjosi, kas dedasi aplinkui. Pasak jos, buvo leidžiami net keturi-penki lietuviški laikraščiai. „Ženklų apie lietuvius dabar išliko labai nedaug. Yra išlikęs lietuvių socialinis klubas. Anksčiau ten vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai, lietuvių susiėjimai, o dabar veikia baras, tik vardą tą pasiliko“, – kiek nusivylusiai kalba menininkė.
Duoklė senajai išvykusiųjų kartai
Parodos sumanytoja taip pat sako girdėjusi, kad lietuviams buvo itin sunku priprasti prie nuolat besikeičiančio foninio garso. „Pramonėje girdėjosi ypatingai garsus triukšmas, o tuo tarpu Škotijos laukuose vyravo mirtina tyla. Darbas iš tiesų buvo neišpasakojamai sunkus, – iš kitų lietuvių bendruomenės narių perduotais prisiminimais dalijasi Glazgo mieste gyvenanti Škotijos lietuvė.
Marija sako, kad vietiniai škotai aplanko jos instaliaciją-parodą. Vieniems jų, pasak organizatorės, yra žinomas lietuvių indėlis į pramonės kūrimą čia, Škotijoje, tačiau kitiems tai buvo tikra naujiena. „Parodos pagrindinė mintis ir buvo ta, kad vietos žmonės susipažintų su lietuvių, ir ne tik lietuvių, apskritai imigrantų, indėliu tiek industriniame amžiuje, tiek ir dabar, – sako instaliacijos apie sunkiai emigracijoje dirbusią senąją lietuvių kartą kūrėja. – Praktiškai visas metropolis ir yra pastatytas ant to (migrantų darbo jėgos – LRT.lt)“.
M. Nemčenko tvirtina, kad škotams užsiminus apie parodą dauguma susisgrimba, kad jų proseneliai ar jų draugų giminaičiai buvo lietuviai. „Labai gaila, kad ta lietuvybė ir tos šaknys lietuvybės yra išnykusios. Likęs tik toks „vaiduoklis“. Mano parodos viena idėjų buvo dar ir ta, kad kažkaip atgaivinčiau tą vaiduoklį“, – apie kilnų ir švietėjišką parodos tikslą vietos bendruomenei kalba menininkė iš Lietuvos M. Nemčenko.
Instaliacijos-parodos aprašas anglų kalba:
Parengė Vismantas Žuklevičius
